Vis dėlto šiomis dienomis viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Japonijoje pirmąkart vykstant pasaulio regbio pirmenybėms susidomėjimas šiuo žaidimu peržengia neįsivaizduojamas ribas.
Aistras dar labiau kaitina šeimininkų komanda. „Narsieji žiedai“ („Brave Blossoms“ – taip vadinama Japonijos regbio rinktinė) grupių etape buvo viena iš vos dviejų komandų, laimėjusių visas rungtynes, ir pirmą kartą pateko į atkrintamąsias varžybas.
Regbis, nors ir atkeliavęs į Japoniją dar XIX amžiaus viduryje, niekada nepatekdavo į populiariausių sporto šakų dešimtuką.
Bet dabar varžovus iš kojų verčiantys „Narsieji žiedai“ atlieka ir kitą misiją – keičia japonų visuomenės požiūrį į pasaulį.
Daugiakultūrė komanda
Japonijos visuomenė laikoma labai uždara ir sunkiai įsileidžiančia svetimšalius, tačiau šios šalies regbio rinktinė visiškai priešinga – dauguma pagrindinių „Narsiųjų žiedų“ žaidėjų yra ne japonų kilmės.
Net ir rinktinės kapitonas yra užsienietis. Michaelas Leitchas gimė Naujojoje Zelandijoje išeivio iš Europos ir fidžietės šeimoje.
Būdamas 15 metų M.Leitchas pagal moksleivių mainų programą išvyko į Saporo mieste esančią Jamanotės vidurinę mokyklą, paskui įstojo į Tokajaus universitetą ir liko gyventi Japonijoje.
Šioje šalyje jis jau tapo regbio legenda, yra rinktinės kapitonas.
Japonijos rinktinėje 2007-aisiais debiutavęs dar vienas Naujosios Zelandijos regbininkas Luke’as Thompsonas šaliai atstovauja jau ketvirtame pasaulio čempionate.
Japonijos regbio vadovai, pasinaudoję regbyje galiojančiomis liberaliomis natūralizavimo taisyklėmis (sportininkai net neprivalo gauti pilietybės, bet turi tris sezonus žaisti tos šalies lygoje), pasikvietė beveik dvi dešimtis užsieniečių iš Naujosios Zelandijos, Australijos, Pietų Afrikos Respublikos, Samoa, Tongos ir Korėjos.
Vilioja kitų šalių jaunuolius
Japonijos regbio rinktinė ir ateityje turėtų būti daugiakultūrė.
Pastaraisiais metais japonų regbio žvalgai nuolat dairosi gabių žaidėjų Okeanijos šalyse ir vilioja juos į Jamanotės mokyklą, kuri tapo svarbiausia Japonijos regbio talentų kalve.
„M.Leitchas išgarsino Jamanotės mokyklą Naujojoje Zelandijoje. Dabar daug jaunų regbininkų nori patekti į šią mokyklą, nes joje mokėsi M.Leitchas“, – sakė irgi iš Naujosios Zelandijos kilęs Vea Taumoefolau, žaidžiantis Japonijos jaunių rinktinėje ir svajojantis patekti ne į „Visus juodus“ („All Blacks“ – taip vadinama Naujosios Zelandijos rinktinė), o į „Narsiuosius žiedus“.
Pasak V.Taumoefolau, treniruotės Japonijoje daug sunkesnės negu Naujojoje Zelandijoje, o atvykėliams reikia prisitaikyti ir prie kultūros skirtumų: „Naujojoje Zelandijoje į mokytojus ir trenerius kreipdavomės vardu, bet Japonijoje tokie familiarūs santykiai netoleruojami. Be to, jaunesni moksleiviai čia turi daugiau pareigų, vyresni – daugiau teisių.“
Japonai stengiasi pasėti regbio sėklą ir šio žaidimo dar neperėmusiuose kraštuose.
M.Leichas prieš kelis mėnesius viešėjo Mongolijoje ir pristatė programą, pagal kurią į Japoniją galėtų atvykti gabiausi regbį žaidžiantys šios šalies vaikinai.
Regbis įsiveržė į Aziją
Pasaulio čempionato šeimininkės teisės Japonijai buvo suteiktos dar 2009 m.
Iš pradžių paraiškas dėl teisės priimti stipriausias pasaulio komandas padavė devynios valstybės, tarp kurių buvo net ir stipriomis regbio tradicijomis negarsėjanti Jamaika.
Vėliau kelios šalys, įvertinusios savo galimybes, atsiėmė kandidatūras, tad galiausiai japonai varžėsi su Italija ir Pietų Afrika, kurioje 1995-aisiais jau vyko planetos pirmenybės.
Pagal pradinį planą Japonija pasaulio pirmenybių rengimo naštą ketino dalytis su Singapūru ir Honkongu, tačiau tarptautinė federacija nesutiko, kad varžybos būtų išbarstytos didelėje Azijos dalyje, ir šios idėjos nepalaikė.
