Priešolimpiniai metai Lietuvos sportininkams nebuvo derlingi.
Pasaulio lengvosios atletikos, plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, dviračių sporto, imtynių, bokso, sunkiosios atletikos čempionatuose mūsų šalies atstovai 2019-aisiais neiškovojo nė vieno medalio.
Vis dėlto kai kurių sportininkų – pirmiausia plaukiko Dano Rapšio ir penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės – rezultatai parodė, jog artėjant Tokijo olimpinėms žaidynėms visiškai pulti į pesimizmą neverta.
Prognozuojama, kad kitais metais Japonijos sostinėje tarp 11 tūkst. atletų varžysis 50–55 mūsų šalies atletai. Tokijuje bus kovojama dėl 339 medalių komplektų.
„Lietuvos rytas“ apžvelgia, ką šiemet nuveikė svarbiausių sporto šakų atstovai ir ko iš jų galima tikėtis kitais metais Tokijuje.
Krepšinis
Per visas olimpines žaidynes daugumos Lietuvos sirgalių žvilgsniai pirmiausia krypsta į vyrų krepšinio rinktinę. Net jei krepšininkai nėra laikomi favoritais, bent slapta viltis plazdena vos ne kiekvieno lietuvio širdyje.
Krepšininkai pastaruosius olimpinius medalius iškovojo seniai (2000 metais), o šiame olimpiniame cikle Lietuvos rinktinė ankstokai pasitraukė iš kovos dėl 2017 metų Europos ir 2019 metų pasaulio pirmenybių medalių. Abiejuose turnyruose lietuviai užėmė tik devintąją vietą.
Šįmetė nesėkmė privertė trauktis trenerį Dainių Adomaitį. Jis tapo pirmuoju istorijoje Lietuvos rinktinės treneriu, kuris atsistatydino neiškovojęs nė vieno didžiųjų turnyrų medalio.
Lietuvos rinktinė dar neiškovojo ir kelialapio į Tokijo žaidynes, bet tai bandys padaryti 2020 metų birželį vyksiančiame atrankos turnyre.
Olimpinis atrankos turnyras bus surengtas Kaune, tad viskas bus naujojo rinktinės trenerio Dariaus Maskoliūno ir jo vadovaujamų krepšininkų rankose.
Jei Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentui nepavyks, pasibaigs jau legenda tapusi Lietuvos krepšininkų dalyvavimo visose olimpinėse žaidynėse serija, prasidėjusi nuo 1992-ųjų Barselonos.
Lengvoji atletika
Šiame olimpiniame cikle Lietuvos lengvosios atletikos lyderiu tapo disko metikas Andrius Gudžius, laimėjęs 2017 metų pasaulio ir 2018 metų Europos pirmenybių aukso medalius.
Tačiau priešolimpiniais metais A.Gudžius buvo priverstas atsitraukti – po pavasarį jam atliktos pėdos operacijos sportininkas dalyvauti varžybose pradėjo tik birželio mėnesį ir nepasiekė tokių rezultatų, kokiais džiugino du praėjusius sezonus.
28-erių A.Gudžius keliuose turnyruose diską numetė toli, pasiekė šeštą sezono rezultatą pasaulyje (67 m 73 cm) ir viename Deimantinės lygos etape užėmė trečiąją vietą, bet iki rudens neįgijo reikiamos sportinės formos ir pasaulio čempionate užėmė tik dvyliktąją vietą.
Kiti Lietuvos lengvaatlečiai šiais metais irgi džiugino tiktai retais blyksniais.
Ryškiausias buvo 23 metų ieties metikas Edis Matusevičius, per šalies pirmenybes pasiekęs ketvirtą sezono rezultatą pasaulyje (89 m 17 cm), pirmą kartą karjeroje pakviestas į Deimantinės lygos varžybas, laimėjęs universiados sidabro medalį ir išrinktas geriausiu 2019 metų Lietuvos lengvaatlečiu.
