Kaip Lietuvos sportininkai tvarkėsi su 2020-ųjų iššūkiais: vieni išliko gyvybingi, kiti nuobodžiavo apmirę

2020 metais pasaulį sukausčiusi sveikatos krizė tapo neeiliniu iššūkiu ir sporto vadovams. Pandemija buvo tarsi egzaminas, parodęs, kurios sporto šakos išties reikalingos sirgaliams. Kai kurių sporto šakų vadovai šį egzaminą išlaikė geriau, kitų – labai blogai.

 Lrytas.lt koliažas
 Lrytas.lt koliažas
Vilniaus „Žalgiris“ susigrąžino A lygos čempionų titulą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilniaus „Žalgiris“ susigrąžino A lygos čempionų titulą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Danijos krepšininkai įveikė lietuvius.<br>T.Bauro nuotr.
Danijos krepšininkai įveikė lietuvius.<br>T.Bauro nuotr.
 Ričardas Berankis.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Ričardas Berankis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Danas Rapšys dalyvavo naujose ISL varžybose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Danas Rapšys dalyvavo naujose ISL varžybose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos rankininkai nedžiugino pergalėmis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos rankininkai nedžiugino pergalėmis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Irkluotojai iškovojo bronzą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Irkluotojai iškovojo bronzą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Danutė Domikaitytė laimėjo bronzos medalį.<br>K.Štreimikio nuotr.
Danutė Domikaitytė laimėjo bronzos medalį.<br>K.Štreimikio nuotr.
Robertas Tvorogalas triumfavo Europos čempionate.<br>K.Štreimikio nuotr.
Robertas Tvorogalas triumfavo Europos čempionate.<br>K.Štreimikio nuotr.
Vytautas Strolia pagerino asmeninį rezultatą.<br>A.Ivanovo nuotr.
Vytautas Strolia pagerino asmeninį rezultatą.<br>A.Ivanovo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 30, 2020, 8:47 PM, atnaujinta Dec 31, 2020, 6:54 AM

Vis dėlto daugelis sportininkų ir šiais metais nesėdėjo sudėję rankų – populiariausių sporto šakų sezonas buvo visai apmiręs tik kelias pavasario ir pirmąsias vasaros savaites. Po trumpo atokvėpio arenos vėl atgijo, o jose pergalių siekė ir geriausi Lietuvos sportininkai.

Futbolas

Futbolas neatsitiktinai yra populiariausia pasaulio sporto šaka. Net ir per pandemiją tiek Lietuvoje, tiek beveik visame pasaulyje pirmiausiai atgijo šio žaidimo varžybos.

Tiesa, surengti Europos pirmenybes buvo neįmanoma, tad šio turnyro sirgaliai turės laukti iki 2021 metų. Tačiau UEFA pavyko pabaigti Čempionų lygos ir Europos lygos turnyrus, daugumoje šalių vasarą buvo pratęstos nacionalinės pirmenybės.

Lietuvos rinktinė rudenį rungtyniavo antrajame Europos Tautų lygos turnyre. Lietuviai jame pasirodė daug geriau nei pirmajame turnyre, kuomet 2018 metų rudenį pralaimėjo visas šešerias C lygos rungtynes ir į žemesnę pakopą neiškrito tik dėl to, kad UEFA truputį pakeitė varžybų sistemą.

2020 metais Valdo Urbono treniruojama rinktinė per 6 rungtynes iškovojo 8 taškus ir C lygos grupėje užėmė trečiąją vietą. Lietuvos futbolininkai išvykose po kartą nugalėjo Albaniją ir Kazachstaną, namie sužaidė lygiosiomis su Baltarusija ir Albanija.

Sunkiau sekėsi Lietuvos moterų futbolo rinktinei. Ji Europos pirmenybių atrankos turnyrą baigė per 8 rungtynes (trejas iš jų žaidė šiais metais) neiškovojusi nė vieno taško.

