„Šiuo sprendimu norime, kad mūsų šalies sportininkai būtų ramūs ir galėtų koncentruotis į pasiruošimą būsimoms varžyboms, treniruotes.
Dėl atšauktų sporto renginių pandemijos metu pasikeitė sportininkų planai, veiklos. Tačiau jų įtaka ir reikšmė niekur nedingo.
Sportininkai garsina Lietuvos vardą, rodo pavyzdį augančiai kartai, ugdo kitus ir motyvuoja. Tikimės, kad tai jie ir toliau sėkmingai darys“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Valstybės stipendijų mokėjimas aukšto meistriškumo sportininkams baigėsi karantino laikotarpiu, kitiems baigsis vasaros pabaigoje. Valstybės stipendija būtų buvusi pratęsiama su sąlyga, jeigu sportininkas būtų parodęs gerus rezultatus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose.
Šiuo metu teisę gauti valstybinę stipendiją turi šimtas trisdešimt trys aukšto meistriškumo sportininkai.
Priėmus įstatymo pakeitimą būtų nustatyta, kad sportininkams, kurie dėl nukeltų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų neteko teisės varžytis jose ir iškovoti laimėjimus, garantuojančius naujos stipendijos mokėjimą, stipendijos bus mokamos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus.
Pratęsus stipendijų mokėjimą sportininkai galės toliau tinkamai ruoštis atstovauti Lietuvai 2021 metais vyksiančiose olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Pakeitus Sporto įstatymo nuostatą dėl valstybinių stipendijų mokėjimo, sudaromos sąlygos ir atsiranda garantija ateityje pratęsti stipendijų mokėjimą, jeigu dėl neįprastų sąlygų, pvz., pandemijos, karo, nepaprastosios padėties paskelbimo ar pan. taip pat prireiktų nukelti tarptautinius sporto renginius.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 15 sportininkų, kuriems nuo šių metų gegužės 22 iki kitų metų rugsėjo 16 dienos baigiasi stipendijos mokėjimo terminas.
Šie sportininkai taip pat dėl koronaviruso pandemijos prarado galimybę varžytis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose ir pasiekti laimėjimų, už kuriuos stipendija būtų mokama.
Iš 15 sportininkų trys dalyvaus kitąmet vyksiančiose olimpinėse žaidynėse, kiti – Europos arba pasaulio čempionatuose.
Ministerijos skaičiavimais, tam papildomų lėšų šiemet neprireiks, o kitąmet stipendijos pareikalaus papildomai 180 tūkst. eurų.
Didžiausia valstybės stipendija mokama už pirmą vietą olimpinėse žaidynėse – 1053 eurai kas mėnesį.
Mažiausia – už užimtas 4-6 vietas pasaulio jaunimo čempionatuose, taip pat 2-3 vietas jaunimo olimpiadose, Europos jaunimo čempionatuose, pirmą vietą pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatuose – 117 eurų.
Valstybės stipendija, priklausomai nuo varžybų lygio ir užimtos vietos, gali būti mokama neterminuotai – už prizines vietas Olimpinėse žaidynėse, nugalėjus pasaulio ar Europos čempionatuose.
Ji taip pat gali būti mokama ketverius metus Olimpinių žaidynių 4-16 vietų laimėtojams, pasaulio čempionato 2-6 vietų laimėtojams, Europos čempionatų 2-3 vietų laimėtojams arba iki kitų tos pačios kategorijos varžybų, bet ne ilgiau kaip dvejus metus – pasaulio čempionatų 7-16 vietų laimėtojams, Europos čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4-6 vietų laimėtojams arba užėmus jaunimo olimpiadose 1-6 vietas.
Pernai valstybės stipendijoms buvo išmokėta 843,9 tūkst. eurų, gruodžio mėnesio duomenimis, jas gavo 127 sportininkai. Šiemet stipendijoms numatyti 900 tūkst. eurų, gegužės mėnesio duomenimis, jas gauna 130 sportininkų.
Sporto įstatymo pataisoms iki šios sesijos pabaigos dar turės pritarti Seimas.
