Į ringą žengs ir Azijos žemyne mišrių kovos menų (MMA) organizacijos „ONE FC“ organizuojamose kovose kojas apšilęs vienas žinomiausių Lietuvos kovotojų Sergejus Maslobojevas.
S.Maslobojevas surems pirštines su Turkijos kovos menų žvaigžde 22-ejų Fatihu Mehmetu Karakusu.
„Visada būnu pastatytas prieš faktą. Varžovas aiškus, data aiški ir viskas. Pavyzdžiui, užsienyje agentai pasako, koks turnyras, varžovas, honoraras. Tuomet klausia, ar sutinku. O aš, jeigu kažko kito nesu numatęs, taip ir padarau“, – apie tai, kaip jam parenkami varžovai pasakojo 31-erių kovotojas.
Anot S.Maslobojevo į Lietuvą jam sugrįžti yra vienas malonumas.
„Aš dar prieš pasirašydamas sutartį ir ruošdamasis iššūkiams Azijoje pasakiau, kad mano prioritetas yra bent du kartus per metus sudalyvauti kovose ir Lietuvoje. Kad grafikas būtų derinamas taip, jog galėčiau pasirodyti ir gimtojoje šalyje“, – savo norą žengti į ringą gimtojoje šalyje aiškino su lrytas.lt bendravęs kovotojas.
Sergejus Maslobojevas apsilankęs lrytas.lt vaizdo konferencijoje taip pat papasakojo apie pasiruošimą kovai bei tai, kiek laiko reikia atsigauti po jos.
– Kokios nuotaikos prieš laukiančius iššūkius?
– Namuose tai visada laukiamiausias renginys. Maloniausias, nes renkasi draugai, pažįstami, kurie palaiko. Nemeluosiu, kyla šiurpuliukai.
– Kada pradėjote ruoštis turnyrui?
– Po paskutinio turnyro Azijoje turėjau keletą mėnesių su kitokiais reikalais. O treniruotis pradėjau maždaug prieš penkias – šešias savaites.
– Ar jau analizavote savo būsimą varžovą iš Turkijos?
– Stebėjau kelis raundus iš jo kovų. Vieną bokso, o kitą kikbokso. Mačiau, kad pratęs priimti sunkius smūgius ir jų nebijo. Bus iššūkis, bet jis bus abiem pusėms. Man reiks pramušti gynybą, o jam paragauti smūgių.
Viskas priklauso nuo varžovo. Yra jauni ir alkani kovotojai. Tačiau jie neturi patirties. Štai pavyzdžiui aš jau nebe jaunas šiame sporte, bet vis dar alkanas, matau save kylantį į viršų, tikiu, kad dar nesu pasiekęs savo olimpo, o viskas yra ateityje. Tai tik dar viena stotelė iki norų išsipildymo.
– Koks skirtumas tarp kovų Azijoje ir Lietuvoje?
– Kovotojai visur yra aukšto lygio. Skirtumas tarp profesionalumo mažas. Jau nebe smūgių jėga, o kaip sumąstyti, kaip pergudrausi varžovą. Ten, kur aš dalyvauju, jaučiasi labai mažas skirtumas tarp varžovų lygio. Dabar, kai esu tarp vienų geriausių kovotojų pasaulyje, tenka kovoti su panašaus lygio varžovais. Tai tas pats ir Azijoje ir Lietuvoje.
Azijoje teko kovoti su MMA pirštinėmis. Nors buvau tai daręs anksčiau, bet tai buvo seniai. Kova buvo visai kitokia. Negali po gynybos atsakyti, t laikytis distancijoje, kad matytum kiekvieną judesį, spėtum sureaguoti. Nes pataikai vieną smūgį ir žmogus jau krenta. Tai įdomu, bet pavojinga.
Kai ruošiausi turnyrui Azijoje, paboksavęs kriaušę užsidėdavau MMA pirštines, kad pajausti. Vaizdas kitoks ir akys turi prie to priprasti.
– Dabar tenka stipriai derinti grafikus tarp kovų Azijoje ir Lietuvoje?
– Aš prieš pasirašydamas sutartį ir ruošdamasis iššūkiams Azijoje pasakiau, kad mano prioritetas yra bent du kartus per metus sudalyvauti kovose ir Lietuvoje. Kad grafikas būtų derinamas taip, jog galėčiau pasirodyti ir Lietuvoje. Kol kas viskas gaunasi.
– Turnyre Vilniuje bus ir bokso dvikova, kurioje kausis Evaldas Petrauskas. Ar tai tinkama tokiam turnyrui?
– Taip. Juk boksas pasaulyje dar populiaresnis už mišrias kovas. Tikras boksas jau yra kaip ir verslas. Aš asmeniškai labai džiaugiuosi, kad boksas atsiranda tokių turnyrų programoje. Palaikome E.Petrauską ir tikimės, kad jis pasaulyje taip pat pakils iki aukščiausių reitingų.
– Ar bendraujate su kitais kovotojais? Kaip jiems sekasi ruoštis?
– Turnyre dalyvaus septyni „Sparta gym“ klubo kovotojai, tai ruošiuosi kartu su jais. Sportuojame ryte ir vakare, todėl bendrauti tikrai tenka.
Būna kuo daugiau dirbi, tuo mažiau moki, Nori pasiduoti. Bet po treniruotės pasišneki su jais ir jie pasako, kad jiems taip pat. Tada supranti, kad čia pasiruošimo dalis. Turi nuvaryti save į duobę, o tada iš jos išlįsti.
– Ar turite įtakos renkantis varžovą?
– Visiškai ne. Visada būnu pastatytas prieš faktą. Varžovas aiškus, data aiški ir viskas. Užsienyje agentai pasako, koks turnyras, varžovas, honoraras. Tuomet klausia, ar sutinku. O aš, jeigu kažko kito nesu numatęs, taip ir padarau.
– Kiek laiko reikia atsigauti po kovos, kad galėtumėt stoti į kitą?
– Tokie kaip tailandiečiai kovoja kas dvi savaites. Jų pasiruošimas kitoks. Pas mus pasiruošimas nuo dviejų iki penkių savaičių. Kai baigi kovą, geriausia savaitę pailsėti, o tuomet vėl keturi mėnesiu ruoštis.
Vienos kovos į mėnesį pilnai užtenka, bet geriausia kovoti palaukiant mėnesį su puse. Dar viskas priklauso ir nuo traumų. Jeigu rimtų traumų nėra, galima kovoti greitai.
– Azijoje į ringą žengėte su Stasio Povilaičio daina. Ar turnyre Vilniuje irgi taip bus?
– S.Povilaičio daina „Švieski man vėl“ Azijoje sukėlė daug Šurmulio. Buvo pačiam labai malonu, kai azijiečiai rašė žinutes ir klausė pavadinimo. Tiesiog paliksiu dabar intrigą, palaukime šeštadienio.
– Netrukus įvyks svėrimų ceremonija. O joje jums ne kartą teko susidurti su agresyviais varžovais. Ar svėrimo ceremonijoje tokiu būti yra gerai?
– Tai yra įvaizdžio ir šou dalis. Galbūt ir aš galėčiau daryti šou, parodyti, koks esu namuose kietas. Bet koks tikslas?
Geriausia, kai žmogui parodai savo paprastumą ir kad to nereikia painioti su silpnumu. Kai pažiūri į akis supranti, ką nori pasakyti varžovas ir ko jis vertas. Ne veltui paleidžia kovotojus pažiūrėti vienas kitam į akis. Pažiūri į akis ir giliai matai, kaip jis pasiruošęs.
