Ledo ritulio gurmanams šios kovos prilygdavo vienam iš įspūdingiausių šio sporto spektaklių metuose, o valdžios atstovams dvikovos tarp Rytų ir Vakarų pridėdavo ir politinio prieskonio pačiame Šaltojo karo įkarštyje.
Principinės kovos tarp šių dviejų ledo ritulio supervalstybių pradėjo virti nuo 1972 metų „Super Serijos“ mačų, kurią aštuonių rungtynių dramoje rezultatu 4:3 (vienas susitikimas baigėsi lygiosiomis) laimėjo Philo Esposito vedama Kanados rinktinė.
Būtent po šios 1972 metų serijos kvovos tarp Kanados NHL bei Sovietų Sąjungos žvaigždžių tapo neatsiejama ledo ritulio klasikos dalimi.
Viena iš atkakliausių šių valstybių serijų įvyko 1987 metų „Kanados taurės“ finale. Kaip ir prieš kiekvieną minėtųjų ledo ritulio milžinų akistatą ažiotažas prieš šį finalą buvo itin didžiulis. Kanadai atstovavo tuo metu du bene geriausi planetos ledo ritulininkai: Waynas Gretzky bei Mario Lemieux. Šiems ledo ritulininkams talkino visas būrys tuo metu NHL žaidusių kanadiečių.
Tuo tarpu pagrindinis Sovietų Sąjungos smogiamasis arsenalas – garsusis „rusiškasis penketas“, kurį sudarė Viačeslavas Fetisovas, Aleksejus Kasatonovas, Vladimiras Krutovas, Sergejus Makarovas bei Igoris Larionovas.
Visos šios serijos iki dviejų pergalių rungtynės vyko Kanadoje: Monrealio bei Hamiltono miestuose.
Pirmąsias serijos rungtynes po pratęsimo rezultatu 6:5 laimėjo Sovietų Sąjungos ledo ritulininkai. Antrajame susitikime niekur trauktis nebegalėję kanadiečiai išlygino serijos rezultatą ir po net dviejų pratęsimų pareikalavusios kovos palaužė SSRS rezultatu 6:5.
Lemiamos serijos rungtynės svečiams iš Rytų prasidėjo itin palankiai – viską šluojantis sovietų puolimas pasiuntė Kanados ledo ritulininkus į ankstyvą nokdauną – po pirmų aštuonių mačo minučių Sovietų Sąjunga pirmavo rezultatu 3:0.
Tačiau aikštelės šeimininkai, audringai palaikomi savo aitruolių, neketino sudėti ginklų ir trečiojo kėlinio metu švieslentėje degė lygus rezultatas 5:5.
Jau atrodė, kad komandos tradiciškai santykius baigs aiškintis pratęsime, tačiau likus žaisti 90 sekundžių iki pagrindinio laiko pabaigos itin svarbų ritulio ginčą laimėję kanadiečiai pasileido į greitą ataką, kurios smaigalyje buvo garsusis tandemas – Waynas Gretzky bei Mario Lemieux.
Po pasakiško W. Gretzky perdavimo M. Lemieux nuginklavo Sovietų Sąjungos vartus gynusį Sergejų Milnykovą ir persvėrė rezultatą Kanados rinktinės naudai – 6:5.
Iki palūbių užpildyta „Copps Coliseum“ arena ėjo iš proto, o jau visai netrukus nuaidėjus finalinei rungtynių sirenai visi Kanados ledo ritulio aistruoliai paniro į euforiją – aikštelės šeimininkams pavyko laimėti šią atkaklią seriją rezultatu 2:1.
Pirsimindamas šią seriją Kanados rinktinės žaidėjas Larry Murphis tinklaraščiui „The Hockey news“ teigė: „Stebėdamas sovietų žaidėjus dar nebuvau matęs tokio greičio ir kūribiškumo aikštelėje. Neabejotinai, tai buvo geriausios rungtynės, kuriose man yra tekę kada nors žaisti“.
Sporto analitikas Pieras LeBrunas teigė, kad 1987 metų „Kanados taurės“ finalas buvo geriausia serija ledo ritulio istorijoje. Jam antrindadmas pergalingą įvartį įmušęs Mario Lemieux žurnalui „The Atletic“ teigė: „Tikrai taip. Visi susitikimai baigėsi rezultatu 6:5, tempas taip pat buvo didžiulis. Tai buvo viena geriausių patirčių, kurios dalimi man yra tekę būti“.
Kanados rinktinės kapitonas bei naudingiausias turnyro žaidėjas W. Gretzky negailėjo komplimentų rungtynių atmosferai: „Atmosfera arenoje buvo stulbinanti. Šis miestas net neturėjo komandos NHL, tačiau visi žiūrovai tiesiog ėjo iš proto, tai buvo neįtikėtina patirtis“.
