„Organizuoti aukščiausio lygio varžybas Lietuva moka ir tai yra įrodžiusi ne kartą. Logistiškai organizuoti varžybas kaimynėse šalyse, esant pandeminėms sąlygoms, taip pat būtų daug patogiau“, – pranešime teigė I.Šimonytė.
Tačiau ketvirtadienį vakare paaiškėjo, kad IIHF vadovas neketina žvalgytis į Lietuvą, tačiau vertino gautą pasiūlymą.
„Esu dėkingas Lietuvos vyriausybei už norą mums padėti.
Mes jau turėjome diskusijas su Bratislava, Ryga ir Danija. Danija ir Bratislava jau turi patirties tokių renginių organizavime 2018 ir 2019 m. Vertinu Lietuvos pasiūlymą ir norą mums padėti, bet turėti per daug kandidatų nėra prasmės“, – kalbėjo R.Faselis.
Lrytas.lt primena, kad čempionatą turėjo organizuoti Minskas ir Ryga, tačiau Latvijos Vyriausybė buvo pareiškusi, kad nenori to daryti kartu su Baltarusija, kur režimas smurtu slopina taikius protestuotojus.
IIHF taryba dabar turi svarstyti Latvijos, kaip vienos iš čempionato šeimininkių, statusą ir taip pat vertins galimybes pereiti prie vienos čempionato vietos formato, kad būtų lengviau laikytis saugumo taisyklių dėl COVID-19, o komandoms būtų paprasčiau keliauti.
Ryga ir Minskas per balsavimą 2017 metų gegužę dėl teisės rengti čempionatą nugalėjo Suomijos miestus Helsinkį ir Tamperę.
Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Sviatlaną Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.
Protestuotojai reikalauja A.Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.
