Pradingę sporto objektai Lietuvoje (II dalis): skandalinga „Žalgirio“ bazės Antakalnyje istorija

Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo treniruočių ir poilsio bazė Antakalnyje, Žolyno gatvėje, netrukus turėtų užversti vieną istorijos puslapį ir atversti naują. Dabar vietoje pagrindinio „Žalgirio“ bazės pastato planuojama pastatyti naujus poilsio namus.

 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista šuolių su slidėmis tramplino vieta.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Sovietmečiu ruošta vieta šuolių su slidėmis tramplinui.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
 Apleista „Žalgirio“ bazė.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Troleibusų parko ir „Žalgirio“ bazės stadionas.<br> R.Suslavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (48)

Lrytas.lt

Apr 27, 2020, 8:28 AM, atnaujinta Apr 27, 2020, 11:01 AM

Tiesa, šalia troleibuso parko esantis stadionas turėtų ir likti stadionu. Bent jau tai yra numatyta Vilniaus savivaldybės planuose, nors bandymų nusipirkti šį sklypą ir užstatyti namais jau būta.

„Žalgirio“ klubo bazė apleista tapo 2009 metais, kuomet tuometis klubo savininkas Vadimas Kastujevas Maskvoje pateko į kalėjimą.

Lrytas.lt tęsia istorijas apie pradingusius sporto objektus Lietuvoje, o šį kartą skaitytojų dėmesiui – ištaiginga „Žalgirio“ bazė Žolyno gatvėje.

Pirmąją dalį apie seniai Sapieginėje nebegirdimus biatlonininkų šūvius skaitykite paspaudę nuorodą.

Buvo tapę namais

Buvęs Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ komandos treneris Algimantas Liubinskas į klubo bazę Žolyno gatvėje kaip žaidėjas atvyko dar 1973 metais. Tuo metu jau buvo pastatytas raudonų plytų pagrindinis pastatas, kuris dabar atrodo tarsi vaiduoklis.

„Tuo metu Vilniuje neturėjau nei buto, nei nieko. Atsikėliau 1973 metais ir ši bazė buvo mano gyvenimo sostinėje pradžia. Tai buvo unikali vieta, įrengti kambariai. Aišku, tais laikais tebuvo vienas telefonas, tačiau turėjome kur gyventi, buvo maitinimo blokas.

Apskritai pastatas buvo gana įspūdingas, per tris aukštus. Pirmame aukšte būdavo ir poilsio, susirinkimo kambarys, su biliardo stalais. Buvo ir baseinas“, – prisiminimais su lrytas.lt dalinosi 68-erių specialistas.

Kybartuose gimęs A.Liubinskas Vilniaus „Žalgiryje“ žaidė iki 1976 metų, o jau 1983 metais tapo jaunausiu treneriu aukščiausioje sovietų futbolo lygoje, kuomet stojo prie to pačio Vilniaus klubo vairo. Tuo metu treneriui buvo 31-eri.

Jis „Žalgirio“ klubą treniravo iki 1985 metų pabaigos.

„Gyvendavo sportininkai ten. Buvo įkurta pirtis, atsirado ir medicinos centras. Tuo metu tai buvo tokia futbolo bazė, kokias dabar turi stipresni klubui užsienyje.

Šalia troleibuso parko turėjome treniruočių aikštę“, – apie per dešimtmetį pasikeitusią bazę pasakojo futbolo treneris.

Atgavus nepriklausomybę bazė klestėjo

Vilniaus „Žalgirio“ klubo ir jo treniruočių bazės Antakalnyje nesunaikino Sovietų sąjungos byrėjimas ir išsvajotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Sostinės komanda turėjo puikius namus, o paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje klubas išugdė puikių futbolininkų. „Žalgirio“ klube savo kelią pradėjo ir skambiausius Europos trofėjus laimėję Edgaras Jankauskas ir Deividas Šemberas.

Pastarasis puikiai prisimena praleistą laiką Žolyno gatvėje.

„Aš iki išvažiavimo į Rusiją praleidau labai nemažai laiko šioje bazėje. Tuometinis „Žalgiris“ turėjo puikias sąlygas pasirengimui ir aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymui. Mano manymu, tokios bazės yra labai reikalingos ir labai gaila, kad jų Vilniuje vis mažiau lieka.

