Oficiali pinigų grąžinimo už bilietus į varžybas procedūra paskelbta organizacinio komiteto internetiniame puslapyje. Jei bilietą įsigijęs žmogus nutarė jo atsisakyti, privalo iki lapkričio 30-osios užpildyti oficialią paraišką: tuomet pinigai bus pervesti į banko sąskaitą arba išmokėti grynaisiais.
Grynaisiais pinigais bus atsiskaitoma su japonais, o užsieniečiai turėtų kreiptis į savo regionų oficialius žaidynių bilietų pardavimų atstovus, kurie ir platino bilietus po taip vadinamos loterijos.
Dėl didelės paklausos prieš metus vyko olimpinių bilietų loterija, o laimėjusieji gavo išskirtinę teisę įsigyti bilietus į norimas varžybas, tačiau ne daugiau kaip 4 bilietus vienam žmogui. Lietuvoje bilietus pardavinėja kelionių agentūra „Novaturas“.
Pigiausi bilietai į praktiškai kiekvienos rungties varžybas Tokijuje kainavo iki 50 eurų (neskaitant golfo – pigiausius bilietus čia galima įsigyti už beveik 70 eurų). O štai noras varžybas stebėti geriausiose vietose sirgaliams galėjo atsieiti ir gerokai brangiau – pavyzdžiui, lengvosios atletikos stadione prestižinė vieta kainuoja apie 1100 eurų.
Nedaug atsiliko ir geriausios vietos krepšinio bei plaukimo varžybose (925 eurų). Kitose populiaresnėse sporto šakose kainos buvo kiek žemesnės – bilietai į futbolą kainavo iki 596 eurų, į gimnastiką – iki 633 eurų, teniso, tinklinio ar dziudo varžybose – 486 eurai.
„Viso galimo olimpinio paketo biudžetai labai individualūs ir priklauso nuo daugelio faktorių. Jei kalbėtume apie 7–9 dienų trukmės kelionę į Tokiją su įskaičiuotais skrydžių bilietais, nakvyne ekonominės klasės viešbutyje bei bilietais į keletą pasirinktų varžybų, suma būtų apie 2500–3000 eurų asmeniui“, – skaičius pateikė „Novaturo“ atstovai.
Kartu bus grąžinami pinigai už bilietus į Tokijo paralimpiados kovas – paraiškos priimamos nuo gruodžio 1 iki gruodžio 21-osios.
Kaip teigė žaidynių organizatoriai, parduota 4,4 mln. bilietų iš numatytų 10 milijonų. Jei nebus stabilizuota situacija su koronavirusu, tuomet organizacinis komitetas planuoja ir antrąją pinigų už bilietų grąžinimo bangą.
Ar tai reiškia, kad Tokijo žaidynės gali apskritai būti atšauktos, o gal jos vyks be žiūrovų?
„Kol kas jokių aiškių žinių dėl bilietų grąžinimo organizatoriams japonams Lietuva neturi. Ketvirtadienį turėtų vykti nuotolinė Tarptautinio olimpinio komiteto konferencija, tuomet galbūt kas nors paaiškės.
Mūsų šalies pozicija išlieka aiški – tiek Tarptautinis olimpinis komitetas, tiek ir Japonijos organizacinis komitetas akylai seka situaciją su pandemija ir tikrai niekas negalvoja rizikuoti sportininkų bei sirgalių gyvybėmis“, – lrytas.lt tikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Vis dar planuojama, kad Tokijo olimpiada įvyks kitų metų liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis.
Lapkričio viduryje Japonijoje viešės Tarptautinio olimpinio komiteto vadovas (IOC) Thomas Bachas.
IOC vadovas dar prieš atvykimą į Japoniją teigė, kad teks šiemet galutinai apsispręsti: atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės vyks 2021-aisiais arba turės būti visai atšauktos.
Th.Bachas interviu BBC pareiškė, kad 2021-ieji Japonijai bus „paskutinė galimybė“ surengti olimpines žaidynes.
„Nuoširdžiai kalbant, suprantu tai, nes neįmanoma neribotą laiką įdarbinti 3 tūkst. ar 5 tūkst. žmonių organizaciniame komitete“, – sakė Th.Bachas.
Žaidynių atidėjimas jau lėmė ne tik didžiulius finansinius nuostolius, tačiau ir pakoregavo daugelio sporto šakų čempionatų tvarkaraštį.
IOC teigimu, dar vienas vasaros olimpinių žaidynių atidėjimas sutrukdytų pasiruošti 2022 m. žiemos žaidynėms Pekine ir 2024 m. vasaros olimpiadai Paryžiuje.
„Negalima kasmet keisti viso didžiųjų sporto federacijų tvarkaraščio visame pasaulyje. Negalima atletų palikti tokioje nežinioje, – sakė Th.Bachas. - Negalime turėti tokio persidengimo su tolesnėmis olimpinėmis žaidynėmis, todėl suprantu tokį japonų partnerių sprendimą.“
