Praėjusį penktadienį Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) nusprendė dėl Baltarusijoje besitęsiančios politinės krizės perkelti Minske turėjusį vykti šios sporto šakos pasaulio čempionatą.
„Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos Taryba nubalsavo už pasaulio čempionato, kuris buvo numatytas birželį Minske, perkėlimą. Pagrindinės šio sezono varžybos ir kartu paskutinioji atranka į Tokijo olimpiadą birželio 7-13 dienomis vyks kitoje vietoje“, – išplatino pranešimą UIPM.
Baltarusijos sostinė šiemet rengėsi pirmą kartą surengti planetos šiuolaikinės penkiakovės pirmenybes. Anksčiau Minske vyko 2015-ųjų penkiakovės pasaulio čempionato taurės paskutinis etapas ir 2017-ųjų Europos čempionatas.
„Lietuvai toks renginys būtų itin brangus – todėl mes oficialiai nekalbėjome apie galimybes jį perimti iš baltarusių. Buvo viena, kita mintis, tačiau tai ne profesionalų išsakyta nuomonė.
Ir tarptautinė sąjunga supranta, kad greitai perkelti penkiakovininkų kovas į kitą valstybę neįmanoma.
Užkulisiuose jau žinoma, kad iš Minsko varžybos bus perkeltos į Egipto Aleksandrijos miestą, nes jame šiemet ir taip vyks pasaulio jaunimo ir jaunių čempionatai, tad egiptiečiai privalės tik pagalvoti, kaip suderinti viešbučių ir žigų nuomos klausimus.
Visą kitą jie jau turi turėti. Oficialus pranešimas bus po kelių dienų, kai bus suderinti finansiniai aspektai“, – kalbėjo V.Kalininas.
Tai ne pirmosios varžybos, kurios atimamos iš paskutiniuoju diktatoriumi Europoje vadinamo Aliaksandro Lukašenkos.
Tarptautinės ledo ritulio federacija (IIHF) praėjusią šią savaitę irgi nusprendė neleisti baltarusių prezidentui pasipuikuoti turnyru – 2021-ųjų pasaulio čempionatu.
Šių metų svarbiausias ledo ritulio pasaulio varžybas turėjo organizuoti Minskas ir Ryga, bet Latvijos vyriausybė užsiminė nenorinti rengti čempionato drauge su Baltarusija, kur autoritariško lyderio A.Lukašenkos režimas nuo rugpjūčio smurtinėmis priemonėmis slopina taikius protestus.
Savo paslaugas rengti planetos pirmenybes siūlė ir Lietuva su premjere Ingrida Šimonytė priešakyje, tačiau IIHF į mūsų šalies pusę net žiūrėti nenorėjo.
„Mes 2017-siais rengėme pasaulio taurės baigiamąjį etapą. Tais metais net gavome iš tarptautinės organizacijos metų geriausio renginio apdovanojimą. Tačiau tai kainavo mums beveik metus bemiegių naktų, labai didelės pinigų sumos“, – kalbėjo Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius.
– Kiek galėtų kainuoti pasaulio penkiakovininkų čempionatas? – lrytas.lt paklausė V.Kalinino.
– Labai sunku įvardinti, nes tai skirtingi žmogiškieji ištekliai, nuomos klausimai ir žirgų paieška varžyboms. Mums 2017-siais finalas kainavo apie 200 tūkst. eurų.
O juk varžėsi tik 36 vyrai ir 36 moterys. Pasaulio čempionatuose būna dar daugiau dalyvių ir aptarnaujančio personalo. Be to, mes ne vieną mėnesį ieškojome žirgų, kol galiausiai juos radome išsinuomoti Lenkijoje.
Galima pasakyti taip – per keturis mėnesius nuo nulio neįmanoma pasirengti pasaulio čempionatui. Be valstybės paramos tai apskritai – utopija.
– Lietuva turi jau tris penkiakovininkus Tokijo olimpiadoje – Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, Justiną Kinderį ir Gintarę Venčkauskaitę-Juškienę. Aleksandrijoje bus kovojame dėl paskutiniųjų kelialapių į žaidynes, tad šiems sportininkams nereikės vykti į Egiptą?
– Kodėl? Jie turės važiuoti, nes tai vieni iš svarbiausių startų ir paskutinysis jėgų išbandymas prieš žaidynes. Taip, tuomet ten bus 45 laipsniai karščio, bus nelengva. Nesame patenkinti tokia pirmenybių vieta, nes iš esmės reikia mąstyti, kad dar prisidės vietinės subtilybės.
Tačiau mūsų atletų pasirodymas turės nemažos reikšmės ir pačiai federacijai.
Mes tikimės, kad ir ketvirtasis mūsų sportininkas – Dovydas Vaivada ten iškovos kelialapį į Japoniją ir turėsime žaidynėse pilną komplektą: du vyrus ir dvi moteris.
Antra – sėkmingas mūsų atletų pasirodymas pridės finansavimą mūsų sporto šakai iš valstybės skiriamų lėšų kitais metais. Patikėkite, dabar penkiakovininkai yra nepavydėtinoje finansinėje situacijoje.
– Praėjusiais metais Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija aukšto meistriškumo programai iš valstybės gavo 146 tūkst. eurų. Tai mažai?
– Savo laiku penkiakovininkai gaudavo ir 500 tūkstančių litų metams, o su Lietuvos olimpinio sporto centro finansavimu ir medicininiu aptarnavimu susidarydavo ir visas milijonas litų.
Tačiau turėjome gudročių, kurie nutarė panaikinti sporto centrą ir neva tuos pinigus išdalinti federacijoms.
Kuo tai baigėsi, matome. Pinigų daugiau neatsirado, o medicininis sportininkų aptarnavimas atsidūrė ties nuliu. Ir tie žmonės, kurie dirbo centre, tapo bedarbiais, keitė profilius.
Tam, kad mūsų sporto šaka nežlugtų, visus trenerius, medikus įsidarbinome pas save ir kasmet sumokame apie 66 tūkst. eurų.
Tai atimkite juos iš mūsų turimo biudžeto, paskaičiuokite, kad kiekvieno sportininko ir delegacijos nario buvimas viename ar kitame čempionate kainuoja apie 2,5 tūkst. eurų, padauginkite iš 12-14 delegacijos narių skaičiaus, ir pamatysite, jog pyragų penkiakovininkai tikrai nevalgo.
