Rugsėjo 9-ąją pranešus, jog dėl LTOK vadovo posto kovos dvi kadencijas jau dirbanti olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė bei vis dar plaukimo federacijos vedlys Emilis Vaitkaitis, pastarosiomis dienomis abu pretendentai ne vienoje žiniasklaidos erdvėje buvo sukryžiavę kardus.
Trečiadienį neviešame susitikime ir debatuose tarp kandidatų bei galimų LTOK Vykdomojo komiteto narių buvo atskleistos abiejų komandų atstovų pavardės, pasimėtyta ir kaltinimais.
Lietuvos plaukimo federacijai vadovaujantis 40-metis E.Vaitkaitis rugsėjį pats paviešino, jog nusprendė siekti LTOK prezidento posto spalio 9 dieną sostinės „Litexpo“ rūmuose vyksiančiuose rinkimuose.
Jis oponuoja 2012-siais rinkimus prieš kitą kandidatą – disko metiką Virgilijų Alekną laimėjusiai 54-erių D. Gudzinevičiūtei.
2016 m. LTOK prezidentė perrinkta rinkimuose iš vieno kandidato – pasikeitus visuomeninės organizacijos įstatams niekas nepanoro stoti į kovą su olimpine čempione.
Spalio 9-ąją paaiškės LTOK vadovas 2020-2024 metams, o jį rinks 67 LTOK generalinės asamblėjos nariai slaptu balsavimu.
Trečiadienio vakarą nemaža dalis kandidatų į LTOK Vykdomąjį komitetą bei abu pretendentai į organizacijos vadovo kėdę surengė debatus ir prisistatymą.
Dėmesys pinigams
„Turiu tris „V“ – viziją, valią ir vadybą, galima olimpiniam sportui surasti 32 mln. eurų biudžetą optimistiniu scenarijumi vietoj tų esamų 12,4 milijono. Realistinis scenarijus yra 20 milijonų, o blogiausiu atveju – 16 milijonų“, – pristatydamas olimpinio sporto finansavimo augimo galimybes dėstė E.Vaitkaitis.
Jis pateikė statistinius pastebėjimus, jog nuo viso 2019-ųjų LTOK biudžeto – 10 mln. 774 tūkst. eurų olimpiniam judėjimui ir federacijoms buvo skirta 61 proc. lėšų, Olimpinis fondas iš savo turimų 1,5 mln. eurų – atseikėjo judėjimui tik 0,2 proc., tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija olimpinėms federacijoms išdalino 74 proc. numatytų valstybinių pinigų (6 mln. 899 tūkst. eurų).
Kitą vertus, šalies Sporto rėmimo fondas olimpiečių poreikius tenkino vos 4,8 proc. lėšų, nors buvo skirstoma net 14 mln. 40 tūkst. eurų.
„Reikia keisti lošimų įstatymą, optimizuoti „Olifejos“ bendrovę, didinti skiriamas procentus nuo loterijų pelno nuo 8 iki 11 procentų, taip gaunant papildomai 2,6 mln. per asignavimus“, – siūlė E.Vaitkaitis, vis dėlto pripažindamas, jog tai yra didelė rizika.
Kitą vertus, kandidatas metė akmenis į LTOK remiančią loterijų bendrovę, jog visokių naujų loterijų atsiradimas mažina „Olifejos“ pelną ir tai automatiškai atsiliepia ir į bendrovės paramą LTOK.
„Tai, ką jūs sakote, tai yra klastotė. Nereikia faktų klastoti: tos pačios loterijos „Eurojackpot“ ar „Vikingo loto“ – tai „Olifejos“ produktas Lietuvoje ir nuo jų bilietų pardavimo taip pat pinigai ateina į mūsų olimpinį sportą“, – replikavo dabartinė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
Tarp galimų savo veiklų E.Vaitkaitis įvardijo ir investavimą į naujas bazes, Olimpinio fondo funkcijų peržiūrėjimą, siekius iš Sporto rėmimo fondo pervesti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją olimpiniam judėjimui remti 3,3 mln. eurų.