Lietuvos A lygos varžybos buvo pratęstos gegužės pabaigoje. Pandeminis sezonas buvo nesėkmingas Marijampolės „Sūduvai“, kuri prarado abu nacionalinius titulus: A lygoje suvalkiečius į antrąją vietą nustūmė po trijų sidabrinių sezonų čempiono vardą susigrąžinęs Vilniaus „Žalgiris“, o Lietuvos taurės finale „Sūduva“ nusileido pirmąjį titulą klubo istorijoje iškovojusiam „Panevėžiui“.

Iš Europos turnyrų visos Lietuvos komandos iškrito ankstyvuose atrankos etapuose: „Sūduva“ pralaimėjo Čempionų lygos antrajame ir Europos lygos trečiajame atrankos etape, „Kauno Žalgiris“ – Europos lygos pirmajame atrankos etape, Vilniaus „Žalgiris“ ir Vilniaus „Riteriai“ – Europos lygos antrajame atrankos etape.

Krepšinis

Svarbiausias 2020 metų Lietuvos sporto renginys turėjo būti olimpinių žaidynių vyrų krepšinio atrankos turnyras. Tūkstančiai sirgalių bilietus į Lietuvos rinktinės rungtynes įsigijo prieš kelis mėnesius, tačiau Kauno „Žalgirio“ arenoje numatytas šešių komandų turnyras, kaip ir daugybė kitų varžybų, buvo nukeltas į 2021 metus.

Lietuvos, Pietų Korėjos, Venesuelos, Angolos, Lenkijos ir Slovėnijos krepšininkai „Žalgirio“ arenoje dėl olimpinio kelialapio turėtų kovoti 2021 metų birželio 29 – liepos 4 dienomis.

Kitą programą Lietuvos suaugusiųjų rinktinės įvykdė. Tiesa, nei vyrų, nei moterų rezultatai nedžiugino.

Lietuvos vyrų rinktinė, kurios trenerio pareigose debiutavo Darius Maskoliūnas, dar prieš pandemiją sužaidė dvejas Europos pirmenybių atrankos rungtynes, bet per jas iškovojo tik vieną pergalę. Lietuviai namie nugalėjo čekus, bet pralaimėjo belgams. Lapkričio mėnesį Lietuvos krepšinio federacija rengė antrojo atrankos lango varžybas, bet namie žaidusiai rinktinei vėl pavyko laimėti tik vienerias rungtynes – sirgalius smarkiai nuvylė sensacingas pralaimėjimas Danijos rinktinei.

Nuoskaudos šiek tiek atlėgo, kai Lietuvos krepšininkai įveikė Belgijos komandą, bet, skirtingai nei kelios kitų šalių rinktinės, lietuviai užduoties patekti į Europos pirmenybes dar neįvykdė. Mūsų šalies rinktinė tikslo sieks per paskutinį atrankos langą, kurio rungtynės numatomos 2021 metų vasario 19-22 dienomis Vilniuje.

Manto Šerniaus treniruojama Lietuvos moterų rinktinė 2020 metais žaidė tik vienerias oficialias rungtynes, kuriose pralaimėjo Serbijos komandai. Lietuvos krepšininkės neprarado aritmetinės galimybės patekti į 2021 metų Europos pirmenybes, tačiau teigiama atrankos turnyro baigtis yra beveik neįtikėtina.

Praėjusio sezono Lietuvos krepšinio lygos varžybos sustingo kovo mėnesį. Nors turnyras nebuvo baigtas, LKL vadovai čempionu paskelbė reguliariajame sezone pirmavusį Kauno „Žalgirį“. Klausimas, ar žalgiriečiams būtų pavykę patekti į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, liko neatsakytas. Kai svarbiausias žemyno klubų turnyras iki reguliariojo sezono pabaigos likus šešiems turams buvo sustabdytas, Kauno komanda užėmė devintąją vietą, bet pamažu kilo turnyro lentelėje.

Naujas klubų krepšinio sezonas prasidėjo beveik pagal planą. Krepšininkai kelias savaites netgi žaidė su žiūrovais, bet pablogėjus epideminei padėčiai nuo spalio mėnesio sirgaliai į tribūnas neįleidžiami. Tai netrukdo „Žalgiriui“, kuris ne tik tvirtai pirmauja LKL pirmenybėse, bet ir laimėjo daugiau nei pusę Eurolygos pirmojo rato rungtynių. Deja, kitos Lietuvos krepšinio komandos žemyno turnyruose žaidžia daug prasčiau: Panevėžio „Lietkabelis“ jau iškrito iš Europos taurės turnyro, o Vilniaus „Rytas“ turi tik iliuzinę galimybę patekti į kitą Čempionų lygos etapą.

