Mojavo tuščioms tribūnoms
Biatlono pasaulio taurės sezonas turėjo baigtis kitą savaitgalį – kovo 22 dieną Norvegijos sostinės apylinkėse esančiame Holmenkolene. Tačiau dėl koronaviruso sukeltos epidemijos Oslo miestas dar prieš kelias dienas uždraudė rengti sezoną vainikuojančias lenktynes. Todėl biatlonininkai paskutinį kartą į trasas iššliuožė šeštadienį Kontiolahtyje (Šiaurės Karelija, Suomija).
Kartu buvo paankstinta vieno geriausių visų laikų biatlonininkų M.Fourcade‘o karjeros pabaiga. Apie tai, kad atsisveikina su didžiuoju sportu 31 metų prancūzas pranešė penktadienį.
Šeštadienį M.Fourcade‘as dalyvavo paskutinėse karjeros varžybose ir laimėjo Kontiolahtyje surengtas persekiojimo lenktynes. Deja, įtikinamai varžovus aplenkęs ir paskutinius kilometrus ramiai priekyje šliuožęs nugalėtojas mojavo tuščioms tribūnoms. Dėl epidemijos grėsmės varžybos vyko be žiūrovų.
„Man ši diena buvo labai svarbi. Tai buvo svajonė, didvyriška svajonė. Negalėjau svajoti apie geresnę karjeros pabaigą, išskyrus tai, kad man labai trūko sirgalių. Kai pradėjau karjerą Pirėnų kalnų miškuose, ten irgi nebuvo sirgalių.
Tuomet galvojau tik apie biatloną ir slidinėjimą. Didžiuojuosi tuo, ką pasiekiau ir ką atradau per ilgą sportininko kelionę. Džiaugiuosi ją gražiai pabaigęs“, – kalbėjo paskutinę finišo liniją kirtęs M.Fourcade‘as.
Nedaug trūko, kad M.Fourcade‘as karjerą baigtų dar kartą iškovodamas pasaulio taurę. Tituluotas prancūzas galutinėje įskaitoje užėmė antrąją vietą. Jis nuo Krištolinį gaublį laimėjusio norvego Johanneso Thingneso Bo atsiliko vos dviem taškais.
Įpėdiniai jau paruošti
Po paskutiniųjų karjeros lenktynių dar vienu apdovanojimu M.Fourcade‘ui tapo tai, kad ant garbės pakylos iš abiejų pusių stovėjo jo tautiečiai. Šeštadienį persekiojimo lenktynėse antrąją vietą užėmė Quentinas Fillionas-Maillet, trečiąją – Emilienas Jacquelinas.
Prancūziškos pavardės šmėžuoja ir pasaulio taurės galutinės įskaitos viršutinėje dalyje. 27-erių Q.Fillonas-Maillet sezoną baigė trečiojoje lentelės eilutėje, 24-erių E.Jacquelinas – penktojoje, o šeštąją vietą užėmė dar vienas prancūzas 28-erių Simonas Desthieux.
M.Fourcade‘ą ypač džiugino prieš kelias savaites pirmąją pergalę pasaulio taurės etape iškovojusio E.Jacquelino laimėjimai. Šiedu sportininkai artimai susidraugavo ir M.Fourcade‘as tapo vos ne antruoju E.Jacquelino treneriu.
„Galiu baigti karjerą būdamas ramus. Prieš dešimt metų Vankuverio olimpinėse žaidynėse Vincent‘as Defrasne‘as perdavė man estafetę. Šiandien didžiuojuosi galėdamas perduoti estafetę savo komandos draugui Emilienui. Žinoma, Quentinas irgi yra labai stiprus. Tikiuosi, kad po dešimties metų jie perduos estafetę naujai prancūzų biatlonininkų kartai“, – sėkmės savo įpėdiniams palinkėjo M.Fourcade‘as.
Prancūzų žurnalistai jau apipylė E.Jacqueliną klausimais, ar jis pasiruošęs perimti lyderio estafetę ir tapti naujuoju M.Fourcade‘u. „M.Fourcade‘as gali būti tik vienas“, – šypsodamasis atsakė E.Jacquelinas.
Aplenkė „biatlono karalių“
M.Fourcade‘as neatėmė „biatlono karaliaus“ titulo iš užpernai karjerą baigusios norvego Ole Einaro Bjorndaleno. O.E.Bjorndalenui vis dar priklauso ir turbūt labai ilgai priklausys dauguma biatlono rekordų: 95 pergalės pasaulio taurės etapų asmeninėse lenktynėse, 13 medalių (tarp jų – 8 aukso) olimpinėse žaidynėse, 45 medaliai pasaulio pirmenybėse.
M.Fourcade‘as pasaulio taurės etapų asmeninėse lenktynėse pasiekė 83 pergales, olimpinėse žaidynėse iškovojo 7 medalius (5 aukso ir 2 sidabro), pasaulio pirmenybėse – 28 medalius (tarp jų – 13 aukso).
Vis dėlto vieną svarbiausių biatlono rekordų M.Fourcade‘as pagerino. Jei O.E.Bjorndalenas pasaulio taurę iškovojo šešis kartus, tai M.Fourcade‘ui šis prizas buvo įteiktas septynis kartus.
Paskutinį Krištolinį gaublį prancūzas laimėjo užpernai. Praėjusį sezoną (2018-2019 m.) jo rezultatai buvo žymiai prastesni: daugkartinis čempionas pernai pasaulio taurės galutinėje įskaitoje užėmė vos dvyliktąją vietą ir nelaimėjo nė vieno pasaulio pirmenybių medalio (pirmą kartą nuo 2009 m.).
