Sekmadienį nemažą dalį Lietuvos sporto gerbėjų prie televizoriaus ekranų prikaustė lekiančios strėlytės, o lietuvio D.Labanausko pavardė mirgėjo naujienų antraštėse.
43-ejų kaunietis, kuris pasaulio reitinge užima 82-ąją vietą, PDC organizacijos pasaulio čempianato ketvirtfinalyje susitiko su varžovu iš Nyderlandų 30-mečiu Michaeliu van Gerwenu (1-oji pozicija pasaulio reitinge).
D.Labanauskas kovą pralaimėjo 2:5, tačiau tai vistiek buvo istorinis lietuvio pasiekimas. Federacijos prezidentas neslėpė, kad tokie lietuvio pasirodymai tiesiogiai susiję su augančiu smiginio sporto šakos populiarumu šalyje, o kartu su tuo keičiasi ir žmonių požiūris.
„Anksčiau visi galvodavo, kad tai yra pramoga ir ne visi mus laikydavo sportininkais. Tačiau po Dariaus pasirodymų jau tas mažėja“, – lrytas.lt teigė D.Matijoška.
Nors Lietuvos reitinge D.Labanauskas yra tik trečias, tačiau smiginio federacijos galva patikino – kol kas jis mūsų šalyje yra nenugalimas. Visgi skambiausiais pergales D.Labanauskas skina ne Lietuvoje, o pastarieji sportininko rezultatai mūsų šalyje buvo plačiai aptarinėjami.
Lrytas.lt su smiginio federacijos prezidentu pasikalbėjo apie profesionalų treniruotes, žmonių skambučius po D.Labanausko pasiekimų ir šios sporto šakos ateities perspektyvas Lietuvoje.
– Kaip vertinate D.Labanausko pasirodymą PDC organizacijos pasaulio čempionate?, – buvo paklausta D.Matijoškos.
– Super. To dar mūsų Lietuvos istorijoje, manau, ir visų Baltijos šalių, nėra buvę. Vertiname labai labai gerai. Visi kartu su Dariumi išgyvenome ir emocijos liejosi per kraštus.
– Smiginis, kaip žaidimas, laisvalaikio praleidimo forma, yra puikiai pažįstamas lietuviams, bet tikriausiai iš sportinės pusės jis yra mažiau žinomas. Ar su tokiais D.Labanausko pasiekimais jaučiate didesnį susidomėjimą?
– Jau dabar mes jį jaučiame. Federacijai priklauso 12 klubų, su jų vadovais pasikalbame, dabar jau ypatingai Kaune (D.Labanausko gimtasis miestas – red. pastaba) sulaukiama dešimčių skambučių, klausia kur, kada galima treniruotis ir žaisti. Tą man sakė Dariaus klubo nariai.
Mes tą jautėme ir po praėjusių metų pasaulio čempionato, kuriame D.Labanauskas praėjo du etapus. Jaučiasi, kad paaugo mūsų gretos. Galiu pasakyti paprastai: 2018 metais mes turėjome 150 licencijuotų narių, kurie norėjo rinkti įskaitinius reitingo taškus, o 2019 metais tokių jau buvo praktiškai 250. Beveik vos ne dvigubai išaugo.
Dabar po tokio pasirodymo, manau, kad šis skaičius dar labiau išaugs. Tarpusavyje jau pradedame juokauti, kad reikės ieškoti didesnių arenų, norint pravesti varžybas. Manau, kad tikrai bus žmonių antplūdis. Tą galima jausti ir pagal nuotaikas socialiniuose tinkluose, kur žmonės jau domisi smiginiu ir iš sportinės pusės.
– Kur yra ta pagrindinė riba tarp smiginio, kaip laisvalaikio praleidimo formos, ir sporto?
– Pasėdėti bare, turėti pasikabinus smiginio taikinį priepirtyje, tai yra laisvalaikio praleidimas. Tačiau, kuomet turi žaisti klasikinį smiginį su visais taškų skaičiavimais, tuomet ir prasideda sportas. Šiai dienai, pavyzdžiui, seniūnijų žaidynės vykdomos ir jose vis žaidžia mėtydami serijas bei bandydami pataikyti kuo daugiau į centrą. Tai yra tik pradžia smiginio, bet tai nėra tikrasis.
Tikrasis prasideda su rezultatų skaičiavimais ir kuomet žmonės tuo ima domėtis, tai ir peržengia tą ribą iš laisvalaikio į sportą. Aišku, visi pradeda nuo pramogos.