Tenisas

Tenisas – epideminiu atžvilgiu viena saugiausių sporto šakų. Dauguma svarbiausių turnyrų rengiami atvirose aikštėse, o tinklo atskirti žaidėjai nori nenori laikosi saugaus atstumo. Kartu tenisas yra vienas populiariausių pasaulio žaidimų, todėl tenisininkai į aikštes grįžo gana anksti ir šio žaidimo vadovams pavyko įvykdyti didelę prieš pandemiją numatytos programos dalį.

Tiesa, ne visą. 2020 metais neįvyko Vimbldono atvirasis čempionatas, nepaaiškėjo Daviso ir Federacijos taurių savininkai, nebuvo surengtas moterų sezono baigiamasis turnyras.

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis dalyvavo visuose trijuose šiais metais surengtuose Didžiojo kirčio turnyruose. 30-metis lietuvis gerai prisitaikė prie neįprastų sąlygų ir per JAV čempionatą vos trečią kartą karjeroje pateko į Didžiojo kirčio turnyro trečiąjį ratą (du praėjusius kartus trečiajame rate žaidė per 2011 ir 2013 metų Australijos čempionatus) ir pirmą kartą karjeroje laimėjo Prancūzijos čempionato mačą. Dar prieš pandemiją Lietuvos teniso lyderis pateko į Australijos čempionato antrąjį ratą.

R.Berankis pirmą kartą karjeroje per sezoną laimėjo keturis Didžiojo kirčio turnyrų mačus.

Daviso taurės turnyre Lietuvos rinktinė, žaidusi be R.Berankio, kovo mėnesį pasaulio grupės pirmosios pakopos mače pralaimėjo Portugalijai 0:4, o rugsėjo mėnesį turėjo žaisti pasaulio grupės antrosios pakopos mačą su Graikija. Šis mačas buvo nukeltas į 2021 metus. Lietuvos ir Graikijos tenisininkai raketes turėtų suremti kovo arba rugsėjo mėnesį.

Dviračių sportas

Vasarą pagerėjus epideminei padėčiai į plentus išriedėjo geriausi pasaulio dviratininkai. Nors Tarptautinei dviratininkų sąjungai (UCI) pavyko surengti ne visas populiariausias lenktynes (pavyzdžiui, antroji pandemijos banga nuplovė iš pavasario į rudenį nukeltas Paryžiaus – Rubė klasikines lenktynes), sirgaliai galėjo mėgautis visomis trejomis didžiosiomis daugiadienėmis lenktynėmis. Tiesa, jos vyko ne skirtingais metų laikais, kaip paprastai, bet rudenį.

„Giro d‘Italia“ lenktynėse pedalus mynė Ignatas Konovalovas iš FDJ komandos. Lietuvis nekovojo dėl aukštų vietų, bet labai padėjo keturis etapus laimėjusiam komandos lyderiui Arnaud Demare‘ui.

Tuo tarpu geriausias pastarojo dešimtmečio Lietuvos plento dviratininkas, buvęs pasaulio pirmenybių prizininkas ir „Tour de France“ bei „Giro d‘Italia“ etapų laimėtojas Ramūnas Navardauskas šiais metais paskelbė, kad baigia profesionalo karjerą. Nors jam dar tik 32-eji, sveikatos problemos sutrukdė R.Navardauskui grįžti į aukštumas, kuriose buvo prieš kelerius metus.

Rugsėjo pabaigoje UCI surengė pasaulio dviračių plento pirmenybes. Jų programa buvo smarkiai apkarpyta, o tarp lietuvių geriausiai pasirodžiusi Rasa Leleivytė moterų grupinėse lenktynėse užėmė 16-ąją vietą.