Vis dėlto net ir savarankiška Japonijos paraiška per rinkimus nurungė konkurentus. Nors Pietų Afrikos kandidatūrą aktyviai rėmė didelę finansinę paramą pažadėjusi šios šalies vyriausybė, Japonijai palankų sprendimą kone labiausiai nulėmė Tarptautinės regbio tarybos (IRB; vėliau ši organizacija buvo pervadinta „World Rugby“) noras plėsti žaidimo geografiją.
„Regbio dievai šiandien mums šypsojosi. Ši diena yra istorinė ne tik Japonijos, bet ir viso pasaulio regbiui, – prieš dešimt metų džiaugėsi JRFU vadovas Yoshiro Mori. – Japonija gali daug ką pasiūlyti. Mes turime puikią transporto sistemą, stiprią infrastruktūrą, pasaulinio lygio stadionų.“
Pirma didi pergalė
Užsieniečiai „Narsiuosius žiedus“ sustiprino jau seniai, bet Japonijos rinktinė grasinti pasaulio regbio elitui pradėjo tiktai šį dešimtmetį.
Nuo 1995-ųjų iki 2011-ųjų japonai penkiuose iš eilės pasaulio čempionatuose neiškovojo nė vienos pergalės ir ledus pralaužė tik 2015 metais, kai pirmose rungtynėse sensacingai nugalėjo Pietų Afrikos Respublikos rinktinę.
Japonijos regbininkai praėjusiame čempionate laimėjo trejas iš ketverių rungtynių, bet į atkrintamąsias varžybas nepateko. Lemiamoje dvikovoje japonai nusileido škotams ir trims komandoms iškovojus vienodai pergalių dėl papildomų rodiklių vis tiek surinko mažiau taškų.
Vis dėlto pirmas žingsnis buvo žengtas ir japonai patys patikėjo, kad gali kovoti su pirmojo lygio varžovais.
„Komandos tikslas – pirmą kartą istorijoje patekti į ketvirtfinalį, – prieš šių metų pasaulio čempionatą tvirtino japonų treneris Jamie Josephas. – Mūsų žaidimas paremtas greičiu, įgūdžiais ir netikėtumo veiksniu, bet šiais metais komanda ypatinga tuo, kad žaidėjai geriau tinka mūsų pasirinktam braižui.“
Beje, „Narsiuosius žiedus“ treniruojantis iš Naujosios Zelandijos kilęs J.Josephas taip pat yra žaidęs Japonijos rinktinėje.
Jis 1995 m. tapo pasaulio vicečempionu kaip Naujosios Zelandijos rinktinės žaidėjas, bet amžių sandūroje 6 sezonus rungtyniavo Fukuokos „Sanix Blues“ klube ir per 1999-ųjų pasaulio pirmenybes jau atstovavo Japonijai.
Škotai prisikalbėjo?
Grupėje japonai kovojo su dviem pirmojo lygio komandomis – Airija ir Škotija. Vis dėlto jau per antras turnyro rungtynes „Narsieji žiedai“ nugalėjo pasaulio reitinge pirmąją vietą užimančią Airijos rinktinę.
Net ir po šios pergalės buvo nedaug tikinčių, kad japonai gali patekti į ketvirtfinalį. Tačiau lemiamose rungtynėse Japonijos regbininkai nesuteikė nė mažiausio šanso kitai galingai varžovei Škotijos rinktinei.
„Pasikeitė šios komandos japonų žaidėjų mąstysena. Jų prigimtis – būti gerais vaikinais ir nesvarbu, ar regbio aikštėje, ar kasdieniame gyvenime. Aš turėjau jiems įdiegti, kad regbio aikštėje privaloma pasikeisti“, – kodėl Japonijos rinktinė tapo sunkiai įveikiama net pasaulio elito komandoms, aiškino treneris J.Josephas.
Sportinio pykčio japonams, ko gero, pridėjo ir Škotijos regbio vadovų elgesys. Dėl Japonijoje siautusio taifūno „World Rugby“ atšaukė dvejas rungtynes, kurios turėjo vykti praėjusį šeštadienį.
Taip pat buvo svarstoma, kad gali būti atšauktos abejos sekmadienio rungtynės, tarp jų – lemiamas japonų ir škotų mūšis. Jei šis mačas būtų neįvykęs, būtų buvusios įskaitytos lygiosios, bet škotams reikėjo tik pergalės.
Todėl Škotijos regbio sąjunga (SRU) reikalavo, kad rungtynės vyktų bet kokiomis aplinkybėmis, ir grasino priešingu atveju kreiptis į teismą. Dabar škotams tokie grasinimai gali atsirūgti – „World Rugby“ paskelbė ketinanti nubausti SRU už nepagrįstą kritiką.
Populiarumas ėmė varginti
„Narsiesiems žiedams“ skinant pergalę po pergalės regbio populiarumas auga kaip ant mielių. Skelbiama, kad Japonijos ir Škotijos rungtynių televizijos transliaciją stebėjo net 39,2 proc. japonų, o lemiamomis minutėmis NTV kanalą buvo įsijungę 53,7 proc. Japonijos gyventojų.