– Pakalbėkime apie treniruotes. Kiek žmogui reikia skirti laiko, kad jis galėtų tapti profesionalu. Galbūt žinote kiek tam laiko skiria pats D.Labanauskas?
– Esame bendravę su juo, kai jis dalyvaudavo dar žemesnio reitingo BDO organizacijos turnyruose, tai sakydavo, kad jis nėra talentas ir tikrai žinau, kad praleisdavo daug laiko prie taikinio. Turbūt visiems skirtingai, priklauso nuo talento, nuo sugebėjimų. Vienam gal užtektų vienos ar dviejų valandų per dieną tam rezultatui pasiekti, kitam gal reiktų visos darbo dienos.
Vakar bežiūrint Dariaus pasirodymą kitiems irgi sakiau, kad norint taip mėtyti, kaip jis, pirmiausiai reiktų pradėti nuo visos darbo dienos, t.y. nedirbti ir atsiduoti šitam sportui.
Aišku, yra tokių talentingų žmonių, kad ir pavyzdžiui vakar dienos Dariaus varžovas Michaelis van Gerwenas. Nežinau, kiek jis laiko praleidžia prie lentos, bet stebint jo visą karjerą matosi tas talentas, tai gal jam ir mažiau reikia tų treniruočių.
Dabar galbūt D.Labanauskas jau ir mažiau gali sau leisti treniruotis, daugiau šlifuoti metimo techniką, tačiau pradžioje norint pasiekti tokių rezultatų tikrai reiktų visos darbo dienos. Čia kalbu jau apie pasaulinį lygį, ne Lietuvos ar Baltijos valstybių.
– Turbūt ne paslaptis, kad D.Labanauskas gali ir pragyventi vien tik iš smiginio sporto gaunamų pinigų?
– Manau, kad visi žinome pasaulio čempionato honorarus, jie yra viešai skelbiami (D.Labanauskas už patekimą į ketvirtfinalį uždirbo 58,6 tūkst. eurų – red. pastaba), tad PDC organizacijos turnyruose finansiškai apsimoka dalyvauti. Todėl ši organizacija ir yra vadinama profesionalių sportininkų.
BDO organizacija yra žemesnio reitingo, yra tam tikri priziniai fondai. Darius yra sakęs, kad ten reikėdavo įveikti aštuonis varžovus, norint gauti tą pačia sumą, kaip PDC įveikus vieną oponentą.
– Kokia situacija yra su Lietuvos smiginio federacija ir jos biudžetu? Ar gaunama paramos iš valstybės?
– Kol kas dar didelio dėmesio iš valstybės neturime, iš jos negauname nei vieno euro. Tačiau tai šiek tiek yra ir buvo dėl federacijos vadovų trūkumo, bet tą bandome taisyti. Tai labiau dokumentinės bėdos, kurias išspręsime. Tikėkimės, kad su tokiais D.Labanausko pasirodymais gausime kažkokį dėmesį ir iš valstybės.
– Pats D.Labanauskas Lietuvos reitinge yra tik trečias, tačiau tai susiję su tuo, kad jis mažai dalyvauja šalies turnyruose. Tačiau ar yra kažkas arti jo Lietuvoje?
– Darius daug negali dalyvauti Lietuvoje. Pavyzdžiui, kadangi auga populiarumas šalyje, tai kai kurių varžybų finalus transliuojame internete, o D.Labanausko kontraktas su PDC organizacija neleidžia tokiame turnyre dalyvauti. Be to, dažnai varžybos Lietuvoje kertasi ir su jo tvarkaraščiu. Tai tas reitingas tikrai neatspindi pajėgumo, jei pažiūrėtume tas varžybas, kuriose jis dalyvavo, tai kol kas dar nėra nugalėtas.
Tačiau turime žmonių, kurie yra arti jo. Turime Lietuvos reitingo lyderį Mindaugą Barauską. Jis su Dariumi vasarą sudalyvavo PDC komandų čempionate. Tada Lietuva dėka D.Labanausko gerų rezultatų gavo vardinį kvietimą užimti atsilaisvinusią vietą.
M.Barauskas jau ir praėjusiais metais bandė išsikovoti PDC organizacijos licenciją, tą bandys padaryti ir sausio mėnesį.
Turime yra perspektyvaus jaunimo, kurie galbūt kažkada irgi išaugs ir turėsime ne vien tik Darių.
– Kokias ateities perspektyvas matote smiginio sporto Lietuvoje?
– Po tokių rezultatų matome, kad yra ta populiarėjimo banga. Mes dėka Dariaus kylame į viršų. Kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau. Turime 12-a klubų federacijoje, mūsų puslapyje galima rasti visą aktualią informaciją.