Dviračių treko tvarkaraštyje liko visos svarbiausios varžybos. Dar vasario pabaigoje buvo surengtos pasaulio pirmenybės, kuriose Lietuvos sportininkai medalių neiškovojo, o lapkričio mėnesį Plovdive vyko Europos pirmenybės. Jose nudžiugino Vasilijus Lendelis, pirmą kartą laimėjęs žemyno pirmenybių bronzos medalį (sprinto lenktynėse).

Tiesa, V.Lendelis neiškovojo olimpinio kelialapio. Skirtingai nei geriausios Lietuvos treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.

Ant garbės pakylos 2020 metais lipo ir Olivija Baleišytė. Ji laimėjo Europos jaunimo (iki 23 m.) pirmenybių daugiakovės varžybų bronzos medalį.

Lengvoji atletika

Pasaulio lengvosios atletikos vadovams kurti naujus varžybų planus teko prieš vasaros sezono pradžią. Tiesa, nukentėjo ir žiemos sezonas, nes pasaulio uždarų patalpų pirmenybės buvo numatytos kovo mėnesį Kinijoje, kuri dėl epidemijos užsidarė anksčiau nei kitos šalys.

Vasarą nacionalinės ir regioninės varžybos (Lietuvos pirmenybės, Baltijos šalių mačas ir kt.) vyko vos ne įprastu ritmu, tačiau oficialių tarptautinių varžybų tvarkaraštis buvo sudarkytas. Europos lengvosios atletikos vadovai atšaukė Senojo žemyno pirmenybes, kurios buvo numatytos rugpjūčio mėnesį Paryžiuje (šios varžybos visai neįvyks), Pasaulio lengvosios atletikos federacija („World Athletics“) surengė tik šešis tikrus iš 15 numatytų Deimantinės lygos etapų (neskaičiuojant dviejų virtualių etapų).

Europoje bei Katare surengtuose Deimantinės lygos etapuose trūko nemažai geriausių kitų žemynų sportininkų. Todėl galimybę debiutuoti šiose varžybose gavo keletas į elitą dar tik besiveržiančių lengvaatlečių.

Pirmą kartą Deimantinės lygos istorijoje joje varžėsi net penki lietuviai. Įdomu, kad 2020 metais geriausią rezultatą pasiekė ne pasaulio ir Europos disko metimo čempionas Andrius Gudžius, kuris Stokholmo etape užėmė trečiąją vietą, bet Agnė Šerkšnienė, Romos etape užėmusi antrąją vietą 400 m bėgime.

Deimantinės lygos etapuose šiais metais taip pat dalyvavo trišuolininkės Dovilė Kilty ir Diana Zagainova bei šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.

Olimpinius normatyvus kol kas įvykdė tik keturi Lietuvos lengvaatlečiai: A.Gudžius, D.Zagainova, ieties metikas Edis Matusevičius ir ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Kiti lengvaatlečiai tą padaryti galės iki 2021 metų birželio 29 dienos.

Plaukimas

Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) 2020 metais nenuveikė beveik nieko. Tiesa, sausio mėnesį, dar prieš pandemiją, Kinijoje įvyko du Čempionų serijos etapai, kuriuose sėkmingai plaukė Danas Rapšys, laimėjęs vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį, bet nuo pavasario FINA nesurengė jokių oficialių tarptautinių varžybų. Pasaulio plaukimo vadovai atšaukė visus pasaulio taurės etapus (jie buvo numatyti rugsėjo-lapkričio mėnesiais), pasaulio pirmenybes trumpame baseine (jos rengiamos lyginiais metais gruodžio mėnesį).

Plaukikais pasirūpino 2019 metais įsteigta Tarptautinė plaukimo lyga (ISL), pakvietusi geriausius šios sporto šakos atstovus į Budapeštą. Vengrijos sostinėje nuo spalio vidurio iki lapkričio 22 dienos vyko antrojo ISL sezono varžybos, kuriose dalyvavo D.Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Simonas Bilis. Lietuvos plaukimo lyderis D.Rapšys dvylika kartų startavo 200 m ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyse ir net septynis kartus užėmė pirmąją vietą. Kitus penkis kartus jis tapo antruoju arba trečiuoju prizininku.

A.Šidlauskas ir S.Bilis kelis kartus atstovavo „Energy Standard“ komandai estafetėse.