Kai šio sezono pradžioje M.Fourcade‘as keleriose pirmosiose lenktynėse užėmė vietas ant pirmojo ir antrojo dešimtukų ribos, daugelis nebetikėjo, kad prancūzas vis dar gali kovoti dėl pirmosios vietos bendrojoje įskaitoje. Tačiau M.Fourcade‘as įrodė, kad jį nurašyti anksti ir, sausio mėnesį Oberhofe bei Rupoldinge laimėjęs ketverias iš eilės lenktynes, vėl apsivilko geltonus lyderio marškinėlius.
Vilkėdamas geltonus marškinėlius M.Fourcade‘as laimėjo ir paskutines sezono lenktynes. Kodėl pasaulio taurė buvo įteikta ne jam? Skaičiuojant galutinės įskaitos taškus, nubraukiami kiekvieno sportininko dvejų prasčiausių lenktynių rezultatai. J.Th.Bo šį sezoną praleido du etapus, todėl jam buvo nubraukti du nuliai. Kitaip tariant, skaičiuojant galutines vietas, norvegui taškai nebuvo nubraukti, o prancūzas neteko kelių taškų ir nukrito į antrąją vietą.
Vis dėlto M.Fourcade‘as ir šią žiemą neliko be Krištolo gaublių. Jis užėmė pirmąją vietą dviejų rungčių – asmeninių ir sprinto lenktynių – bendrojoje įskaitoje.
Taurę laimėjo norvegas
26-erių J.Th.Bo pasaulio taurę iškovojo antrus metus iš eilės. Šio sezono bendrosios įskaitos nugalėtojas paaiškėjo paskutinėse lenktynėse, kuriose M.Fourcade‘as užėmė pirmąją vietą, o J.Th.Bo finišavo ketvirtas. Jei norvegas būtų praleidęs dar bent vieną varžovą ir finišavęs penktojoje vietoje, taškų jam nebūtų užtekę.
„Kova buvo puiki. Įdomi kova vyko ir visą sezoną, ir paskutinėse lenktynėse. Martinas privertė mane taip jaudintis, kad net nebežinau, kaip pataikiau per paskutinį šaudymą. Pamačiau, kad nebeįmanoma jo pavyti ir iš visų jėgų stengiausi užimti ketvirtąją vietą“, – įspūdžiais apie paskutines sezono lenktynes dailjosi J.Th.Bo, išvakarėse lyg daugybos lentelę iškalęs visus jam tinkamus bei netinkamus variantus ir žinojęs keliomis vietomis gali atsilikti nuo pagrindinio varžovo.
Nors norvegas buvo apdovanotas Krištoliniu gaubliu, J.Th.Bo teko susitaikyti, kad visas dėmesys skiriamas ne jam, o karjerą baigiančiam M.Fourcade‘ui.
„Gaila, kad jis jau traukiasi. Stengdamiesi jį pavyti, visi tobulėjome, – žurnalistų paklaustas apie M.Fourcade‘ą, kalbėjo norvegas. – Privalome padėkoti jam už tai, ko iš jo išmokome. Mes, norvegai, su juo ilgai kovojome: iš pradžių O.E.Bjorndalenas, paskui Emilas Hegle Svendsenas, mano brolis Tarjei, galiausiai – aš. Mūsų komandai ir norvegų sirgaliams trūks Martino.“
Viską lėmė šūviai
Iki paskutinės akimirkos nebuvo aiški ir moterų pasaulio taurės laimėtoja. Nuo vasario vidurio bendrojoje įskaitoje pirmavo italė Dorothea Wierer, bet prieš paskutiniąsias lenktynes ją pavyti vis dar galėjo buvusi lyderė norvegė Tiril Eckhoff.
Kai šeštadienį T.Eckhoff po trečiojo šaudymo išsiveržė į priekį, o D.Wierer įstrigo kažkur antrajame dešimtuke, atrodė, kad italė finišo tiesiojoje išleis pergalę iš rankų. Tačiau atšliuožusi į šaudyklą ketvirtą kartą, norvegė vėjais paleido net tris kulkas. Finiše T.Eckhoff aplenkė pagrindinę varžovę viena vieta, bet to neužteko. Galutinėje lentelėje dvi geriausias sezono biatlonininkes skyrė 7 taškai.
29-erių D.Wierer antrus metus iš eilės iškovojo pasaulio taurę, o jos bendraamžė T.Eckhoff pirmą kartą karjeroje galutinėje įskaitoje užėmė antrąją vietą. Ant trečiojo garbės pakylos laiptelio pirmą kartą užlipo 31-erių vokietė Denise Herrmann, kuri tik prieš ketverius metus perėjo į biatloną iš slidinėjimo (beje, D.Herrmann yra laimėjusi olimpinį slidinėjimo varžybų medalį).
„Jau buvau susitaikiusi su tuo, kad nelaimėsiu, – prisipažino D.Wierer. – Daug atsilikau nuo T.Eckhoff ir prastai šaudžiau, todėl negaliu patikėti tuo, kaip viskas baigėsi. Treneriai liepė atiduoti visas jėgas, nes šios lenktynės paskutinės. Tą ir padariau, bet buvau beprotiškai pavargusi. Per ilgą sezoną pavargo ir galva, ir kūnas“.