Pagrindinio lengvosios atletikos sezono metu beveik neskambėjo 2016 metų Europos vicečempionės Airinės Palšytės pavardė. 2019-ųjų žiemą ji iškovojo Europos uždarųjų patalpų čempionato bronzos medalį, bet paskui, kaip ir A.Gudžius, buvo priversta kelis mėnesius praleisti dėl traumos, o pasveikusi nesudarė konkurencijos geriausioms pasaulio šuolininkėms į aukštį.
27-erių A.Palšytė dalyvavo tik viename Deimantinės lygos etape, o per pasaulio čempionatą net nepateko į antrąjį dešimtuką.
Per pasaulio pirmenybes nuo lyderių smarkiai atsiliko ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, kuri 2018 metais iškovojo Europos čempionato bronzos medalį. Vis dėlto 25-erių L.Jasiūnaitė pasižymėjo ir šiais metais – ji buvo vienintelė Lietuvos sportininkė, tapusi universiados čempione.
Į Deimantinės lygos etapus, be A.Gudžiaus, A.Palšytės ir E.Matusevičiaus, buvo pakviesta dar viena Lietuvos lengvaatletė Eglė Balčiūnaitė. Tačiau jai organizatoriai per 800 m bėgimo varžybas skirdavo „zuikio“ vaidmenį.
Plaukimas
Lietuvos plaukimas olimpinį ciklą pradėjo laukdamas Rūtos Meilutytės atgimimo.
Bet anksti sužibėjusi Londono olimpinių žaidynių čempionė greitai pervargo nuo profesionalų sporto kasdienybės – nors pernai ji dar laimėjo Europos pirmenybių sidabro medalį, šių metų pavasarį, būdama vos 22-ejų, paskelbė baigianti sportininkės karjerą.
Užgesus R.Meilutytės žvaigždei įsižiebė kito Lietuvos plaukiko – Dano Rapšio žvaigždė.
Dar pernai D.Rapšys tapo Europos vicečempionu, o šiais metais užėmė antrąją vietą pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje (jis visuose septyniuose etapuose laimėjo 200 ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybas), iškovojo du aukso medalius Europos čempionate trumpame baseine ir buvo išrinktas geriausiu 2019 metų Lietuvos sportininku.
Vis dėlto plaukimo pasaulio taurės varžybos dar nėra taip vertinamos, kaip lengvosios atletikos Deimantinė lyga ar kovos dėl žiemos sporto šakų pasaulio taurių.
Nemažai geriausių plaukikų dėl pasaulio taurės nekovojo, o per svarbiausias varžybas – pasaulio čempionatą – 24-erių D.Rapšys buvo priverstas nuryti dvi karčias piliules ir liko be medalio.
Plaukdamas 400 m laisvuoju stiliumi lietuvis finišavo ketvirtas, o plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi pirmas palietė finišo sienelę, bet pergale džiaugėsi labai trumpai, nes buvo diskvalifikuotas dėl starto klaidos.
Per du pastaruosius pasaulio čempionatus (2017 ir 2019 m.) Lietuvos plaukikai pateko į šešis finalus (triskart D.Rapšys, dukart R.Meilutytė ir kartą Andrius Šidlauskas), bet neiškovojo nė vieno medalio.
Šiuolaikinė penkiakovė
Londono žaidynių čempionei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei prieš ketverius metus Rio de Žaneire iškovoti antrąjį medalį sutrukdė neklusnus žirgas.
Nors laikas nenumaldomai bėga, 35-erių L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė vis dar yra greita, taikli ir nestokojanti ryžto dar sykį įkopti į aukščiausią šiuolaikinės penkiakovės viršūnę.
Jos užmojų nesumažino ir 2018-ųjų vasarą atlikta Achilo sausgyslės operacija, dėl kurios kelis mėnesius negalėjo dalyvauti varžybose.
Vos grįžusi į šiuolaikinės penkiakovės arenas ji įrodė, kad yra viena geriausių.
