EUROLYGA 2023

V. Garasto auklėtinis suaugo su gimnastika

Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) generaliniam sekretoriui Algimantui Prunskui nebuvo lemta tapti didelio meistriškumo krepšininku, nors jį ir treniravo legendinis Vladas Garastas.

Nors A.Prunskus (dešinėje) praeityje buvo krepšininkas, tai nesutrukdė vėliau pradėti vadovauti šalies gimnastikai.
Nors A.Prunskus (dešinėje) praeityje buvo krepšininkas, tai nesutrukdė vėliau pradėti vadovauti šalies gimnastikai.
Daugiau nuotraukų (1)

Marytė Marcinkevičiūtė

2020-05-02 21:40

Beveik 17 metų 60-mečio A.Prunskaus gyvenime, be krepšinio, egzistuoja ir dar viena sporto šaka – gimnastika, su kuria, kaip pats sako, jau suaugo ir niekada nenorėtų skirtis.

„Visos sporto šakos labai gražios ir įdomios, tik reikia jas mėgti. Visą laiką Lietuvoje buvo populiari ir gimnastika.

Jau 1996-aisiais per Atlantos olimpines žaidynes visų dėmesį buvo prikaustęs meninės gimnastikos atstovės Kristinos Kliukevičiūtės pasirodymas.

Ir nuo tada, išskyrus tik Atėnų olimpines žaidynes, mes turime olimpiečių“, – sakė A.Prunskus.

– Gimėte ir augote Biržuose, kurie garsūs krepšiniu. Kokį jums pavyko pasiekti meistriškumą krepšinio aikštėje, juk treniravo V.Garastas?

– Biržuose krepšinį žaidė visi. Aš nebuvau išimtis. Pirmuoju savo treneriu laikau Vladą Garastą ir Ireną Garastienę, mokiusią mus krepšinio pradžiamokslio.

Nebuvau kuo nors išskirtinis, bet labai norėjau žaisti, daug dirbau ir nuoširdžiai džiaugiausi galėdamas atstovauti Biržams.

Komanda buvo puiki, 1977-aisiais tapome Lietuvos moksleivių spartakiados čempionais.

Su kai kuriais komandos draugais bendraujame ir dabar. Su treneriu V.Garastu keliai pastaruoju metu susikerta retai, o susitikę trumpai pasikalbame.

– O kaip 2003-iaisiais atsidūrėte Lietuvos gimnastikos federacijoje?

– Tuomet dirbau Lietuvos sporto federacijų sąjungoje ir net kelios sporto federacijos pasiūlė man generalinio sekretoriaus darbą.

Apsisprendžiau eiti į Lietuvos gimnastikos federaciją.

Pirmieji žingsniai buvo nelengvi. Federacija turėjo daugybę skolų, reikėjo taupyti.

Prisimenu kelionę į sportinės gimnastikos pasaulio čempionatą Danijoje – aš vairavau mikroautobusą, olimpietė (tuomet dar būsima) Jelena Zanevskaja kelionės metu miegojo specialiai paruoštoje bagažinėje, vėliau rinktinės nariai apsigyveno pigiame viešbutėlyje, o aš – mikroautobuse ir eidavau rytais pas juos nusiprausti.

Sakyti, kad gimnastika man buvo visai nepažįstama sporto šaka, negalėčiau.

Studijų Vilniaus pedagoginiame institute, kurį baigiau 1988-aisiais, metu gimnastikos dėstytojas dažnai manęs prašydavo kitiems pademonstruoti, kaip taisyklingai atlikti vieną ar kitą pratimą, mat buvau vyresnis, tvirto stoto.

– Ar jums kelia nerimą gimnastikos geografija šalyje?

– Pagrindiniai centrai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Visaginas. Geografija tikrai siaura, bet reikia suprasti, kad gimnastikai plėtoti reikalingos tam tikros sąlygos: sporto salės aukštomis lubomis, saugi įranga, specialūs prietaisai ir įrankiai.

Paprastai prietaisai salėse yra stacionarūs ir tuomet kitų sporto šakų treniruotės ten vykti negali.

Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu Lietuvoje kuriasi daug privačių klubų, kurie atlieka svarbų vaidmenį pradinio rengimo grandyje ir vis aktyviau įsitraukia į federacijos veiklą.

– Ar Gimnastikos federaciją tenkina pinigai (110 tūkst. 212 eurų), kuriuos skyrė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija?

– Pirmą kartą iš valstybės gavome tokią didelę sumą. Joje atsispindi gimnastikos sporto šakų darbo rezultatai. Bet tai – tik dalinis federacijos finansavimas.

Federacijai LTOK skiriamos didelės lėšos leidžia mums jausti stabilumą, sportininkams užtikrintumą, nepaisant šalyje ir pasaulyje vykstančių įvykių. Turime ir rėmėjų.

– Kiek gimnastų jau yra dalyvavę olimpinėse žaidynėse, kiek jau turite kelialapių į 2021-jųjų Tokijo olimpines žaidynes?

– 1996-aisiais Atlantos olimpinėse žaidynėse dalyvavo meninės gimnastikos atstovė Kristina Kliukevičiūtė.

Moterų sportinės gimnastikos atstoves turėjome 2000-aisiais Sidnėjuje – Juliją Kovaliovą, 2008-aisiais Pekine – Jeleną Zanevskają, 2012-aisiais Londone – Laurą Švilpaitę.

Londono olimpinėse žaidynėse vyrų sportinės gimnastikos varžybose Lietuvai atstovavo Rokas Guščinas, 2016-aisiais Rio de Žaneire – Robertas Tvorogalas.

Praėjusių metų Europos žaidynių čempionas R.Tvorogalas jau turi kelialapį ir į Tokijo olimpines žaidynes 2021-aisiais. Dėl dar vieno kelialapio kovas tęs Tomas Kuzmickas.

– Jus dažnai galima pamatyti ir krepšinio aikštelėje. Pirmoji meilė nerūdija?

– Esu Vilniaus sporto klubo „BBG-Perlas“ narys. Treniruojamės triskart per savaitę.

Ne visose treniruotėse dalyvauju, bet visada smagu susitikti su bendraminčiais, tarp kurių yra ir mano vaikystės komandos draugai Romualdas Brazauskas ir Virginijus Jankauskas.

Pasaulio ir Europos veteranų čempionatuose nedalyvauju – paprastai tuo pat metu vyksta gimnastikos sporto šakų varžybos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.