EUROLYGA 2023

Užsisukusi dopingo karuselė Lietuvoje: vartoja ne tik profesionalūs sportininkai

Lietuvos muitinės atstovai pastaruoju metu praneša, kad jų kriminalistai pradeda vis daugiau ikiteisminių tyrimų dėl neteisėtos prekybos draudžiamais dopingo preparatais. Praėjusią savaitę muitinės išplatintame pranešime skelbiama, kad vieno Zarasų gyventojo namuose atlikta krata.

2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
R.Banytė plačiau papasakojo apie tai, kas yra dopingas.<br>V.Banytės nuotr.
R.Banytė plačiau papasakojo apie tai, kas yra dopingas.<br>V.Banytės nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
2018 m. liepą, vykdydami tyrimą dėl galimos neteisėtos prekybos dopingu,muitinės kriminalistai Kaune aptiko dopingo medžiagų sandėlį.<br>MKT nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 20, 2019, 6:49 AM

Zarasiškis įtariamas per dvejus metus Lietuvos pirkėjams išplatinęs 1000 pašto siuntų su dopingo preparatais. Šia tema LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ bendravo muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas ir Lietuvos antidopingo agentūros atstovė Rūta Banytė.

– Kokių dar atvejų galite paminėti, kuomet dopingas yra randamas pas žmones namuose? – laidos vedėja Giedrė Čiužaitė teiravosi G.Kulikausko.

– Iš tiesų praėjusią savaitę atlikome kratą Zarasuose ir esame tikrai dėkingi Utenos policijos pareigūnams už pagalbą. Kitas reikšmingas atvejis – praėjusių metų liepą Kaune mūsų pareigūnai aptiko visą dopingo medžiagų sandėlį – aštuonias dėžes, kuriose buvo beveik 57 kilogramai dopingo medžiagų. Įtariama, kad jomis prekiavo vienas iš maisto papildų sportininkams įmonės savininkų.

– Kokią matote nelegalių preparatų platinimo schemą? Panašu, kad nusitaikyta į mažesnes sporto sales, įvairius sporto mėgėjus, kūno rengybos atstovus?

– Iš tikrųjų prekiaujama aktyviai ir mes tai siejame su padidėjusia prekyba internetu. Skelbimų internete nėra mažai, todėl naudojamės portalais, uždaromis grupėmis. Sustiprinome kontrolę, todėl matome tiek padidėjusį ikiteisminių tyrimų, tiek sulaikytų medžiagų siuntų skaičių. Ar jos platinamos Lietuvos viduje, ar iš užsienio į Lietuvą, ar iš Lietuvos į užsienį – tai yra skirtingos schemos. Kaip bebūtų, galime konstatuoti pastaraisiais metais matomą suaktyvėjimą.

– Kokius dopingo apibrėžimus vartoja muitinės specialistai? Kaip yra įvardijamas, kas yra dopingas, kas ne?

– Vadovaujamės pasaulinės antidopingo agentūros sąraše nurodytomis draudžiamomis medžiagomis ir 2015 metais Seimo priimtu tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatymu. Už neteisėtą prekybą draudžiamomis medžiagomis Baudžiamojo kodekso 276 straipsnio pirmoje dalyje yra numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

– Ar turite duomenų, kad dopingas dėl internetinės prekybos būtų lengviau prieinamas net sportininkams mėgėjams?

– Deja, tokios statistikos neturime, tačiau remiantis tai, kas yra randama įvairiuose interneto puslapiuose, galime teigti, jog dopingas yra lengviau prieinamas dėl internetinės prekybos.

– Ką vadinate dopingu? – „Ryto garsuose“ pasiteirauta R.Banytės.

– Remiantis Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) kodeksu, dopingas – draudžiamos medžiagos arba metodai, kurie gali pagerinti arba pagerina sportininko pasirodymą. Kitas aspektas – šios medžiagos gali kenkti arba kenkia sportininko sveikatai. Geras pavyzdys – bandomieji vaistai, kurie dar nėra patekę į rinką. Dopingas nusižengia olimpinei dvasiai. Čia daugiau kalbame apie narkotines medžiagas arba medžiagas, turinčias maskuojamųjų savybių. Tai yra dopingas.

