Disko metikas ketvirtadienį pasinaudojo Lietuvos Vyriausybės nutarimu švelninti karantino sąlygas ir po ilgesnio tarpo surengė treniruotę Kauno Ąžuolyno parko metimų aikštelėje. 29-erių sportininkas pripažino, kad pastaruoju metu jam teko sportuoti savo namuose įrengtoje treniruoklių salėje, o dabar yra smagu vėl pradėti treniruotis lauke.
„Visos treniruočių bazės užsidarė, Kauno maniežas priklauso universitetui, tai irgi yra uždarytas. Tad įsirengiau treniruoklių salę pas save namuose“, – prieš daugiau nei mėnesį lrytas.lt pasakojo A.Gudžius.
Jis taip taip tuomet atskleidė, kad dėl siaučiančio koronaviruso teko atsisakyti treniruočių stovyklos Ispanijoje, kur gerokai palankesnės sąlygos sportouti.
Tačiau dabar sportininkas džiaugiasi šiltėjančiais orais Lietuvoje ir treniruotėmis lauke.
„Buvau to pasiilgęs“, – įspūdžiais dalinosi A.Gudžius.
Disko metikas „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ atvirai papasakojo apie emocijas dėl Tokijo olimpinių žaidynių nukėlimo, artimiausius tikslus ir nerimą dėl finansų.
– Koks jausmas grįžus treniruotis į lauką?
– Žinoma, kad geras jausmas. Buvau to pasiilgęs, nes treniruočių stovyklos neįvyko, o Lietuvoje buvo šalta. Dabar jau šilčiau, galime mėtyti, kažkas jau vyksta. Galima pasakyti, kad gerus tris mėnesius nemėčiau. Tokia gavosi užsitęsusi sezono pradžia.
Toks pakylėjimas, džiaugsmas yra. Daug emocijų, smagu.
– Kaip jūsų kūnas reaguoja į tokią pauzę?
– Fiziškai tai sustiprėjau, treniravausi. Turėjau namuose įsirengęs šiokią tokią treniruoklių salę. Tačiau išėjus į lauką ir pradėjus daryti specifinius judesius, tai skauda, atpratęs. Kiekvieną dieną vis naujų potyrių būna.
– Kokie planai šiam sezonui? Kiek planuojate sviesti diską varžybose?
– Treniruotėse norėčiau pabandyti mesti 72 metrus. Dėl varžybų, tai duok Dieve, kad jos šiemet įvyktų, o jose bent priartėti prie 70-ies metrų.
– Gana aukštas tikslas.
– Taip, gana aukštas, o kaip pavyks – pamatysime. Tačiau žinote, kelti lengvų tikslų neapsimoka, nes greitai pasieksi ir nežinosi, ką toliau daryti. Kodėl išsikėlėme tokį tikslą? Norint olimpiadoje iškovoti medalį reikia mesti diską arti 70-ies metrų ribos. Jei treniruotėse meti bent 72 metrus, tai jau varžybose gali galvoti apie tą ribą.
– Kokios nuotaikos buvo po žinios dėl Tokijo olimpinių žaidynių perkėlimo į 2021 metus?
– Apmaudu, daug jausmų vienu metu. Joms ruoštis buvo neįmanoma, sudėtinga, niekas nevyko. Buvo daug apmąstymo apie tai, kas čia bus. Vėliau buvo toks tarsi pragiedrėjimas stebint žinių srautą, kad nukels į spalio mėnesį ir kažkas įvyks.
Vėliau atšaukus visas planas griuvo. Dar Europos čempionatą atšaukė, tai išvis nebeliko ryškaus vaizdo, kaip susidėlioti viską. Niekada nebuvo tokios situacijos, nėra patirties, tai kažkaip improvizuoji.
– Skaudi situacija iš sportinės pusės?
– Žinoma. Dėl idėjinių – kova, tikslo siekimas. Tačiau yra ir žemiškų dalykų – finansai. Nėra varžybų, nėra uždarbio.
– Kai kuriems sportininkams buvo sunku psichologiškai dėl olimpiados nukėlimo, ypač tiems kurie artėja prie karjeros pabaigos. Kokia situacija pas jus?
– Negalvoju, kad man tai galėtų būti paskutinis šansas. Jei nebus traumų, tai tikiuosi dar bent poroje olimpinių žaidynių sudalyvauti. Matysime, o dėl kolegų sudėtinga kažką komentuoti. Kiekvienas kovoja savaip.
– Apskritai Tokijo olimpiada gali būti atšaukta. Kaip vertinate tokias kalbas ir nuomones?
– Kol nėra oficialių pareiškimų ir patvirtinimo, tol tai yra tiesiog kalbos.
– Tikite, kad jos įvyks?
– Manau, kad taip.
– Žiūrint į visą situaciją su COVID-19 virusu ar nebūtų baisu vykti į olimpines žaidynes?
– Tai baisi liga, bet ji tokia tol, kol nėra vaistų. Manau laiku bėgant jie atsiras ir mes į tai žiūrėsime kitaip. Dabar būtų neatsakinga kalbėti apie tai, kas bus po daugiau nei metų.
– Kas tokioje situacijoje jus motyvuoja sportuoti?
– Tas pats, kas ir pastaruosius 15-a metų. Man smagu daryti tai, ką aš darau. Dalinai tai yra hobis, dalinai darbas. Man mano veikla yra tobuliausia, kokią man galima daryti gyvenime ir esu labai patenkintas tuo.
– Kokios treniruotės vyko karantino metu?
– Pagrinde namuose, garaže su treniruokliais, svorių kilnojimais. Gana ribota apimtis buvo, tačiau stengėmės nenusilpti.
– Kokiose varžybose tikitės startuoti šiais metais?
– Tikiuosi, kad visose, kurios vyks Lietuvoje. Tarptautinės geriausiu atveju, manau, kad vyks tik rugsėjo mėnesį ir tai niekas dar neaišku.
– Kokie dabar bus didžiausi akcentai treniruotėse, kuomet nėra varžybų?
– Technika, technika ir dar kartą technika. Reikia tobulinti, šlifuoti ir tobulėti.
– Minėjote, kad treniruotėse yra tikslas pasiekti 72 metrus, o kiek iki dabar buvote jose numetęs?
– 71 metrą 70 centimetrų. Manau, kad liepos mėnesį gerai besijaučiant galima pasiekti tą ribą. Tačiau treniruotėse yra visada lengviau, o varžybos yra varžybos.
