Aušra Garunkšnytė su treneriu Linu Balsiu ir kitu bėgiku Žygimantu Matusevičiumi į Rygą atvyko praėjusį penktadienį. Prieš kelionę trijulė atliko COVID-19 testus Lietuvoje, papildomi testai laukė Latvijoje. Atlikę visas reikiamas procedūras, lietuviai penktadienio vakarą sulaukė žinios, kad maratonas neįvyks.
„Apėmė toks keistas jausmas... sakiau sau: viskas gerai, šypsokis. Taip sakiau, nes labai nemėgstu parodyti aplinkiniams, jog esu silpna. Būdama Latvijoje, visas emocijas pasilikau sau, atsivežiau jas namo ir tada išsiverkiau. Tos nesąmonės man daužo širdį“, – šypsodamasi atvirauja bėgikė.
Grįžusi namo, A. Garunkšnytė iškart paskambino savo sporto psichologui Andriui Liachovičiui patarimo.
„Jo patarimas buvo paprastas: susirandi mažą tikslą ir varai pirmyn. Kol kas dar to tiksliuko nesusiradau, bet su kiekviena diena jaučiuosi geriau. Treneris norėjo, kad pailsėčiau, bet man užteko laisvo savaitgalio. Paprašiau, kad sudarytų planą ir nuo pirmadienio vėl bėgioju.
Mėgstu bėgimą, gerai jaučiuosi bėgdama, todėl nusprendžiau, kad negaliu sustoti. Ateis laikas kai atsiras ir tas mažytis tikslas automatiškai, eisiu iš šio liūdesio su bėgimu“, – pasakoja A. Garunkšnytė.
Pasak maratonininkės, bėgimas Rygoje planuotas kaip tarpinė patikros stotelė, turėjusi atsakyti į klausimą, kaip jai sekasi rengtis kitais metais vyksiančioms Tokijo paralimpinėms žaidynėms.
„Neplanavau siekti rekordo ar kažko panašaus. Buvo šokas, nes alternatyvų Rygos maratonui nėra. Nėra, kur pasitikrinti. Darbas padarytas ir išmestas į šiukšliadėžę. Labiausiai gaila laiko, kurį investavo treneris. Vasarą ir pati nelabai norėjau bėgti, nes turėjau problemų dėl pėdos, bet galiausiai perlipau save ir pajutau, kad noriu bėgti. Ir čia, prašau, staigmena...“, – nusivylimo neslepia A. Garunkšnytė.
Maratonininkė mano, jog dabar bėgti maratoną greičiausiai planuos pavasarį. Galbūt kovą Barselonoje.
„Kadangi dabar likau be maratono, tai mes nežinome, kaip man seksis jį bėgti kitais metais. Nuo paskutinio maratono bėgimo bus praėję metai. Įprastai stengiamės maratoną bėgti dukart per metus, kad organizmas įprastų. O dabar laukia labai ilga pertrauka. Galima sakyti, kad ruošiuosi nežiniai“, – sako A. Garunkšnytė.
Nuo gimimo regėjimo negalią turinti A. Garunkšnytė 2019 m. pirma iš Lietuvos sportininkų užsitikrino teisę dalyvauti Tokijo paralimpinėse žaidynėse. Duris į paralimpiadą L. Balsio auklėtinei atvėrė sėkmė Londono maratone, kuriame Lietuvos atstovė užėmė ketvirtą vietą savo klasėje.
A. Garunkšnytė taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. Bėgikės treneris L. Balsys – Lietuvos paralimpietis, iškovojęs šaliai bronzą 2004 m. Atėnų paralimpiados maratone.
