Bankrutuojančių ar arti bankroto slenksčio esančių organizacijų klausimas valdžios kabinetuose vis nukeliamas ir nukeliamas vėlesniam laikui.
„Kolektyvinio ieškinio idėja brendo jau kurį laiką ir atėjo laikas, kai ji pribrendo. Mes vienijame milžinišką bendruomenę, tačiau nei iš aukščiausių šalies vadovų, nei iš ministerijų mes negauname jokių atsakymų net į pakartotinius klausimus.
Mes siūlėme ir siūlome pagalbą modeliuojant kaip saugiau galime dirbti, tačiau mūsų niekas negirdi, todėl lieka viena išeitis – klubams ir sporto organizacijoms vienytis ir visiems kartu kelti klausimą: kodėl?
Dabartinė situacija yra tokia – buvo padaryti karantino atlaisvinimai lauke ir bandoma „pritempti“, kad visas jų darbas padarytas. Jie, tarsi, klausia: ko mes norime? Atsakymas paprastas: norime sportuoti.
Priminsiu, kad gyvename ne Tenerifėje, čia orai permainingi, todėl lauke to daryti įvairiausioms sporto šakoms paprasčiausiai yra neįmanoma. Sporto organizacijos karantino metu buvo uždarytos pačios pirmos, o atidarytos bus pačios paskutinės.
Kodėl? Kas gali atsakyti į šį klausimą?
Mes nebeturime išeities, todėl arba atsirakiname duris ir dirbame, arba kovojame teismuose dėl nelygių sąlygų. Iš subsidijų laimi tik didieji verslai, tačiau sportui dabartinės priemonės visiškai nepritaikytos.
Mes puikiai suprantame, kad kol kas kadencijos pradžia, tačiau, ponai valdininkai, atsakykite, ar tikrai taip pat elgtumėtės, jei po kelių mėnesių lauktų rinkimai?“, – klausimus bėrė Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos pirmininkas Arūnas Balžekas.