Po varginančio ISL sezono D.Rapšys praleido gruodžio viduryje surengtas Lietuvos pirmenybes. Jose geriausiu plaukiku pripažintas A.Šidlauskas.

Kiti komandiniai žaidimai

Didžiausias 2020 metų Lietuvos sporto renginys turėjo būti pasaulio salės futbolo pirmenybės. Mūsų šalis laukė svečių iš 23 šalių, tačiau Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nukėlė varžybas į 2021 metus. Salės futbolininkai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turėtų kovoti rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis.

Lietuvos salės futbolo rinktinė šiais metais kovojo dėl kelialapio į Europos pirmenybes. Lietuviai sėkmingai įveikė pirmąjį atrankos barjerą, bet atkrintamajame etape pralaimėjo Juodkalnijos komandai ir nepateko į pagrindinį atrankos etapą.

Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) per pandemiją atšaukė visų pakopų 2020 metų pasaulio pirmenybes. Pasaulio ledo ritulio vadovai jau pranešė, kad nerengs žemesniųjų pakopų turnyrų ir 2021 metais. Lietuva ruošėsi 2021 metų kovo mėnesį priimti moterų pasaulio pirmenybių trečiosios pakopos turnyrą.

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė prieš pandemiją dar spėjo nuvykti į olimpinių žaidynių atrankos trečiojo etapo turnyrą, kuris vyko Slovėnijoje. Lietuviai tarp keturių komandų užėmė trečiąją vietą ir nepateko į kitą atrankos etapą.

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė prarado galimybę pakovoti dėl kelialapio į pasaulio pirmenybes. Rankininkai pateko į atrankos atkrintamąjį etapą, tačiau jis dėl sveikatos krizės buvo atšauktas, o Tarptautinė rankinio federacija (IHF) kelialapius į pasaulio pirmenybes paskirstė pagal praėjusių Europos pirmenybių rezultatus.

Vyrų rankinio rinktinė rudenį grįžo į aikštę per kitų Europos pirmenybių atrankos turnyrą, bet lapkričio mėnesį pralaimėjo žemyno vidutiniokėms Islandijos ir Portugalijos rinktinėms.

Tuo tarpu moterų rankinio pasaulio pirmenybių atrankos pirmasis etapas buvo nukeltas, tad Lietuvos moterų rinktinė 2020 metais nežaidė nė vienerių oficialių rungtynių.

Beje, per antrąją pandemijos bangą svarbiausios oficialios rankinio varžybos vyksta gana sklandžiai. Europos rankinio federacija (EHF) gruodį surengė Europos moterų pirmenybes ir praėjusio sezono vyrų Čempionų lygos finalo ketvertą, o 2021 metų sausį Egipte turėtų vykti pasaulio vyrų pirmenybės.

Tik vienerias oficialias rungtynes 2020 metais žaidė Lietuvos regbio rinktinė, kovojanti Europos pirmenybių trečiojoje pakopoje. Lietuviai šiose rungtynėse pralaimėjo olandams. Regbininkams labai nepasisekė, nes kitos trejos 2020 metais numatytos rungtynės tiek pavasarį, tiek rudenį buvo atšauktos komandoms jau besirengiant pradėti treniruočių stovyklas.

Boksas

Lietuvos boksininkai pavasarį ruošėsi dalyvauti Europos olimpiniame atrankos turnyre Londone ir pasaulio olimpiniame atrankos turnyre Paryžiuje. Turnyras Londone kovo viduryje netgi prasidėjo, bet buvo nutrauktas pačiame įkarštyje, o šeši iš septynių į Angliją nuvykusių lietuvių iškrito iš kovos dėl olimpinių kelialapių. Tik Gabrielė Stonkutė (iki 75 kg) nespėjo nė sykio žengti į Londono ringą.

Tikimasi, kas šis turnyras bus pratęstas 2021 metų balandžio mėnesį. Į kitus metus nukeltas ir pasaulio olimpinis atrankos turnyras.

Nei pasaulio, nei Europos bokso pirmenybės olimpiniais metais nebuvo numatytos. Tačiau Lietuvos jaunieji boksininkai rudenį vyko į Europos jaunimo ir jaunių pirmenybes, kuriose iškovojo keturis medalius.

