Nors Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) dar nėra galutinai apsisprendęs, ar dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos nevertėtų atšaukti ar atidėti žaidynes, Japonija laikosi savo pozicijos – liepos 26-ąją oficialiai startuos 32-osios vasaros žaidynės.
„Mes įveiksime koronavirusą ir surengsime olimpiadą be didesnių problemų. Kaip ir numatyta“, – sakė Sh.Abė.
Japonijoje koronaviruso pandemija siaučia nuo vasario pradžios, virusu užsikrėtė daugiau kaip 1400 žmonių ir 28 iš jų mirė.
Koronavirusas pasaulyje privertė stabdyti ar atšaukti beveik visas sporto varžybas. Didžioji jų dalis stabdomos mažiausiai iki balandžio vidurio.
Šių metų olimpiada Tokijuje kainuos 1,35 trilijoną jenų (apie 20 mlrd. eurų) – apie tai dar praėjusių metų gruodį pranešė Tokijo žaidynių organizacinis komitetas.
Kol kas žaidynių rengėjams dėl koronaviruso ne itin sekasi suvaldyti situaciją.
Nors olimpinio deglo nešimo per Japoniją pradžia numatyta kovo 26-ąją, nežinia, ar ji prasidės prie Fukušomos miesto.
Mat Graikijos olimpinis komitetas penktadienį sustabdė nebaigtą deglo perdavimo estafetę dėl „netikėtai gausios minios“, susirinkusios stebėti šį procesą, nepaisant nuolatinių raginimų laikytis atokiau, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui.
Komitetas informavo, kad didelė minia susirinko stebėti, kaip šių metų Tokijo olimpinių žaidynių ugnis nešama per Graikijos pietinį Spartos miestą.
Šis deglas buvo uždegtas ketvirtadienį per supaprastintą ceremoniją Olimpijoje, kur antikiniais laikais užgimė Olimpinės žaidynės.
„Priėmėme sunkų, bet būtiną sprendimą atšaukti likusią liepsnos perdavimo programą Graikijos teritorijoje“, – nurodė komitetas.
Vis dėlto, olimpinė liepsna, kaip ir planuota, bus perduota Tokijo žaidynių organizaciniam komitetui kovo 19 dieną stadione Atėnuose, kur 1896 metais įvyko pirmoji šiuolaikinė olimpiada.
Japonija turėjo ir praėjusią savaitę paneigti vieno iš organizacinio komiteto nario išsakytą mintį, jog organizatoriai dėl koronaviruso sutinka atidėti olimpiadą metams arba dviems.
Vienai po kitos „užsidarančioms“ šalims koronavirusas primena prieš 10 metų kilusią ekonominę krizę
Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto valdybos pirmininkas Yoshiro Mori pareiškė, kad koronavirusas yra labai didelė problema: „Žinoma, mes esame susirūpinę. Aš nesakiau, kad koronavirusas neturi įtakos pasirengimui. Manau, kad turės, tačiau mes tęsiame savo darbą, kaip suplanuota“.
Pasak jo, Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) ir Tokijo žaidynių organizatorius konsultuojanti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) „netrukus“ turėtų paskelbti apie savo „pagrindinius ketinimus“.
Y. Mori kalbėjo per skubiai surengtą spaudos konferenciją po to, kai vienas organizacinio komiteto valdybos narys Haruyuki Takahashi keliuose interviu perspėjo, kad reikėtų ruoštis žaidynių atidėjimui.
Japonijos dienraščiui „Asahi Shimbun“ jis sakė, kad būtų idealu surengti žaidynes numatytu laiku, tačiau „turi būti alternatyvus planas“.
„Koronavirusas tapo pasauline problema. Mes tiesiog negalime rengti olimpinių žaidynių tik todėl, kad Japonijoje viskas gerai“, – sakė jis dienraščiui.
Pasak jo, „būtų geriausia“ perkelti žaidynes į po dviejų metų ateisiančią vasarą, atsižvelgiant į tarptautinių sporto renginių kalendorių. Jis pridūrė, kad jeigu atidėjimas yra įmanomas, „pasiruošimas turi prasidėti dabar“.
H. Takahashi nurodė, kad visiškai atšaukti žaidynes būtų „neįmanoma“, todėl sakė norintis perspėti organizacinį komitetą ir ketina iškelti šį klausimą vėliau šį mėnesį vyksiančiame valdybos susirinkime.
„Reikia įvertinti dabartinę padėtį ir su sporto organizacijomis aptarti priemones, kurių reikėtų imtis atidėjimo atveju“, – kalbėjo H. Takahashi.
Susiję straipsniai
Y. Mori pareiškė, kad žaidynių atidėjimas būtų nepraktiškas ir pabrėžė, kad daugelis žaidynių vietų po dvejų metų gali būti užimtos.
„Tai nėra tai, ką galima atidėti metams ar dviem, ir norėti, kad tai įvyktų“, – sakė jis.
„Tiesą sakant, aš manau, kad šis pareiškimas yra netinkamas“, – sakė jis, kalbėdamas apie H. Takahashi komentarus.
Analitikai teigia, kad atšaukus olimpiadą Japonijoje šalis netektų 74,3 mlrd. JAV dolerių pajamų, o jos BVP kristų 1,4 procento.