Atrodytų, kad masiškumas didėja, tačiau kas liečia sporto bazes aukšto ir profesionalus meistriškumo lygiui, deja, bet neturime“, – lrytas.lt pasakojo D.Šemberas.

Dabar „Žalgirio“ ekipoje sporto operacijų direktoriumi dirbantis 41-erių buvęs futbolininkas su klubo baze Antakalnyje susipažino 1994-1995 metais. Tuo metu ji tikrai atrodė, kaip šiuolaikiško futbolo klubo neatsiejama dalis.

„Jaunam žaidėjui patekus į profesionalaus klubo bazę ir pamačius tokias sąlygas – atsistatymo, maisto, medicinos – tai buvo labai didelis įspūdis. Tai buvo aukšto lygio pasirengimo centras ir jį prisimenu tik geriausiais prisiminimais.

Jame buvo visko: valgykla, baseinas, gyvenimo sąlygos, medicininis aptarnavimas, skalbykla.

Tai buvo profesionalaus klubo pavyzdys, panašiai į tai, ką dabar turi užsienio didžiausi klubai, tik ten kitokie mąstai. Tai atitikdavo aukščiausius standartus. Turbūt tai vienas iš atsakymų, kodėl tuo metu užaugdavo tokio meistriškumo futbolininkai“, – prisiminimais dalinosi D.Šemberas.

Ilgametis Maskvos CSKA žaidėjas atskleidė, kad Žolyno gatvėje įsikūrusioje bazėje kiekvienam žaidėjui buvo sukurtos ypatingos sąlygos.

„Aš buvau vilnietis, tai gyvendavau namuose. Tačiau kiekvienas „Žalgirio“ futbolininkas turėjo savo atskirą kambarį. Turėjau ir aš, bet jame leisdavau tik futbolo karantino laikotarpį. Dabar aktuali tema, tai mes dieną prieš rungtynes karantinuodavomės ir kambariuose leisdavome laiką.

Tačiau pamenu, kad daug žaidėjų čia ir gyvendavo. Jie gaudavo čia maitinimą, turėjo puikias sąlygas poilsiui ir atsistatymui“, – teigė D.Šemberas.

Skandalingas subyrėjimas

Kertinis „Žalgirio“ bazės, kaip ir viso klubo, lūžio momentas įvyko 2008 metais. Tuometinis klubo savininkas V.Kastujevas Maskvoje pateko į kalėjimą, nes buvo kaltinamas neteisėtai reikalavęs pusantro milijono eurų iš „Inkredbank“ viceprezidento, ledo ritulio klubo „Spartak“ vadovo.

V.Kastujevo išlaikomas „Žalgiris“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Klubui buvo iškelta bankroto byla, komandos treneriai ir futbolininkai liko negavę atlyginimų.

Apskritai buvo kalbama, kad šis veikėjas „Žalgirio“ klubą 2006 metais įsigijo iš Jonušo Lopučio tik dėl ištaigingo sklypo Antakalnyje. Valstybė šiuos objektus buvo išnuomavusi 99-eriems metams.

Dar 2008 metais buvo duotas savivaldybės leidimas bazės rekonstrukcijai į poilsio namus. Pradžioje V.Kastujevas ar su juo susiję asmenys bandė užstatyti ir dalį treniruočių stadiono. Vis tik įsikišus savivaldybei stadionas lieka bent jau kol kas nepaliestas.

2011 metų pabaigoje iš kalėjimo Maskvoje paleistas V.Kastujevas dar bandė kovoti ir dėl „Žalgirio“ vardo bei kreipėsi į teismą – pareiškė pretenzijas į šį garsų prekės ženklą ir pareikalavo atlyginti neturtinę žalą. Tačiau galiausiai prekės ženklas buvo išpirktas tikrojo „Žalgirio“ futbolo klubo.

Pati bazė keliavo per žlugusio banko „Snoras“ rankas.

„Galiu pasakyti, kad tai dar vienas požymis mūsų Lietuvoje – nebaudžiamumas. Mūsų valdžios atstovai leidžia daryti visokias aferas, kuris išsivystė ir niekas nėra baudžiamas. Turime tokią nuostabią bazę, ji galėjo tapti ne vien tik futbolo baze, o ir visų sportų šakų.

Vienu metu taip ir būdavo. Pamenu, kad ir „Kibirkšties“ krepšininkės čia glaudėsi. Pati idėja įkurti tokią bazę buvo nuostabi, bet galiausiai buvo sunaikintas didžiulis sporto turtas.

