Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, jog Klaipėdoje veikiančių neįgalių žmonių asociacijų ir sporto klubo prezidentas G.Jonauskas Mokesčių inspekcijai teikė galimai neteisingus duomenis apie šių organizacijų turtą ir pelną.
Įtariama, kad siekdamas išvengti privalomų mokesčių G.Jonauskas valstybę apgaudinėjo ketverius metus ir galėjo pasisavinti svetimo turto ir pinigų – iš viso daugiau negu 888 tūkst. eurų.
Dėl to į valstybės biudžetą nepateko daugiau nei 12 tūkst. eurų.
Pateko į tyrėjų akiratį
Rėmėjai, tarp kurių būta fizinių ir juridinių asmenų, pinigus pervesdavo į banko sąskaitas, duodavo grynaisiais.
Įtariama, kad G.Jonauskas visų gautų grynųjų pinigų į asociacijų ir sporto klubo sąskaitas ir kasą neįdėdavo, nepanaudojo jų pagal paskirtį.
Patikrinus G.Jonausko įsteigtų visuomeninių organizacijų veiklą paaiškėjo, kad vadovas atlikdamas finansines operacijas banko kortele atsiskaitinėjo už įgytas galimai ne su neįgaliųjų asociacijų ir sporto klubo veikla susijusias prekes ir paslaugas.
Pats G.Jonauskas aiškino už rėmėjų pinigus rengdavęs neįgaliųjų varžybas, apmokėdavęs išvykas, buvo perkami prizai, dovanos dalyviams.
Bet tyrėjams jis negalėjo pateikti jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų.
Areštuotas tik automobilis
„Jis pasakė, kad dokumentų nėra, kažkur pradingo“, – sakė didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterijos ir mokesčių vengimo kontroliavusi Klaipėdos apygardos prokurorė Dalia Mackevičienė.
Įtariama, kad G.Jonauskas, greičiausiai tyčia pradanginęs didžiąją dalį neįgaliųjų organizacijų veiklai skirtų lėšų apskaitos dokumentų, šitaip siekė nuslėpti, kad jos buvo pasisavintos.
FNTT tyrėjus nustebino nemenka pinigų suma, kurią galėjo pasisavinti prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas G.Jonauskas. Visuomenininkas gyvena nuomojamame bute, jokio turto neturi. Areštuotas tik rankomis valdomas jo automobilis.
Rėmėjams – pinigų plovykla?
Apklausti rėmėjai tvirtino visiškai pasitikėję G.Jonausku – remdami neįgaliuosius grynuosius pinigus perduodavo jam į rankas ir nesidomėjo, kaip jie buvo naudojami.
Kilo įtarimų, kad neįgaliųjų asociacijos ir sporto klubas kai kuriems rėmėjams buvo tapę pinigų plovykla, – G.Jonauskas dalį grynaisiais gautų lėšų turėdavęs jiems grąžinti.
Tokios tikimybės neatmetė ir prokurorė D.Mackevičienė: „Gal taip ir buvo, bet teismui perduotoje byloje tokių duomenų nėra – kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo pateikti tik G.Jonauskui.“
Nelaimė vyro nesugniuždė
G.Jonauskas nuo ankstyvos jaunystės aktyviai sportavo, įgijo plaukimo sporto meistro vardą. Nelaimė klaipėdietį ištiko su draugais poilsiaujant prie vieno tvenkinio Šiauliuose.
Po nesėkmingo šuolio į vandenį lūžus stuburo slanksteliui 28 metų vyrui paralyžiuota apatinė kūno dalis.
Visus metus jis praleido sanatorijose ir reabilitacijos klinikose. G.Jonauskas valios neprarado, puolė sportuoti mėgindamas išjudinti sustingusį kūną.
Net chirurgai stebėjosi, kad po sunkios traumos jam taip greitai pavyko atsigauti. Nuo savo namų iki ligoninės vyras vežimėliu kasdien nuvažiuodavo 15 kilometrų, išmoko pats laiptais nusileisti iš daugiabučio. Paskui įsigijo rankomis valdomą automobilį.
Vos sustiprėjęs po traumos G.Jonauskas subrandino mintį, kad jam ir likimo draugams būtų lengviau susibūrus į sporto klubą.
Sportuojančių neįgalių žmonių tada buvo nedaug.
Išjudino ir likimo draugus
Valingas klaipėdietis parodė, ką gali: plaukioja baseine, leidžiasi į žygius baidarėmis, žaidžia biliardą, stalo tenisą, šaudo iš lanko, išbandė ir ekstremalų sportą – šuolius iš aukštai prisitvirtinus guma, buvo nusiteikęs šokti iš lėktuvo parašiutu.
G.Jonauskas buvo vienas pirmųjų klaipėdiečių, kuris net ir negalėdamas vaikščioti pradėjo sportuoti. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė keli šimtai uostamiesčio gyventojų.
Įspūdingus žmonių, turinčių negalią, sporto festivalius dabar organizuoja ne tik klubai, bet ir Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla.
„Aš bandau ištraukti iš namų žmones, turinčiu negalią, kad jie bendrautų, neužsisklęstų tarp keturių sienų.
Yra tokių, kurie net apsirengti be kitų pagalbos negali, bet nori visur dalyvauti“, – pasakojo neįgaliųjų sporto uostamiestyje pradininkas.
Už paramą neretai prašoma atlygio
Žmonių, turinčių negalią, sporto festivalių rengėjas Darius Raišutis nemano, kad G.Jonauskas, prisidengęs kilniais tikslais, didesnę dalį rėmėjų pinigų susišluodavo sau.
Vieša paslaptis, jog kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys visuomeninėms organizacijoms ir sporto klubams netgi patys siūlo paramą su sąlyga, kad jie dalį grynųjų pinigų turės grąžinti.
„Pažįstu jį kaip neįgaliųjų sporto sąjūdžio veikėją. Gintas nėra savanaudis – ne kartą buvo ištiesęs pagalbos ranką ir mums. Tikriausiai pritrūko vadybos, buhalterijos žinių – parama turi būti suskaičiuota iki cento“, – sakė Lengvosios atletikos mokyklos vadovas D.Raišutis.
Įklimpusių visuomenininkų laukia liūdna dalia – joks verslininkas neprisipažins viena ranka kam nors pažėręs pinigų, o kita juos susiglemžęs. To negali įrodyti ir paramos gavėjai.
