Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pirmasis šią programą išvertė į savo šalies kalbą ir, pritarus Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC), mokymus pasiūlė Lietuvos pedagogams. Kol kas programa – tik spausdintuose leidiniuose, o į mokymus kviečiami tik „Olimpinės kartos“ programoje dalyvaujantys pedagogai.
Nuo rudens „Olimpinių vertybių ugdymo“ programa bus pasiekiama kiekvienam susidomėjusiam skaitmeniniame formate ir jokio mokesčio.
Antrąjį kartą Lietuvoje vykusiuose mokymuose dalyvavo 60 pedagogų. Mokymus vedė dešimt specialių žinių ir įgūdžių įgijusių pedagogų. Jie šiam renginiu ruošėsi nuo kovo mėnesio. Visi šie pedagogai ateityje pretenduoja tapti šios programos ambasadoriais, galinčiais vieni vesti tokio tipo dviejų dienų mokymus.
Mokymus stebėjo IOC olimpinio švietimo padalinio atstovė Ana De Azevedo.
„Olimpinių vertybių ugdymo programos įgyvendinimas Lietuvoje – puikus pavyzdys kitoms šalims. Tai pavyzdys, kaip olimpinių vertybių ugdymas ir neformalusis ugdymas yra naudojamas ruošiant pedagogus. Esu įsitikinusi, kad LTOK darbas įgyvendinant „Olimpinių vertybių ugdymo“ programą Lietuvoje, apmokant pedagogus ir jaunimą turės ilgalaikį poveikį visuomenės gerovei“, – sakė viešnia iš IOC.
Mokymuose pedagogai susipažino su olimpinių vertybių ugdymo programa. Jos esmė – inovatyvus darbas su įvairaus amžiaus vaikais, paremtas olimpine filosofija, vertybėmis, simboliais ir fizinio aktyvumo veiklomis.
Visos programoje pateiktos užduotys ir veiklos remiasi penkiomis olimpizmo ugdymo temomis – pagarba gyvenime, kilniu elgesiu, pastangomis pelnytu džiaugsmu, kūno, valios ir proto darna ir tobulumo siekimu.Tai universalios bendražmogiškos vertybės, kurių atradimas, įskiepijimas vaikuose – kiekvieno pedagogo, kiekvieno piliečio, kiekvienos šeimos užduotis.
Kaip ir pavasarį Dubingiuose vykę mokymai, taip ir mokymai Kaune, buvo patirtiniai, grindžiami veiklomis, įsitraukimu, išbandymu. Mokymų metu pedagogai dirbo grupėmis, išbandė olimpinių vertybių ugdymo programoje pateiktas užduotis, naujas sporto šakas (įskaitant neįgaliųjų), įvairias numatytas situacijas, bendravo edukacinėmis temomis, vėliau patys kūrė užduotis, jas išbandė kitose grupėse, diskutavo apie patirtis, jų naudą, pritaikomumą pedagogų veikloje.
