Sporto varžybas keiksnojantys ir net iš savo kiemų išvažiuoti savo mašinomis negalintys vairuotojai, tūkstantis milicijos pareigūnų ir savanorių, gatves blokuojantys sunkvežimiai – taip atrodė Minsko centras šeštadienio rytą.
Po „Dinamo“ stadione penktadienį vykusios Europos žaidynių atidarymo ceremonijos vidurnaktį, jau po 6 valandų visas varžybų veiksmas persikėlė ne tik į arenas, tačiau ir į gatves.
Kovų tvarkaraštis lėmė, kad pirmosios į startą stojo moterys dviratininkės, o plento lenktynėse santykius aiškinosi 75 dalyvės iš 28 šalių. Jos privalėjo įveikti 120 kilometrų nuotolį – sukti 8 ratus po 15 kilometrų.
Dėl tam tikro organizatorių apsidraudimo visoms sportininkėms į starto vietą buvo liepta pasirodyti likus 4-5 valandoms iki starto, o likus 3,5 valandoms į techninę zoną jau nebuvo įleidžiamos vėluojančios dviratininkės.
Tad ne tik lietuvės, tačiau ir kitų šalių dviratininkės neturėjo šansų laiku užkąsti prieš varžybas – daugelio rinktinių personalui teko gaminti maistą komandų palapinėse.
Lietuviai taip pat sukosi iš padėties, galvodami apie startuosiančias Rasą Leleivytę ir Silviją Pacevičienę – maistą pagamino sportininkų kaimelyje ir jį atvežė suvyniotą į paklodes: kad neatvėstų. Sportininkių meniu buvo tik makaronai.
„Šiose varžybose susirinko visas elitas – visiškai suprantama, nes Minske už pergalę galima gauti 200 reitingo taškų, o komandoms taip pat bus skaičiuojami taškai.
Visa tai tiesioginis kelias į Tokijo olimpiadą. Todėl pjautynės trasoje bus kaip niekad rimtos – visi nori į olimpiadą“, – prasidėjus dviejų valandų lenktynėms kalbėjo Lietuvos dviračių sporto rinktinės treneris Valerijus Konovalovas.
Pirmąjį lenktynių ratą šeštadienį greičiausiai įveikė mūsiškė S.Pacevičienė, tačiau jau antrame dviratininkių trejetas – baltarusė Hanna Čerach, vokietė Hannah Ludwig ir izraelietė Omer Šapira atitrūko nuo peljetono ir bėgles nuo kitų dviratininkių skyrė 4 minutės.
Mūsiškė R.Leleivytė šioje kovoje laikėsi per vidurį, o S.Pacevičienė po trečiojo rato atsiliko nuo pagrindinio peljetono 26 sekundėmis.
Vis dėlto, baigiantis septintajam ratui, galingosios Nyderlandų ir Italijos dviratininkas suskubo vytis pabėgėles ir greitai jas „suvalgė“.
Medalių likimas sprendėsi likus iki finišo daugiau kaip kilometrui, kai atitrūko 15 dviratininkų – tarp jų buvo ir R.Leleivytė.
Ji viena dar bandė prasibrauti tarp pirmaujančiųjų, bet keturios olandės tiesiog „surėmė pečius“ ir finišo liniją pirmoji kirto olandė Lorena Wiesbes (3 val. 8 min. 13 sek.), antra buvo jos žemietė Marianne Vos, o trečia baltarusė Tatsjana Šarkova.
R.Leleivytė užėmė 9 vietą, o S.Pacevičienė 68-oji tarp ginišavusių 69 dalyvių.
„Nelabai patenkinta esu rezultatu – man reikėjo pagalbos, kad galėčiau būti tarp prizininkių. Pradžioje Silvija man padėjo, bet ji dar dabar tik įsivažiuoja į lenktynių ritmą, o čia buvo visos geriausios Europos dviratininkės.
Sunku vienai kovoti vienai – sunkoka labai. Kitą vertus, jei būčiau geresnė poziciją pasirinkusi, kas žino, kaip būtų“, – po finišo kalbėjo R.Leleivytė, dabar besitreniruojanti ir gyvenanti Italijoje.
- Lenktynių taktika buvo tokia, kokios ir tikėjotės?
- Aš galvojau, kad pabėgs geriausios sportininkės – kokios italės, olandės, o pabėgo visai ne tos sportininkės.
Negalvojau, kad visos Italijos ir olandų komandos viską norės spręsti finiše: viena ir kita komandos turi puikių sprinterių. Galvojau, kad nerizikuos jos...
– Kaip jums trasa?
– Man ji net per lengva. Žinoma, ten ,kur akmenuotas grindinys, tai man jis netiko – reikia jam didesnės masės. Aš gal norėjau, kad būtų didesnių kalnelių.
– Ar turėjo įtakos tai, kad teko ilgokai laukti varžybų starto?
– Galima sakyti, kad man įtakos gal ir neturėjo. Nebuvo labai karšta, tai laukdama pailsėjau mašinoje. Gaila, kad tik devinta vieta.
– Tai esate nepatenkinta rezultatu?
– Ne. Aš patenkinta, tik tada, kai laimiu, o taip – ne...
– Kokie startai jūsų laukia po Minsko?
– Dabar važiuoju į aukštikalnes, ten treniruosiuosi ir lenktyniausiu „Giro d'Italia“ varžybose. Po to bus ir Europos čempionatas, manau, ten bus geras rezultatas.