Pradėjo eiti iš rankų į rankas, kaip ir „Žalgirio“ stadionas“, – padėtį su sporto baze komentavo A.Liubinskas.

Pagal paskutinius pranešimus apgriuvęs „Žalgirio“ treniruočių bazės pastatas turėtų virsti kiek kuklesniais poilsio namais nei buvo planuota 2008 metais. Numatyti darbai turėjo prasidėti 2019 metų sausio pabaigoje arba 2020 metų pradžioje. Vis tik lrytas.lt lankėsi šioje vietoje ir jokie statybos darbai nebuvo pradėti, tik suvežta dalis grunto.

Buvęs klubo treneris pripažino, kad yra apžiūrėjęs jau apleistą vietą Žolyno gatvėje.

„Teko lankytis, kuomet dar operatorius Rimas gyveno apleistoje bazėje. Vaizdelis buvo baisus. Jis buvo nešildomas, išplėštas“, – atskleidė A.Liubinskas.

Tuo tarpu D.Šemberas, nors ir dažnai pravažiuoja pro Antakalnį, tačiau nedrįsta apžiūrėti griuvėsių.

„Iš dalies įvykiai su V.Kastujevu buvo plačiai nušviesti žiniasklaidoje. Apie klubo subyrėjimą ir bazės žlugimą teko irgi spaudoje skaityti. Apmaudu žiūrėti į visą tai, kai viskas griūna. Buvo liūdna.

Realybė šiai dienai yra tokia. Kažkaip matant tuos vaizdus internete net nesinori važiuoti pažiūrėti. Mane su ta vieta ir baze sieja daug sentimentų ir tikrai nesinori pamatyti tokių vaizdų.

Pro Antakalnį pravažiuoju kiekvieną dieną, tačiau į Žolyno gatvę neužsuku“, – pakomentavo vienas geriausių šalies futbolininkų.

Futbolo bazė – tarp istorinių sporto objektų

Nors „Žalgirio“ futbolo klubo bazė Žolyno gatvėje daugiau ar mažiau yra žinoma vilniečiams, tačiau apie penktojo ir šeštojo dešimtmečio sporto objektus mažai kas yra girdėję.

Pati „Žalgirio“ bazė gimė iš kuklesnės slidinėjimo bazės, kuri aptarnaudavo slidinėjančius žmones Sapieginėje.

„Pirmame aukšte būdavo slidinėjimo inventoriaus nuoma“, – prisiminė A.Liubinskas.

Tačiau visai šalia „Žalgirio“ futbolo bazės egzistavo du susiję objektai su dabar jau egzotine sporto šaka Lietuvoje. Tai šuolių su slidėmis tramplinai. Vienas tokių veikė Sapieginės miškuose nutolus apie vieną kilometrą nuo dabartinės „Žalgirio“ bazės vietos.

1956 metų istoriniame vaizdo reportaže šį trampliną galima išvysti nuo 6 min. 30 sek.

Lrytas.lt apsilankė šiame objekte ir nufotografavo, kaip buvusi tramplino vieta atrodo dabar. Pats tramplinas buvo medinis, tad iki mūsų dienų neišliko jokių jo likučių. Pats kalnas irgi yra gerokai apaugęs, tačiau vis dar galima įžiūrėti nusileidimo vietą kalno šlaite.

A.Aškinio istoriniame reportaže „Sporto“ laikraštyje apie šuolių su slidėmis sportą šaką Lietuvoje buvo užsiminta, kad tokių tramplinų Lietuvoje veikė ne vienas. Žinoma, didžiausiais iš jų egzistavo Ignalinoje.

„Būtinai reikia pasiekti, kad 50–60 m pajėgumo tramplinas būtų pastatytas Vilniuje“, – anuomet kalbėjo sportininkai.

Toks tramplinas veikiausiai buvo projektuojamas visai prie pat „Žalgirio“ futbolo bazės Žolyno gatvėje. Nuo Kanklių gatvės buvo suformuotas kelias, kuris vedė iki ant kalno esančios aikštelės. Ši buvo suformuota ir paruošta tramplino statyboms. Tačiau tuo statybos ir baigėsi.

Antrasis tramplinas Sapieginėje taip ir neišvydo dienos šviesos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.