Olimpinė čempionė šiais metais tapo pasaulio taurės baigiamojo etapo nugalėtoja (ne kur kitur, o Tokijuje), iškovojo ketvirtąjį per karjerą Europos pirmenybių aukso medalį (skaičiuojant tik asmeninių varžybų apdovanojimus) ir trečią kartą buvo išrinkta geriausia 2019-ųjų Lietuvos sportininke.
Įgyvendinti visų planų nepavyko tik per pasaulio pirmenybes. Jose L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė tausodama jėgas ateičiai iš varžybų pasitraukė po nesėkmingos fechtavimo rungties.
Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės lyderė turi neblogą užnugarį. Ant kulnų favoritėms mina 27-erių Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė, kuri dar nėra tapusi didžiųjų turnyrų prizininke, bet šiais metais užėmė 4-ąją vietą pasaulio taurės baigiamajame etape, 8-ąją vietą – pasaulio čempionate ir 9-ąją vietą – Europos čempionate.
2019 metais kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo trys Lietuvos penkiakovininkai: L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, G.Venčkauskaitė-Juškienė ir 32-ejų Justinas Kinderis.
Buvusio pasaulio čempiono J.Kinderio rezultatai pastaraisiais metais yra kuklesni. Šių metų Europos čempionate jis užėmė 8-ąją vietą, pasaulio čempionate – 16-ąją vietą.
Irklavimas
Lietuvos irkluotojai pasaulio ir Europos pirmenybių medalius parsiveža beveik kasmet, bet šių metų rezultatai privertė sunerimti.
Nors lietuviai iškovojo tris olimpinius kelialapius (vyrų vienvietės, moterų porinės dvivietės ir vyrų porinės dvivietės), pirmą kartą nuo 2014 metų nelaimėjo nė vieno apdovanojimo pasaulio čempionate ir pirmą kartą nuo 2010 metų liko be Europos pirmenybių apdovanojimų.
Per šių metų pasaulio čempionatą į finalą pateko tik triskart Europos čempionas Mindaugas Griškonis. 33-ejų irkluotojas vienviečių valčių lenktynėse užėmė ketvirtąją vietą.
Europos pirmenybių finale irgi plaukė tik viena Lietuvos įgula – 2018 m. pasaulio čempionės 25-erių Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė porinių dviviečių valčių lenktynėse finišavo penktos.
Per olimpinį ciklą iš pradžių į viršų šovė, bet po to labiausiai pablogėjo porinės keturvietės įgulos rezultatai. 2017 metais lietuviai tapo šios rungties pasaulio ir Europos čempionais, bet šių metų pasaulio pirmenybėse net nepateko į B finalą ir dar neiškovojo olimpinio kelialapio.
Palyginti su auksiniais 2017-aisiais, pasikeitė pusė keturvietės įgulos – joje iš pergalingos sudėties liko tik 27-erių Rolandas Maščinskas ir 26-erių Aurimas Adomavičius. Dar vienas buvęs pasaulio ir Europos čempionas 23-ejų Dovydas Nemeravičius persėdo į dvivietę valtį ir joje šiais metais irklavo su buvusiu Europos čempionu 31-erių Sauliumi Ritteriu.
2016 m. per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes Lietuvos irkluotojai iškovojo du medalių komplektus. Su sidabru namo grįžo porinėje dvivietėje irklavę M.Griškonis ir S.Ritteris, su bronza – irgi porinėje dvivietėje irklavusios M.Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė.
Baidarių ir kanojų irklavimas
Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo vadovai pakeitė olimpinių rungčių sąrašą, o šios permainos nenudžiugino Lietuvos atstovų.
Tarp išbrauktų rungčių pateko dviviečių baidarių 200 m lenktynės, kuriose per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes medalius iškovojo Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.
Olimpiniai prizininkai persėdo į keturvietę valtį, tačiau per šių metų pasaulio čempionatą jiems nepavyko patekti į finalą ir iškovoti kelialapio į Tokijo žaidynes.