Palyginti su pirmomis rungtynėmis, kuriose japonai žaidė su rusais, televizijos transliacijos reitingas išaugo tris kartus.
Neįtikėtinas populiarumas užgriuvo ir Japonijos regbininkus.
Dar prieš mėnesį bet kuris rinktinės žaidėjas galėjo ramiai vaikščioti gatvėmis ir į jį niekas nekreipdavo dėmesio. Dabar „Narsieji žiedai“ jau skundžiasi, kad vos išėjus į viešumą apspinta būriai sirgalių.
„Mėgstu pasėdėti kavinėje ir ramiai pasimėgauti kava, tačiau dabar nebegaliu nė žingsnio žengti iš viešbučio. Kambaryje turiu kavos aparatą, bet tai ne tas pats“, – užgriuvusia šlove nesidžiaugė japonų kapitonas M.Leitchas.
Prieš kelias dienas paskelbtos apklausos duomenimis, M.Leitchas labiausiai atpažįstamų Japonijos žmonių sąraše šoktelėjo į antrąją vietą. Šiuo metu japonai yra geriau įsiminę tik ministro pirmininko Shinzo Abe veidą.
Kartu auga ir japonų sirgalių lūkesčiai. Tai glumina net trenerį J.Josephą: „Prieš mėnesį niekas netikėjo, kad galime nugalėti Airiją. Dabar visiems jau atrodo, kad galime įveikti visus varžovus. Absurdas.“
Rinktinių kovos
Pasaulio čempionatas. Pirmojo etapo grupių galutinė rikiuotė (po 4 rungt.).
A grupė: Japonija – 19, Airija – 16, Škotija – 11, Samoa – 5, Rusija – 0.
B grupė: Naujoji Zelandija – 16, Pietų Afrikos Respublika – 15, Italija – 12, Namibija – 2, Kanada – 2.
C grupė: Anglija – 17, Prancūzija – 15, Argentina – 11, Tonga – 6, JAV – 0.
D grupė: Velsas – 19, Australija – 16, Fidžis – 7, Gruzija – 5, Urugvajus – 4.
Ketvirtfinalyje žais: Anglija – Australija, Naujoji Zelandija – Airija, Velsas – Prancūzija ir Japonija – Pietų Afrikos Respublika.
Kas yra kas pasaulio regbyje
Pasaulio regbio viršūnėje yra penkios Europos šalys (Anglija, Škotija, Velsas, Airija ir Prancūzija) bei trys Pietų pusrutulio valstybės (Australija, Naujoji Zelandija ir Pietų Afrikos Respublika).
Pasaulio čempionėmis yra tapusios tik keturios komandos: Naujoji Zelandija – tris kartus, Australija ir Pietų Afrikos Respublika – po du, Anglija – vieną. Į pasaulio pirmenybių ketvirtfinalį Naujoji Zelandija, Australija ir Prancūzija pateko visus 9 kartus, Anglija – 8, Škotija, Pietų Afrikos Respublika ir Airija – po 7, Velsas – 6.
Šių metų pasaulio čempionato ketvirtfinalyje iš didžiojo aštuoneto komandų nėra tik Škotijos, kurią išstūmė Japonija. Japonija į ketvirtfinalį pateko pirmąkart. Anksčiau ketvirtfinalyje yra žaidusios Argentina (4 kartus), Fidžis, Samoa (po 2) ir Kanada (1).
Šešios stipriausios Europos komandos (penkios paminėtos ir Italija) kasmet varžosi Šešių tautų turnyre. Šiais metais jo nugalėtoju tapo visas penkerias rungtynes laimėjęs Velsas. Savo ruožtu keturios stipriausios Pietų pusrutulio komandos (Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika ir Argentina) kasmet kovoja čempionate. Jo nugalėtoja šiais metais tapo Pietų Afrikos Respublika, atėmusi titulą iš praėjusius tris turnyrus laimėjusios Naujosios Zelandijos.
Šešios Šešių tautų ir keturios čempionato komandos yra vadinamos pirmojo lygio komandomis. Antrąjį lygį sudaro trylika komandų: Gruzija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Italija, Kanada, JAV, Urugvajus, Namibija, Japonija, Fidžis, Samoa ir Tonga.
Pasaulio čempionate varžosi 20 komandų. Šiais metais grupių etape visas ketverias rungtynes laimėjo tik Japonija ir Velsas. Visas ketverias rungtynes pralaimėjo JAV ir Rusija, pergalių taip pat neiškovojo, bet lygiosiomis tarpusavyje sužaidė Namibija ir Kanada.
Rusija neiškovojo kelialapio į pasaulio čempionatą, bet buvo pakviesta vietoj Rumunijos, kuri buvo pašalinta dėl žaidėjų registracijos taisyklių pažeidimo. Dėl tos pačios priežasties buvo diskvalifikuota ir Ispanija, kuri „atsarginių“ sąraše buvo aukščiau negu Rusija.
