Iš 66-ių LTOK Generalinės Asamblėjos delegatų už dabartinę vadovę balsavo 49, o E.Vaitkaitį palaikė 17 delegatų.
Prasidėjus asamblėjai LTOK prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė D.Gudzinevičiūtė pateikė ketverių metų ataskaitą. 2017 m. LTOK olimpiniam judėjimui skyrė 7,979 mln. eurų, 2018 m. – 7,558 mln., 2019 m. – 8,815 mln., 2020 m. – 10,38 mln. eurų.
„Kodėl 2018 metais olimpiniam judėjimui skirta mažiau lėšų? Buvo išties labai daug renginių, universiada, festivaliai, olimpiada Pjongčiange, todėl teko nemažai pinigų numatyti apmokėjimui už dalyvavimą“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Po ataskaitos savo kadenciją baigė tiek LTOK vadovė, tiek ir Vykdomasis komitetas. Prasidėjo rinkimų debatai.
E.Vaitkaitis, tikino, kad yra galimybių turimą 12 mln. eurų LTOK biudžetą padidinti iki 32 mln. eurų. Jis siūlė 19 punktų, kaip tai daryti. Taip pat kalbėjo apie iššūkius bei bendradarbiavimą.
Jo vizija buvo pateikta paprastu šūkiu: skaidri, vieninga, demokratiška, atvira ir kelianti pasididžiavimą olimpinio sporto ateitis.
E.Vaitkaitis galiausiai pateikė visą savo galimą komandą: viceprezidentais buvo siūlomi Lietuvos karatė federacijos vadovas Romas Vitkauskas ir Teniso asociacijos vedlys Ramūnas Grušas, generaliniu sekretoriumi – Krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, iždininku – LTOK atkuriamosios darbo grupės narys Vytautas Kukarskas.
Įvardijęs savo komandos narius E.Vaitkaitis kažkodėl nenorėjo pranešti trečiojo viceprezidento. Galiausiai Buriuotojų sąjungos vadovas Naglis Nasvytis pats atsistojo ir pasakė, kad jis yra ir E.Vaitkaičio, ir D.Gudzinevičiūtės komandoje.
E.Vaitkaitis pridūrė, kad tapęs LTOK prezidentu į Vykdomojo komiteto narius siūlytų Eimantą Skrabulį – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos vadovą.
D.Gudzinevičiūtė pateikė savo darbų skaidres – kai ji pradėjo eiti vadovės postą, olimpiniam judėjimui LTOK 2013-siais skyrė vos 3,8 mln. eurų, o po septynerių metų – jau 10,38 mln. eurų.
„Mes norime tęsti darbus – visiškas skaidrumas ir nesižarstymas pažadais. Neskirstome į svetimus ir savus. Sakiau, kad nebus jokios kritikos, todėl tik noriu pasakyti, kad nesakome ir nežadame to, kas neįmanoma. Ypač pinigų klausimais“, – tikino D.Gudzinevičiūtė.
LTOK prezidentė viešai paskelbė su kuo eina į rinkimus ir kas bus jos komandoje po pergalės.
„Nieko neslėpsiu ir galiu įvardinti visą komandą, kuri eina su manimi į rinkimus – generaliniu sekretoriumi bus siūlomas Valentinas Paketūras, viceprezidentais – Čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ vadovas Saulius Galadauskas bei buriuotojas Naglis Nasvytis, o iždininko pareigos planuojamos skirti Lietuvos tinklinio federacijos vadovui Dariui Čerkai“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Balsuojant už viceprezidentus L.Vanagienė gavo 48 balsus, S.Galadauskas – 45, N.Nasvytis – 50 balsų ir buvo išrinkti į postus. Generaliniu sekretoriumi perrinktas V.Paketūras gavo 54 balsus, o į Vykdomąjį komitetą D.Gudzinevičiūtės pasiūlyta Inga Navickienė – 52 balsus.
Rinkimų teisę iš viso turėjo 67 Generalinės asamblėjos delegatai.
D.Gudzinevičiūtė LTOK vadovauja nuo 2012-ųjų metų, 2016 m. ji buvo perrinkta.
Prieš aštuonerius metus olimpinė čempionė šaulė rinkimuose įveikė kitą olimpinį čempioną disko metiką Virgilijų Alekną 57 balsais prieš 43, o 2016-aisiais kandidatavo viena.
Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi šaulė darbą LTOK pradėjo dar būdama aktyvi sportininkė.
2013 m. D.Gudzinevičiūtė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomąjį komitetą, 2018 m. Buenos Airėse LTOK prezidentė tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nare.
E.Vaitkaitis 2009 metais baigė plaukiko karjerą ir iškart tapo šios sporto šakos federacijos darbuotoju: penkerius LPF dirbo vykdomuoju direktoriumi, vėliau beveik trejus metus buvo generaliniu sekretoriumi. 2016-ųjų lapkritį išrinktas Plaukimo federacijos prezidentu.
Kandidatai į LTOK Vykdomojo komiteto narius
Į LTOK Vykdomojo komiteto narius gautos ir patvirtintos 28 paraiškos:
Mindaugas Špokas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius;
Inga Navickienė, Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentė;
Dalia Kutkaitė, Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentė;
Vaidas Budrauskas, Asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius;
Donatas Pasvenskas, Lietuvos rankinio federacijos prezidentas;
Gintaras Skorupskas, Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas;
Leonardas Čaikauskas, Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas;
Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas;
Mindaugas Griškonis, olimpiečių atstovas;
Lilija Vanagienė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė;
Darius Čerka, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas;
Margarita Smirnovienė, Lietuvos laipiojimo sporto federacijos prezidentė;
Gintaras Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas;
Naglis Nasvytis, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas;
Vytautas Kukarskas, 1988 m. gruodžio 11 d. LTOK atkuriamosios darbo grupės narys;
Saulius Galadauskas, Lietuvos sporto meistrų asociacijos prezidentas;
Valentinas Paketūras, Lietuvos kerlingo asociacijos įgaliotas narys;
Ramūnas Grušas, Lietuvos teniso sąjungos prezidentas;
Vilmantas Liorančas, Lietuvos badmintono federacijos prezidentas;
Justina Stalionė, Lietuvos dziudo federacijos generalinė sekretorė;
Arūnas Pukelis, Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys;
Lina Inga Kačiušytė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė;
Mindaugas Ežerskis, Lietuvos imtynių federacijos įgaliotas narys;
Algirdas Antanas Keršulis, Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidentas;
Dainius Pavilionis, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas;
Arūnas Daugirdas, Lietuvos biatlono federacijos prezidentas;
Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos l. e. p. prezidentė;
Romas Vitkauskas, Lietuvos karate federacijos prezidentas