Šių metų pasaulio čempionato finaluose varžėsi trys Lietuvos valtys. 25-erių Henrikas Žustautas tapo pasaulio čempionu, bet jis nugalėjo neolimpinėse 200 m vienviečių kanojų lenktynėse.
Tuomet olimpinėse rungtyse lietuvių rezultatai nebuvo tokie geri, kad jie jau 2019 metais užsitikrintų teisę keliauti į Tokiją.
200 m vienviečių baidarių lenktynėse 23-ejų Artūras Seja užėmė aštuntąją vietą, 1000 m dviviečių baidarių lenktynėse 33-ejų Ričardas Nekriošius ir 32-ejų Andrejus Olijnikas buvo devinti.
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dar neiškovojo nė vieno olimpinio kelialapio. Europos pirmenybės šiais metais nebuvo surengtos, bet geriausi Senojo žemyno baidarininkai ir kanojininkai varžėsi Europos žaidynėse. Jose lietuvių įgulos pateko į keturis finalus, tačiau medalių neiškovojo.
Dviračių sportas
Jei dviratininkė Simona Krupeckaitė susikabintų visus jos iškovotus pasaulio ir Europos pirmenybių medalius, jai turbūt pradėtų skaudėti kaklą.
Tačiau gausioje kolekcijoje trūksta bent vieno olimpinio apdovanojimo – S.Krupeckaitė dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse, penkiskart užėmė 4–8 vietas, bet savo garbei keliamos Lietuvos vėliavos dar nematė.
Triskart geriausia Lietuvos sportininke rinktai S.Krupeckaitei jau 37-eri, bet ji vis dar yra viena geriausių pasaulio treko dviratininkių. Tai patvirtina šiais metais Europos žaidynėse iškovotas keirino rungties aukso medalis ir kartu su Migle Marozaite laimėtas komandų sprinto sidabro medalis.
Būtent komandų sprintas šiuo metu yra didžiausia S.Krupeckaitės ir viso Lietuvos dviračių sporto viltis. S.Krupeckaitės ir 23-ejų M.Marozaitės duetas, kuris buvo išrinktas geriausia 2019 metų Lietuvos komanda, visuose svarbiausiuose turnyruose nuo nugalėtojų atsilieka labai nedaug.
Kita vertus, nors ir nedaug, bet atsilieka: šių metų Europos čempionate lietuvės užėmė 4-ąją vietą, pasaulio čempionate – 7-ąją.
S.Krupeckaitės rezultatai solidūs ir keirino rungtyje. Būtent šioje rungtyje ji laimėjo pastarąjį pasaulio pirmenybių medalį – 2018-ųjų bronzą.
Treko dviratininkų kelialapiai į olimpines žaidynes dar neišdalyti. Gerų galimybių juos iškovoti turi ne vien S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė, bet ir dar du Lietuvos trekininkai – Vasilijus Lendelis ir Olivija Baleišytė.
Sunkioji atletika
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo keturis apdovanojimus, o vienas jų suspindėjo ant sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio krūtinės.
Šiemet sporto bendruomenė 28-erių A.Didžbalį primiršo, nes jis antrą kartą įkliuvo dėl draudžiamų medžiagų vartojimo ir balandį buvo diskvalifikuotas net aštuoneriems metams.
Praradusi lyderį Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinė neprarado vilčių kovoti dėl medalių – 2018 metų Europos čempionate antrąją vietą užėmė Žygimantas Stanulis.
Bet šiemet 26-erių Ž.Stanulis atsisakė dalyvauti ir Europos, ir pasaulio čempionate, nors prieš abu turnyrus ir buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės paraišką.
Per pasaulio pirmenybes geriausiai tarp lietuvių pasirodžiusi Gintarė Bražaitė buvo 13-a.
Imtynės
Dvejose iš eilės olimpinėse žaidynėse (2008 ir 2012 m.) sporto mėgėjai sveikino medalius iškovojusius Lietuvos imtynininkus, tačiau pastaraisiais metais šios sporto šakos atstovų rezultatai nenuteikia optimistiškai.