Lietuvoje rudenį buvo surengtas tradicinis A.Šociko taurės turnyras, šalies pirmenybės, gruodžio mėnesį Lietuvos rinktinė išbandė jėgas su Danijos rinktine (mačas baigėsi lygiosiomis 5:5).

Irklavimo sporto šakos

Irkluotojai valtis į vandenį nuleidžia orams dar neatšilus, bet varžybų sezonas prasideda tik pavasarį. Tad 2020 metų pavasarį irklavimo vadovams naujus planus teko kurti dar prieš pirmuosius oficialius startus.

Pasaulio irklavimo federacija („World rowing“) atšaukė visus tris pasaulio taurės etapus, tačiau surengė Europos pirmenybes, kurios buvo nukeltos iš birželio į spalį, bei Europos jaunių ir jaunimo pirmenybes.

Per Europos pirmenybes šalia Poznanės esančiame Maltos ežere sparčiai yrėsi Lietuvos porinės keturvietės įgula, kuria sudarė Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis ir Aurimas Adomavičius. Jie finišo liniją kirto treti ir iškovojo bronzos medalius. Į finalus pateko dar dvi lietuvių įgulos (pavienė aštuonvietė užėmė penktąją vietą, porinė dvivietė – šeštąją).

2020 metais taip pat įvyko Europos jaunių ir jaunimo irklavimo pirmenybės, bet jose Lietuvos sportininkai tarp prizininkų nepateko.

Baidarių ir kanojų irklavimo sezonas beveik žlugo. Šios sporto šakos vadovams pavyko surengti tik vieną pasaulio taurės etapą rugsėjo pabaigoje Segede (lietuviai prizinių vietų neužėmė), o Europos pirmenybės ir pasaulio neolimpinių rungčių pirmenybės buvo atšauktos.

Imtynių sporto šakos

Dar prieš pandemiją gerais rezultatais nudžiugino Lietuvos imtynininkai. Vasario mėnesį Romoje vykusiose šios sporto šakos Europos pirmenybėse bronzos medalius iškovojo Kristupas Šleiva (graikų-romėnų imtynės; iki 67 kg) ir Danutė Domikaitytė (moterų imtynės; iki 68 kg).

Lietuvos imtynininkai žemyno pirmenybių medalius laimėjo pirmą kartą nuo 2012 metų, o moterų imtynėse iki šių metų į Lietuvos taupyklę dar nebuvo įdėtas nė vienas apdovanojimas.

Žemyno pirmenybės turėjo būti geras apšilimas prieš pavasarį planuotą Europos olimpinį atrankos turnyrą, bet šios varžybos buvo nukeltos į 2021 metų kovo mėnesį. Jas priimti ruošiasi Budapeštas.

Pasaulio imtynių pirmenybės olimpiniais metais nevyksta, tačiau nukėlus Tokijo žaidynes Tarptautinė imtynių federacija svarstė galimybę jas surengti. Vis dėlto daugelis stipriausių šalių (JAV, Gruzija, Kazachstanas, Japonija) atsisakė per pandemiją atsiųsti sportininkus, todėl gruodį Belgrade surengtas turnyras buvo pavadintas asmeninės pasaulio taurės turnyru. Lietuvos imtynininkai šiose varžybose nedalyvavo.

Rudenį dvi Lietuvos sportininkės dalyvavo Europos dziudo pirmenybėse, kuriose pralaimėjo pirmosioms varžovėms. Vis dėlto šios sporto šakos pavadinimas 2020 metais dažniausiai buvo linksniuojamas dėl ddielio konflikto, dėl kurio nemažai geriausių šalies dziudo imtynininkų negali vykti į oficialias tarptautines varžybas.

Buriavimas

Nors dauguma buriavimo varžybų irgi buvo atšauktos, šios sporto šakos atstovai rudenį varžėsi kelių klasių Europos pirmenybėse, kuriose buvo kovojama ir dėl kelialapių į Tokijo žaidynes.