Nors toks projektas yra tik tolimas miražas, pagal E.Vaitkaitį išorinė LTOK veikla gali atnešti olimpiniam judėjimui papildomų 10 mln. eurų
Jam dalis susirinkusių priminė, kad olimpinis judėjimas nesusideda tik iš pinigų, o skaičiai, kuriuos kandidatas pažėrė, yra labiau skirti mažosioms sporto organizacijoms, kurios nežiūri į esmę, o labiau svajoja tik apie galimybę gauti daugiau lengvų pinigų.
Neteisinga informacija
„Per aštuonerius metus visi matėme LTOK olimpinio judėjimo finansavimo augimą. Jis labai ženklus. Ir kas svarbiausia, dabar yra visiškas lėšų skirstymo skaidrumas – visi gali pamatyti, kiek ir kam skiriami pinigai, yra aiškūs kriterijai, pagal ką ir kokie pinigai atitenka olimpinėms federacijoms.
Kalbos, kad yra neaiškumų yra labai perdėtos, nes viskas sudėliota viešai internete, o kažko nesuprantantys gali bet kada viską susižinoti“, – kalbėjo LTOK prezidentė.
Ji ramiai reagavo į oponento pateikiamus skaičius, teigdama, jog juose nėra viskas taip teisinga ir nekritikuotina.
„Sakysime, dėl procentų, skirtų olimpiniam judėjimui nuo viso turimo biudžeto. Jis yra ne 61 procentas, o net 80 procentų, tik tai nėra labai „patogūs“ konkurentui skaičiai.
Kaip ir Lietuvos olimpinio fondo procentai – visi Vykdomajame komitete, kuriame yra ir E.Vaitkaitis, bei olimpinės federacijos žino, kad fondas numato visiškai kitą savo misiją, jo veikla nėra finansuoti patį olimpinį judėjimą. Jis neskirtas tiesiogiai remti olimpiečius“, – ramiai kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Olimpinė čempionė patikino, kad bandymai investuoti į sporto objektus nėra LTOK veiklos rūšis.
„Turime tokių pavyzdžių, kai vieni ar kiti olimpiniai komitetai susigundė tokiais statybų projektais ir kaip pavyzdį galima pateikti Čekijos olimpinį komitetą, kuris tiesiog dėl to bankrutavo ir dabar, atėmus iš jo teisę rengti loterijas, turi gyventi iš valstybės skiriamų pinigų“, – dėstė LTOK vadovė.
Kalbėdama apie siekius padidinti procentus, gaunamus iš loterijų pelno, D.Gudzinevičiūtė bedė į pačio E.Vaitkaičio pateiktus įrašus dėl galimų pavojų: „Šiuo atveju lėšos bus skiriamos per asignavimus – pati valstybė skirs tuos pinigus ir yra labai nemažai pavojų, negauti tų lėšų“.
Pranešė apie savo komandas
Į debatus LTOK būstinėje trečiadienį susirinko didžioji dalis sporto žmonių, kurie pretenduoja į 13 vietų Vykdomajame komitete.
LTOK prezidentė viešai paskelbė su kuo eina į rinkimus ir kas bus jos komandoje po galimos pergalės.
„Nieko neslėpsiu ir galiu įvardinti visą komandą, kuri eina su manimi į rinkimus – generaliniu sekretoriumi siūlomas bus Valentinas Paketūras, viceprezidentais bus siūlomi Lilija Vanagienė, verslininkas Saulius Galadauskas bei buriuotojas Naglis Nasvytis, o iždininko pareigos planuojamos skirti Lietuvos tinklinio federacijos vadovui Dariui Čerkai“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
Apie savo komandą E.Vaitkaitis pradžioje kalbėjo abstrakčiai: „Prieš atskleisdamas visas pavardes, persiskambinau visiems jiems ir tik gavęs leidimus įvardinu juos: viceprezidentais bus siūlomi karatė vadovas Romas Vitkauskas, tenisininkų vedlys Ramūnas Grušas, bei dar vienas neįvardintas viceprezidentas.
Generalinis sekretorius – na, negaliu jo įvardinti, nes jis prašė kol kas to nedaryti, iždininku bus atkuriamojo LTOK darbo grupės narys Vytautas Kukarskas“, – tikino debatuose E.Vaitkaitis.
