EUROLYGA

Tegyvuoja karalius! Magnusas Carlsenas apgynė pasaulio šachmatų čempiono titulą

Londone vykusioje kovoje dėl pasaulio šachmatų čempiono titulo nugalėtojo vardą ginantis norvegas Magnusas Carlsenas (ELO koeficientas – 2835) trečiadienį įveikė JAV atstovą Fabiano Caruaną (ELO – 2832) ir vėl tapo pajėgiausiu planetos šachmatininku. Norvegas nepralaimėjo nė vienos partijos.

 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
 Magnusas Carlsenas apgynė psaulio šachmatų čempiono titulą.<br> Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

2018-11-28 20:26, atnaujinta 2018-11-28 22:26

Po 12 klasikinių partijų buvo užfiksuotos lygiosios 6:6, o tai reiškė, kad čempionas trečiadienį paaiškėjo tik po žaibo turnyro.

Trečiadienį turėjo vykti keturios greitųjų šachmatų partijos. Tai buvo partijos, kurioms buvo skiriama po 25 minutes apgalvojimo plius dešimt sekundžių ėjimui. Pirmąsias tris partijas laimėjo M.Carlsenas ir šventė pergalę greitųjų šachmatų mače 3:0.

Jei šios keturios partijos būtų nieko neišaiškinusios, tuomet būtų žaidžiamos penkios partijos iš dviejų mačų su 5 minučių laiku ir plius 3 sekundžių pridėjimą už ėjimą.

Jei ir po šių dešimties partijų nebūtų buvę laimėtojo, tuomet viską nuspręstų „Armagedono“ partija. Tai reiškia, kad partijoje baltosiomis figūromis žaisiantis pretendentas turės kovai 5 minutes, o juodosiomis – keturias minutes.

Po 3 sekundes laikas prisidėtų tik tuomet, jei šachmatininkas padarytų 61 ėjimą. Jei ir ši partija būtų neišaikintų laimėtojo, nugalėtoju būtų paskelbtas juodosiomis figūromis žaidęs sportininkas.

Tai pirmasis kartas pasaulio čempionatų istorijoje, kuomet finale pirmosios 12 partijų baigėsi lygiosiomis. Ankstesnis me šios serijos rekordas priklausė Gariui Kasparovui iš Rusijos ir indui Viswanathanui Anandui, kurie 1995 metais startavo aštuoniomis lygiosiomis.

Finalo prizų fondą sudaro 1 mln. eurų. Nugalėtojui planuojama skirti 60 proc., o pralaimėjusiam – 40 proc. sumos. Tokiu būdu už pergalę M.Carlsenui atiteko 550 tūkst. eurų, o F Caruana turėjo tenkintis 450 tūkst. eurų.

Mačas dėl pasaulio šachmatų karūnos vyko jau 56-ąjį kartą.

M.Carlsenas 2013-aisiais kovoje dėl pasaulio čempiono vardo įveikė indą Viswanathaną Anandą. Susigrąžinti karūną indas nesėkmingai bandė 2014 ir 2015 metais. 2016-aisiais M.Carlsenas po papildomų partijų nugalėjo rusą Sergejų Kariakiną. M.Carlseno trenerių štabe dirba Lietuvos šachmatininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vyras Peteris Heine Nielsenas.

F.Caruana iškovojo teisę grumtis dėl pasaulio čempionato titulo, kai 2018 metų kovą laimėjo atrankos turnyrą.

Klasikinių šachmatų partijose abu sportininkai tarpusavyje jau susitiko 43-is kartą. 10 pergalių iškovojo M.Carlsenaas, 5 – F.Caruana, o 28 partijos baigėsi lygiosiomis.

Dar 26 kartus abu šachmatininkai žaidė greitųjų šachmatų ar parodomuosius mačus. Čia taip pat pranašesnis buvo M.Carlsenas – 16 pergalių ir 4 lygiosios.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.