– „Anaboliniai steroidai“ – šis terminas yra labai dažnai vartojamas. Žinome, kad tai sintetiniai hormonai, kuriais sintetinės ląstelės yra skatinamos augti, daugintis, dalintis. Ar tai viena iš populiariausių grupių?

– Galbūt apie juos daugiausia kalbama, tačiau tai tik viena iš draudžiamųjų medžiagų klasių. Augimo hormonai taip pat yra draudžiama medžiaga. Lygiai taip pat yra kiti vaistai, apie kuriuos šiuo atveju nėra reikalo išsiplėsti, nes jie tik patenka į statistiką. Kaip bebūtų, apie anabolinius steroidus mes kalbame daugiausia.

– Kelia susirūpinimą, kad netgi savarankiškai besitreniruojantys žmonės gali įsigyti dopingo. Ar mėgėjai sportininkai žino apie neigiamą dopingo efektą? Ką jūs akcentuotumėte?

– Manau, kad žmonės, kurie sportuoja mėgėjiškai, neturi visos informacijos apie tai, kaip šios medžiagos kenkią jų pačių organizmui. Mūsų agentūra, bendradarbiaudama kartu su užsienio partneriais, sukūrė nuotolinio mokymo platformą mėgėjams sportininkams. Ši platforma suteikia visą informaciją apie tai, kokios medžiagos kaip kenkia žmogui.

Būtent mūsų organizacijos interneto puslapyje yra nuoroda į šią platformą. Sportuojantys mėgėjai gali pasitikrinti. Kiekviena medžiaga turi skirtingą poveikį. Kalbant apie anabolinius steroidus, reikia atkreipti dėmesį, ar juos vartojantis žmogus yra vyras ar moteris. Vyrams šios medžiagos gali sukelti krūtų padidėjimą, pagreitinti plikimą, mažina lytinį potraukį. Moterys pradeda labiau vyriškėti – kinta balsas, didėja klitoris, dingsta menstruacijos. Reikia atsižvelgti į realybę.

– Rengiantis pokalbiui minėjote, jog yra atvejų, kai dopingą vartojantis žmogus yra priverstas laukti inksto persodinimo operacijos dėl ypač didelio neigiamo vartojimo poveikio?

– Taip, kol kas žinome vieną atvejį, kuomet vyresnis nei 40 metų amžiaus sportuojantis žmogus, norėjęs pasiekti greitesnių rezultatų ir vartojęs draudžiamas medžiagas, sau sukėlė inkstų nepakankamumą. Jam šiuo metu yra taikomos dializės procedūros, kad žmogus galėtų gyventi.

– Muitinės atstovas teigia, kad prekyba dopingu yra palengvėjusi atsiradus galimybei prekiauti internetu. Įsivaizduokime tėvus, kurių sūnus paauglys atsisiunčia kažkokių papildų, kurių sudėtis nurodyta anglų kalba. Aplinkoje kyla įtarimų, kad artimasis gali vartoti nežinia ką. Kaip patikrinti tokius atvejus?

– Deja, mėgėjų sportininkų netestuojame, bet jie gali surasti visą informaciją mūsų tinklalapyje arba, kylant dideliems įtarimams, jie gali kreiptis dėl konsultacijos į mūsų agentūrą elektroniniu būdu.

Kitas niuansas – tam tikros didžiosios laboratorijos, akredituotos pasaulinės antidopingo agentūros, tokios kaip Kelno, kartais testuoja atsitiktinai pasirinktus maisto papildus. Yra toks vadinamasis Kelno sąrašas, kuriame galbūt galima rasti informacijos apie vieną ar kitą konkretų maisto papildą. Lietuvoje, deja, tokio dalyko mes nedarome.

– Kokios yra jums žinomos schemos? Kaip pas vartotojus patenka tokie preparatai?

– Schemų būna įvairių. Kada žmogus pradeda sportuoti ir nori pasiekti greitesnį rezultatą, atidaro vieną iš paieškos tinklalapių ir įveda savo tikslą, pavyzdžiui, padidinti raumenis ar pasiekti jėgos. Tada jis randa anabolinius steroidus. Iš tikrųjų paieškoje randama daug tokių rezultatų. Tada tiesiog belieka išsirinkti.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.