Prieš savaitę Vyriausybė Palangos savivaldybei perdavė nemažą turtą – Vidaus reikalų ministerijai priklausiusį sporto objektą, kurio vertė siekia beveik 2,4 mln. eurų.
Kurortui atiteko penkios teniso aikštelės su tribūnomis ir aikštyno teritorijoje esantis 25 numerių viešbutis.
Bazė buvo paruošta parduoti
Kadaise buvusi viena pagrindinių Palangos sporto bazių pastaraisiais metais buvo apleista ir nenaudojama.
Vos keli šimtai metrų nuo Baltijos jūros esantį teniso aikštyną valdžiusi Kūno kultūros ir sporto departamento bendrovė Respublikinė mokomoji sportinė bazė naudojo tik aikštyno teritorijoje esantį 25 kambarių viešbutį.
Nors prieš 10 metų šios bendrovės turto remontui iš valstybės biudžeto buvo skirta apie 1,8 mln. eurų, sportininkai už šiuos pinigus suremontavo tiktai viešbutį – atnaujinti teniso aikštyną pinigų neliko.
Prieš pustrečių metų skolose paskendusios bendrovės akcijas buvo nutarta privatizuoti.
Netoli jūros esantis nemažas sklypas būtų greitai atsidūręs privačiose rankose, bet pardavimą pristabdė tai, kad užtruko įmonės akcijų paketo padidinimas į turtą investuota suma.
Miestas padengė skolas
Sužinojusi apie teniso aikštyno pardavimą sukruto Palangos savivaldybė, nes tapo aišku, kad nekilnojamojo turto verslui atitekusi gyvenamųjų namų kvartale esanti sporto bazė neabejotinai virs privačių kotedžų kvartalu.
Gelbėdama teniso aikštyną kurorto valdžia daugiau kaip prieš porą metų paprašė Vyriausybės apleistą sporto bazę perduoti savivaldybei ir įsipareigojo čia atgaivinti teniso sportą.
Tokiai idėjai pritarus Vilniui iš pradžių reikėjo likviduoti Respublikinę mokomąją sporto bazę, kurios skolos pastaruoju metu buvo pasiekusios apie 200 tūkstančių eurų.
Didžiąją dalį jų – beveik 140 tūkst. eurų – sumokėjo Palangos savivaldybė.
Bus ieškoma pinigų
Perėmusi teniso aikštyną Palanga dar šiais metais planuoja parengti jo rekonstrukcijos projektą. Numačius aikštyno ateitį bus aišku, kiek lėšų prireiks šiai bazei atnaujinti.
„Miestas turi nenaudojamo turto, kurį pardavus pinigus būtų galima paskirti teniso aikštynui sutvarkyti.
Tačiau lėšų tikimės gauti ir iš kitų šaltinių – įvairių fondų, privataus verslo paramos.
Bent kelios aikštelės turėtų būti uždaros, kad jose būtų galima žaisti tenisą ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų“, – kurorto planais dalijosi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Beveik prieš 50 metų pastatyta ši sporto bazė kurortui priklausė iki 1987 metų, o vėliau ją perėmė valstybė.
Kurorto vadovas neabejoja, kad dabar vėl susigrąžinta teniso sporto bazė bus naudojama ne tik kurorto jauniesiems talentams ugdyti, bet ir pritrauks tarptautinius šios sporto šakos turnyrus.
Puiki vieta turnyrams ir treniruotėms
Ramūnas Grušas
Lietuvos teniso sąjungos prezidentas
„Su Palangos teniso aikštynu siejame dideles viltis, nes didžiausiame šalies kurorte prie pat jūros esančios aikštelės yra puiki vieta įvairaus lygio teniso čempionatams ir tarptautiniams turnyrams.
Juo labiau kad pačiame aikštyne yra viešbutis. Todėl treniruočių stovykloms čia yra idealios sąlygos.
Tikimės, kad planuodama aikštyno atnaujinimą Palangos savivaldybė konsultuosis su Lietuvos teniso sąjunga ir kartu su teniso sporto bendruomene spręs, kokių aikštelių reikia ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai.
Manau, kad aikštynui rekonstruoti savivaldybei pavyks pritraukti ir privačių lėšų, nes šiandien Lietuvoje į teniso sporto infrastruktūrą investuoja tik privatus kapitalas.
Dabar turime gerą progą Palangoje įrengti tokio lygio teniso aikštyną, kad Tarptautinei teniso federacijai galėtume teikti paraišką čia rengti profesionalių sportininkų turnyrus.“