Pasaulio ar Europos pirmenybėse lietuviai nė vieno medalio neiškovojo nuo 2014 metų ir labai dažnai iš didžiųjų turnyrų iškrinta pralaimėję jau pirmajam varžovui.
Šių metų pasaulio čempionate geriausiai pasirodęs Paulius Galkinas užėmė septintąją vietą, o per Europos pirmenybes prie garbės pakylos labiausiai priartėjo penktąją vietą užėmę Eividas Stankevičius, Danutė Domikaitytė ir Kamilė Gaučaitė.
Vis dėlto 2019 metais pasiekti rezultatai dar nė vienam Lietuvos imtynininkui neužtikrino olimpinio kelialapio.
Boksas
2019-aisiais apie mėgėjo karjeros pabaigą paskelbė vienintelis olimpinį medalį laimėjęs Nepriklausomos Lietuvos boksininkas Evaldas Petrauskas.
27-erių E.Petrauskas buvo Lietuvos rinktinės lyderis ir šiame olimpiniame cikle (jis laimėjo 2017 metų Europos čempionato bronzos medalį), tad šalies boksui reikėjo išsiaiškinti, ar gali žengti olimpinio prizininko pėdomis.
Kitų Lietuvos boksininkų pasiekimai šiais metais buvo kuklūs. Pasaulio vyrų čempionate geriausiai pasirodęs Tadas Tamašauskas iš kovos dėl medalio pasitraukė aštuntfinalyje. Per Europos žaidynes aukščiausią vietą užėmęs Edgaras Skurdelis irgi iškrito aštuntfinalyje.
Toliau žengė Ieva Lešinskytė – ji tiek pasaulio, tiek Europos čempionate pateko į ketvirtfinalį ir buvo per žingsnį nuo medalio.
Pasaulio pirmenybėse Lietuvos boksininkai medalių neiškovojo nuo 2011 metų.
Trijulių krepšinis
Per Tokijo žaidynes olimpinėje programoje debiutuos trijulių (3x3) krepšinis.
Į šią krepšinio atmainą Lietuvoje dar neseniai buvo žvelgiama abejingai, tačiau šiais metais lietuviai žengė didelį žingsnį į priekį ir iškovojo teisę varžytis olimpiniame atrankos turnyre, kuris bus surengtas 2020 metų kovą Indijoje.
Staigų proveržį padarė Šakių „Gulbelės“ komanda (Paulius Beliavičius, Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis ir Šarūnas Vingelis), kuri rudenį netikėtai tapo pasaulio turo etapo Monrealyje nugalėtoja ir užėmė antrąją vietą Nandzinge surengtame pasaulio turo etape.
„Gulbelė“ iškovojo teisę dalyvauti pasaulio turo baigiamajame etape ir jame užėmė 6-ąją vietą.
„Gulbelės“ krepšininkai kaip Lietuvos rinktinė kovojo ir 2019 metų pasaulio čempionate (jame A.Pukelį pakeitė Evaldas Džiaugys). Lietuvių trijulė užėmė devintąją vietą.
Olimpinės rinktinės sąraše – 97 kandidatai
LTOK vykdomasis komitetas gruodį atvirtino, kad vasaros olimpinių žaidynių asmeninių sporto šakų stipendijų kriterijus 2020 metams atitinka 97 sportininkai, kurie gaus išmokas rengtis varžyboms.
Tarp pretendentų vykti į Tokiją yra šių sporto šakų atstovai: baidarių ir kanojų irklavimo (11 sportininkų), bokso (4), buriavimo (3), dviračių sporto (10), dziudo (2), gimnastikos (2), imtynių (9), irklavimo (14), krepšinio 3x3 (4), lengvosios atletikos (18), plaukimo (7), sunkiosios atletikos (4), stalo teniso (1), šaudymo (1), šiuolaikinės penkiakovės (5), tekvondo (1), teniso (1).
Taip pat bus skirta parama vyrų krepšinio rinktinės pasirengimui ir olimpiniam atrankos turnyrui.