Tiesa, dviem Lietuvos buriavimo lyderiams Viktorijai Andrulytei („Laser Radial“) ir Juozui Bernotui (RS:X) spręsti šios užduoties jau nebereikėjo. Jie bilietus į olimpines žaidynes rezervavo dar 2019 metais. Per Europos pirmenybes ir V.Andrulytė, ir J.Bernotas užėmė vietas trečiajame dešimtuke.

Gimnastika

Metų pabaigoje nudžiugino Lietuvos gimnastai. Gruodžio mėnesį Mersine vykusiose Europos pirmenybėse jau anksčiau olimpinį kelialapį užsitikrinęs Robertas Tvorogalas iškovojo aukso ir bronzos medalius (pratimuose ant skersinio ir lygiagrečių), o kartu vykusiose jaunių pirmenybėse Gytis Chasažyrovas laimėjo aukso ir sidabro medalius. Tai – pirmieji Lietuvos gimnastų apdovanojimai žemyno pirmenybėse.

Tiesa, sirgaliai neturėtų puoselėti didelių olimpinių vilčių. Per pandemiją į Europos pirmenybes atstovų neatsiuntė daugelis stipriausių gimnastikos valstybių (Rusija, Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir kt.), todėl dėl medalių galėjo varžytis ir tie, kurie anksčiau vos patekdavo į finalus.

Sunkioji atletika

Be tarptautinių varžybų liko sunkiaatlečiai. Šios sporto šakos vadovai atšaukė Europos pirmenybes, kurios buvo numatytos balandžio mėnesį Maskvoje, ir visas jaunųjų sunkiaatlečių žemynų bei pasaulio pirmenybes.

Apie Lietuvos sunkiąją atletiką daugiausiai buvo kalbama baigus narplioti ilgą dopingo bylą. Jos verdiktas skaudžiai smogė ilgamečiui Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui Bronislavui Vyšniauskui, kurį Lietuvos antidopingo agentūra diskvalifikavo dešimčiai metų. Kitoje dopingo byloje už draudžiamų medžiagų vartojimą buvo diskvalifikuotas Europos pirmenybių prizininkas Žygimantas Stanulis.

Šiuolaikinė penkiakovė

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės meistrai dažnai lipa ant olimpinių žaidynių, pasaulio ar Europos pirmenybių garbės pakylos, o kelialapius į olimpinį Tokiją jau užsitikrino trys mūsų šalies atstovai: olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė, Gintarė Venčkauskaitė ir Justinas Kinderis. Tačiau per pandemiją geriausi penkiakovininkai beveik neturėjo ką veikti.

Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) vasario mėnesį spėjo surengti tik vieną pasaulio taurės etapą (lietuviai jame prizininkais netapo), o per pandemiją buvo atšaukti ir visi likusieji pasaulio taurės etapai, ir Europos bei pasaulio pirmenybės.

Svarbiausias Lietuvos penkiakovininkų jėgų patikrinimas buvo šalies pirmenybės. Jose Lietuvos čempionų vardus iškovojo G.Venčkauskaitė ir J.Kinderis.

Žiemos sporto šakos

Žiemos sporto šakų tvarkaraštis 2020 metais irgi buvo sujauktas, bet nelabai žymiai, o Lietuvos biatlonininkai ir slidininkai praėjusio sezono pabaigoje ir naujo sezono pradžioje gerino karjeros rekordus.

Labiausiai pasižymėjo Vytautas Strolia, kuris praėjusį sezoną biatlono pasaulio taurės galutinėje įskaitoje užėmė 49-ąją vietą. Tai – geriausias visų laikų Lietuvos vyrų rezultatas. Daugiausiai V.Strolios pastangomis Tautų taurės įskaitoje Lietuvos vyrų rinktinė užėmė aukščiausią istorijoje 16-ąją vietą.

V.Strolia sėkmingai pradėjo ir naują sezoną. Jis lapkričio pabaigoje pirmosiose pasaulio taurės lenktynėse užėmė 16-ąją vietą ir pasiekė karjeros rekordą.

Gruodžio mėnesį nudžiugino slidininkas Modestas Vaičiulis. Jis per pasaulio taurės etapą pirmą kartą pateko į sprinto lenktynių pagrindines varžybas ir jose užėmė 28-ąją vietą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.