Tačiau papriekaištavus Šaudymo sąjungos vadovui Algirdui Keršuliui, kad negalima balsuoti už katę maiše ir privalu būti sąžiningam prieš kitus sporto visuomenės narius, galiausiai spaudžiamas prie sienos E.Vaitkaitis pasakė: „Žadėjau to nedaryti, lyg ir išduodu tą žmogų, tačiau jei taip stipriai mane spaudžiate – tai labai daug patirties turintis ir puikus vadybos žmogus Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas“, – pasakė E.Vaitkaitis.
Buvęs plaukikas ir Atlantos olimpinių žaidynių dalyvis 45-erių M.Špokas plaukimo federacijos generalinio sekretoriaus postą 2013-siais pakeitė į Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus kėdę.
Jis tapo prezidento Arvydo Sabonio dešiniąja ranka.
Pasisakė prieš LTOK įstatus
Visi dalyvavę debatuose iškelti į Vykdomąjį komitetą nariai trečiadienį turėjo galimybę pristatyti save. Nemažo susidomėjimo sulaukė ir į Vykdomąjį komitetą nuo Lietuvos futbolo federacijos iškeltas šios organizacijos viceprezidento Arūno Pukelio pasisakymas.
Jame pretendentas į LTOK Vykdomojo komiteto narius kritikavo 2016-ųjų šios organizacijos priimtus įstatus. Jie buvo tuomet derinti ne tik su teisininkais, kad atitiktų Lietuvos įstatymus bei Tarptautinio olimpinio komiteto Chartiją, tačiau ir gavo šios įtakingiausios planetos sporto organizacijos leidimą juos įteisinti. Visa procedūra vyko daugiau kaip pusantrų metų.
„Man šie įstatai yra primityvūs. Kiek susipažinau, jie nėra demokratiški ir tikrai nėra keliantys organizacijos prestižą. Kam reikalingas iždininkas – niekas man taip ir nepaaiškino. Tie įstatai yra neskaidrūs, nes jose nėra numatytas vadovų kadencijos skaičius.
Niekada nebūsite priekyje su tokiais įstatais, visada su jais būsite ranką ištiesę žmonės, – susirinkusiems teigė kandidatas A.Pukelis. – Jei nebus aiškiai surašytų kadencijų skaičiaus prezidentui, nebus ir skaidrių rinkimų. Ar esame pasirengę eiti tuo keliu, kad būtų iš esmės keičiamas LTOK valdymas? Jei norima įstatus keisti, tai reikia apie tai pasakyti visiems žmonėms“.
Į LTOK Vykdomojo komiteto narius gautos ir patvirtintos 28 paraiškos. Į 13 arba 14 vietų (tai priklausys nuo kai kurių aspektų) pretenduoja:
Mindaugas Špokas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius;
Inga Navickienė, Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentė;
Dalia Kutkaitė, Lietuvos gimnastikos federacijos viceprezidentė;
Vaidas Budrauskas, Asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius;
Donatas Pasvenskas, Lietuvos rankinio federacijos prezidentas;
Gintaras Skorupskas, Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas;
Leonardas Čaikauskas, Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas;
Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas;
Mindaugas Griškonis, olimpiečių atstovas;
Lilija Vanagienė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė;
Darius Čerka, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas;
Margarita Smirnovienė, Lietuvos laipiojimo sporto federacijos prezidentė;
Gintaras Jasiūnas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas;
Naglis Nasvytis, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas;
Vytautas Kukarskas, 1988 m. gruodžio 11 d. LTOK atkuriamosios darbo grupės narys;
Saulius Galadauskas, Lietuvos sporto meistrų asociacijos prezidentas;
Valentinas Paketūras, Lietuvos kerlingo asociacijos įgaliotas narys;
Ramūnas Grušas, Lietuvos teniso sąjungos prezidentas;
Vilmantas Liorančas, Lietuvos badmintono federacijos prezidentas;
Justina Stalionė, Lietuvos dziudo federacijos generalinė sekretorė;
Arūnas Pukelis, Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys;
Lina Inga Kačiušytė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė;
Mindaugas Ežerskis, Lietuvos imtynių federacijos įgaliotas narys;
Algirdas Antanas Keršulis, Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidentas;
Dainius Pavilionis, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas;
Arūnas Daugirdas, Lietuvos biatlono federacijos prezidentas;
Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos l. e. p. prezidentė;
Romas Vitkauskas, Lietuvos karate federacijos prezidentas
