Pasauliui dėl karantino atšaukus renginius, čempionatus bei sutikimus, daugelis sporto organizacijų taip pat koregavo ir savo veiklą. Šiemet atšaukta ir perkelta daugelis pirmenybių – net ir Tokijo olimpada planuojama surengti tik kitų metų liepą.
Pagal įstatymus pasibaigus vienos ar kitos sporto šakos vadovo kadencijai privalomi nauji rinkimai, tačiau nemažai federacijų ar asociacijų šiemet perkėlė privalomus rinkimus į kitus metus, motyvuodami koronaviruso pandemija.
Tą praėjusią savaitę padarė ir Lietuvos krepšinio federacija, 55-erių prezidentą Arvydą Sabonį įpareigojusi eiti pareigas iki kitų metų spalio mėnesio. Už tai pasisakė 14 LKF Vykdomojo komiteto narių.
A.Sabonio antroji kadencija LKF prezidento poste turėjo baigtis 2020 metų rugsėjį, kuomet ir buvo numatyta rinkiminė-ataskaitinė konferencija.
Joje turėjo būti renkamas naujasis LKF prezidentas – remiantis LKF įstatais vienas žmogus federacijos vadovo pareigas gali eiti tik dvi kadencijas. Tačiau atidėjus Tokijo žaidynes, A.Sabonis būtų neužbaigęs savo ketverių metų olimpinių darbų, o už olimpinis rezultatus turėtų atsakyti jau naujasis vedlys.
Remiantis LKF įstatais, prezidentas yra renkamas ketverių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo atitinkamais metais tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) organizuojamų vasaros olimpinių žaidynių pabaigos iki kitų vasaros olimpinių žaidynių pabaigos, t.y. LKF prezidento rinkimai vykdomi tais pačiais metais, kaip ir IOC vykdo vasaros olimpines žaidynes.
„Mes jau turime rinkimų datą – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinė Asamblėja, kurioje bus balsuojama dėl vadovo, generalinio sekretoriaus ir visų komitetų atstovų numatyta spalio 9 dieną. Jei nebus dar vieno karantino, šiemet įvyks LTOK prezidento rinkimai, nors ir nukelta olimpiada“, – lrytas.lt teigė D.Gudzinevičiūtė.
Moteris tikino, kad pagal įstatus kandidatus į LTOK vadovus galima dar teikti likus 30 dienų iki Asamblėjos pradžios.
„Taip, aš planuoju kandidatuoti dar vienai LTOK prezidento ketverių metų kadencijai ir dirbti su savo komanda“, – iškart už akių galimiems klausimams užbėgo olimpinė Sidnėjaus čempionė.
LTOK prezidentu gali būti organizacijos narys iki 70 metų, o jį kandidatu iškelti gali penkių LTOK narių grupė, kurios trys iš jų yra olimpinių federacijų sąjungos atstovai.
Į LTOK prezidentus kandidatu galima siūlyti asmenį, kuris turi ketverių metų LTOK nario stažą arba tą žmogų, kuris buvo deleguotas LTOK nario į keturias organizacijos Generalinės Asamblėjos sesijas.
„Negaliu jums pasakyti, ar bus kiti kandidatai į LTOK prezidento postą. Dar liko trys mėnesiai siūlyti. Šiai dienai kol kas nieko negirdėjau“, – sakė nuo 2012 metų LTOK vadovaujanti garsi sportininkė.
2016-siais LTOK Generalinės Asamblėjos ataskaitos ir rinkimų sesijoje D.Gudzinevičiūtė buvo vienintelė pretendentė į vadovo postą, už ją balsavo 56 LTOK nariai, du buvo prieš, o vienas biuletenis nepasiekė urnos.
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2018-siais tapo pirmąja atstove iš Baltijos šalių, kuri kaip pilnateisė atstovė įžengė ir į Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC).
Buenos Airėse (Argentina) vykusioje 133-iojoje eilinėje IOC sesijoje olimpinė čempionė iš Lietuvos išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare.
Vienos svarbiausių IOC nariams patikėtų galių – organizacijos prezidento, viceprezidentų ir Vykdomojo komiteto rinkimai, Olimpinės chartijos keitimas, olimpinių žaidynių sostinių išrinkimas.
Po rinkimų Buenos Airėse IOC narių skaičius padidėjo iki 106. Pagal Olimpinę chartiją iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 115.
