Finansavimo šaltiniai yra gyvybiškai svarbūs vietą Tokijuje jau užsitikrinusiam disko metikui Andriui Gudžiui, plaukikui Danui Rapšiui ir kitiems atletams.
Tačiau žinios iš Seimo papildomo nerimo prideda ir visiems dėl kelialapių į olimpines žaidynes dar tebekovojantiems lietuviams.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, kad Lietuva neseniai laimėjo galimybę Kaune surengti krepšinio olimpinės atrankos turnyrą.
„Visa šalis laukia didžiojo krepšinio šventės. Tačiau ta proga Seimo komitetas įteikia „dovaną“ – sprendimą patuštinti iždą, iš kurio finansuojamas pasirengimas olimpiadai“, – apmaudą liejo D. Gudzinevičiūtė.
Griauna pasiteisinusią sistemą
LTOK skaičiavimu, sportas kitąmet netektų daugiau negu 500 tūkst. eurų paramos, jeigu Seimas priimtų Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis numatoma pakelti loterijų mokestį.
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Loterijos yra pagrindinis LTOK ir olimpinio judėjimo finansavimo šaltinis. Pagal dabar galiojančią tvarką, loterijas organizuojančios bendrovės privalo 13 procentų nuo kiekvieno euro, gauto už parduotus bilietus, grąžinti visuomenei – 8 procentai virsta parama ar labdara sportui, o 5 procentai į valstybės biudžetą subyra kaip loterijų mokestis.
Pernai iš viso loterijų organizatoriai pasiekė 105,1 milijono apyvartą ir valstybei bei paramai sumokėjo 13,7 mln. eurų paramos ir loterijų mokesčio.
Prieš savaitę Seimo komitetas pritarė pasiūlymui, kad nuo kitų metų loterijų rengėjai turėtų mokėti ne 5, o 6 procentų dydžio loterijų mokestį, kuris skaičiuojamas nuo bendros apyvartos.
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė sakė, kad dėl to organizacijai tektų iš naujo formuoti biudžetą ir visą sporto finansavimo sistemą, nes dėl padidinto mokesčio susitrauktų finansiniai ištekliai. LTOK yra pagrindinis bendrovės „Olifėja“ akcininkas, tad loterijos yra svarbiausias olimpinio judėjimo pajamų šaltinis.
Mokesčių skirtumai rėžia akį
D. Gudzinevičiūtė stebėjosi, kad pakelti mokesčius užsimojęs Seimas neatkreipė dėmesio į iškalbingus azartinių lošimų organizatorių rezultatus. Kazino, lažybų ir kitų azartinių lošimų organizatoriai 2018 metais pasiekė 1 milijardą viršijusią apyvartą, tačiau valstybei per mokesčius atseikėjo vos 12,8 milijono eurų.
Seimui pateikti skaičiai liudija, kad sportą remiantys loterijų organizatoriai sumoka daugiau mokesčių negu dešimt kartų didesnę apyvartą pasiekiantys azartinių lošimų verslai.
Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas LRT.lt portalui tikino, kad siūlymas iš pradžių buvo kur kas didesnis – loterijoms tenkančius mokesčius didinti apie 40 proc., bet galiausiai apsistota prie 20 proc.
Anot jo, loterijoms mokesčiai didėtų ir taip mažiausiai. „Mes turime išlaikyti balansą, negalime vienai rūšiai padidinti mokesčių tik 20 procentų, o kitoms didinti 50 ar net daugiau“, – lrt.lt komentavo V. Ąžuolas.
Tokia situacija susiklostė todėl, kad loterijų bendrovės moka mokesčius nuo apyvartos, o lošimų organizatoriai mokesčius moka kitaip – jiems mokesčiai skaičiuojami tik nuo grynųjų pajamų, t. y. skirtumo, gauto iš lošimo pajamų atėmus išmokėtų laimėjimų sumas arba imamas fiksuotas mokestis už įrenginį/stalą (B kategorija ir kazino).
„Šiuo metu apmokestinimo standartai akivaizdžiai skiriasi, nes loterijos moka mokestį nuo bendros apyvartos, o lošimai – nuo to, kas lieka išmokėjus laimėjimą.
Be to, agresyviausiai plintantys nuotoliniai azartiniai lošimai sumoka mažiausiai mokesčių, nors kelia didžiausią socialinę riziką“, – pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.
Sparčiai Lietuvoje plintančių nuotolinių, internetinių lošimų apyvarta pernai siekė per 570 milijonų eurų, o grynosios pajamos – 28 milijonus eurų. Šiemet panašaus dydžio grynųjų pajamų azartiniai lošimai pasiekė per 9 mėnesius.
Vertinant sumokėtų mokesčių ir grynųjų pajamų santykį, pernai mokestinė našta nuotolinių lošimų organizatoriams sudarė vos 10 procentų, kai loterijų organizatorius slėgė kone tris kartus labiau – 29 procentais.
Siūlo pamatuoti sprendimą
Jeigu Seimas priims Loterijų ir lošimų įstatymo pataisas, kad mokesčių našta loterijoms pašoks iki 32,5 proc., kai nuotolinių lošimų paaugs iki 13 proc., kazino – iki 16,6 proc., lažybų – iki 18 procentų.
D. Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį į akivaizdžius loterijų ir azartinių lošimų apmokestinimo skirtumus.
LTOK prezidentė laikosi pozicijos, kad mažiau socialiai atsakingi, kur kas lengviau prieinami ir sunkiau kontroliuojami internetiniai azartiniai lošimai turėtų būti apmokestinami labiau.
„Įstatymo pataisos tik įtvirtintų ir taip jau ydingą situaciją, kai mažiausią azartiškumą ir mažiausiai problemų kelianti verslo rūšis apmokestinama griežčiausiai“, – savo vertinimus viešai išreiškė LTOK.
D. Gudzinevičiūtė pripažino, kad pasikeitus mokesčių tvarkai, tektų ieškoti papildomų finansinių išteklių, kad LTOK galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus sportininkams ir tesėti pažadus.
Vienas svarbiausių pažadų ir rūpesčių – tinkamai Kaune surengti vyrų krepšinio olimpinės atrankos turnyrą, kuriame dalyvautų ir dėl kelialapio į Tokiją kovoti pasiryžusi Lietuvos rinktinė.
