Įmanomi trys žaidynių atidėjimo scenarijai:
1-asis scenarijus: Olimpinės žaidynės bus nukeltos į rudenį. Turinti omenyje klimatines sąlygas, tai būtų geriausias variantas. Jau ir iki šiol dėl didelio karščio Tokijuje būta didelės kritikos dėl žaidynių datos.
Tačiau ar padėtis dėl koronakrizės praėjus tik keliems mėnesiams po dabartinio termino (liepos 24-rugpjūčio 9 d.) iš tikrųjų pagerės, abejotina.
Su tuo vargu ar sutiks ir finansiškai stiprios amerikiečių TV stotys, nes tuo metu vėl vyks didžiųjų JAV sporto lygų dvikovos.
2-asis scenarijus: Olimpinės žaidynės, panašiai kaip Europos futbolo čempionatas, bus atidėtos lygiai metams. Šis variantas IOC ir rengėjams suteiks užtektinai laiko persiorganizuoti, virusas iki tada turėtų būti suvaldytas.
Tačiau tokiu atveju reikėtų griežtai suderinti sporto kalendorių. 2021 metų vasarą, pavyzdžiui, Fukuokoje (Japonija) suplanuotas pasaulio plaukimo čempionatas, o Judžine (JAV) – pasaulio lengvosios atletikos pirmenybės.
3-iasis scenarijus: Olimpinės žaidynės bus atidėtos iki 2022 metų. Šio termino privalumas yra tas, kad lieka pakankamai laiko suderinti sporto kalendorių.
Tačiau žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės tais pačiais metais greičiausiai būtų vargiai įveikiamas iššūkis IOC. 2022-ųjų pabaigoje, be to, vyks pasaulio futbolo čempionatas.
Olimpinių žaidynių atidėjimas būtų istorinis sprendimas. Tuo tarpu jų atšaukimo praeityje jau būta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.
1916 metais neįvyko vasaros žaidynės Berlyne, 1940-aisiais – Tokijuje, 1944 metais – Londone. Taip pat teko atšaukti žiemos olimpinės žaidynės 1940-aisiais Kortina d’Ampecase ir 1944-aisiais – Sapore.
Nors Japonija gerai susidorojo su virusu, tačiau pandemija pasaulio mastu plinta vis labiau. Todėl organizuoti sporto renginį su 11 000 atletų, tūkstančiais žiūrovų, aptarnaujančio personalo ir žurnalistų, anot stebėtojų, būtų neatsakinga.
