Netektis: mirė paskutinis tarpukario Lietuvos 100 metrų bėgimo čempionas Ant M. Preiso rankų kadaise užgeso P. Cvirkos gyvybė

Trečiadienį Izraelyje eidamas 104-uosius metus mirė gydytojas, buvęs 100 metrų bėgimo dukart Lietuvos čempionas Mykolas Preisas.

Gydytojas bei dukart Lietuvos čempionas M.Preisas<br>M.Ptašek nuotr.
Gydytojas bei dukart Lietuvos čempionas M.Preisas<br>M.Ptašek nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 1, 2021, 12:50 PM, atnaujinta Apr 1, 2021, 1:13 PM

M.Preisas tapo paskutiniuoju šios rungties tarpukario Lietuvos čempionu. Pirmenybėse jis triumfavo dvejus metus paeiliui – 1939-1940-aisiais, nuotolį įveikęs vienodu laiku - per 11,5 sek.

1948 metais M.Preisas Vilniuje, Rožių alėjoje įkūrė sporto medicinos centrą, buvo jo pirmasis vyriausiasis gydytojas.

Per M.Preiso budėjimą ligoninėje 1947-aisiais mirė rašytojas Petras Cvirka. Dėl šio įvykio gydytojas vos išvengė arešto. 

Kaip yra rašęs „Lietuvos rytas“, toje pat ligoninėje dirbusio garsaus chirurgo Šilemo Ptašeko dukra Maja Ptašek girdėjusi, kad P.Cvirką atvežė naktį į ligoninę iš vakaronės Rašytojų sąjungoje su „aštriu“ pilvu. Tais laikais budinčių chirurgų brigadų nebuvo, todėl apžiūrėjęs P.Cvirką M.Preisas nusprendė paguldyti jį į palatą ir laukti, kol atvyks chirurgai.

Naktį P.Cvirka pabėgo. Remiantis M.Ptašek girdėtais pasakojimais, rašytojo palata buvo pirmame aukšte ir jis išlipęs pro langą. P.Cvirka grįžęs į vakaronę ir spėjęs pasiskųsti, kad labai skauda pilvą, o medikai jo negydo. Greičiausiai taip kilo gandas, kad P.Cvirka buvo nunuodytas.

Kai tą pačią naktį P.Cvirką vėl atvežė į ligoninę, jam gydytojai jau negalėjo padėti. Medikai kalbėjo apie trūkusį apendiksą ir prasidėjusį kraujo užkrėtimą.

Rašytojas Tomas Venclova (jo motinos Elizos Venclovienės sesuo Marija buvo ištekėjusi už P.Cvirkos) skeptiškai vertino versiją, kad P.Cvirkai trūko apendiksas.

T.Venclova „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad 1947-ųjų gegužės 2-osios paryčiais į jų namus atėjo LSSR komunistų partijos pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus siųstas žmogus ir pranešė, kad prieš kelias valandas mirė P.Cvirka.

Jokių oficialių dokumentų dėl rašytojo mirties jis nebuvo matęs, tačiau iš motinos girdėjo, kad P.Cvirka mirė nuo širdies smūgio.

T.Venclovos šeimoje buvo pasakojama, kad P.Cvirkai prieš mirtį buvo nustatyta kirmėlių infekcija ir jis buvo gydomas vaistu „Santoninas“, kentė pilvo skausmus.

Be to, išlikę toje pačioje palatoje gulėjusio Leono Vilko prisiminimai apie paskutines P.Cvirkos valandas. Ten rašoma, kad žmogus pradėjo kriokti, atbėgo daktarai, bet jiems nepavyko jo atgaivinti.

T.Venclova yra lankęsis Izraelyje pas gydytoją M.Preisą. Jis parodė iki šiol saugomą P.Cvirkos padėką už gydymą.

Prie P.Cvirkos mirties buvo sugrįžta, kai Maskvoje prasidėjo kenkėjų žydų daktarų byla. Lietuvoje irgi buvo bandoma sukurpti panašią bylą.

1953-iųjų vasarį A.Sniečkus buvo informuotas, kad medikai žydai kalti dėl blogo sovietinių vadovų gydymo, jie kaltinami ir dėl rašytojo P.Cvirkos mirties. M.Preisas ir Š.Ptašekas vos išvengė arešto.

Po P.Cvirkos mirties ilgai vyko tyrimas – įvertinti medikų veiksmai, aiškintasi, ar rašytojas galėjo būti nunuodytas.

Istorikas Mindaugas Tamošaitis yra skaitęs KGB archyve P.Cvirkos mirties bylą. Ekspertizė mirties priežasčiai nustatyti buvo daroma Kaune, tirti keli organai, bet nenustatyta, kad rašytojas nunuodytas.

M.Tamošaitis teigė, kad P.Cvirka greičiausiai mirė nuo infarkto. „Nebuvo prasmės jo nuodyti, jis mirė nuo širdies. Visi buvo be sveikatos, visi matė, kad sistema juos išnaudojo“,– pasakojo jis „Lietuvos rytui“.

Istorikas taip pat girdėjęs versiją, kad rašytoją nušovė karininkas, su kuriuo susiginčijo, tačiau jokių patvirtinimų neradęs.

Rašytojas Petras Bražėnas neabejoja, kad P.Cvirka mirė nuo infarkto. Jokių oficialių dokumentų jis nematė. Rašytojas ir gydytojas Jokūbas Skliutauskas jam minėjęs, kad P.Cvirka „nors jaunas, buvo kaip degtukas“. Nemažai turėjo reikšmės ir paveldimumas, P.Cvirkos motina mirė nuo širdies.

P.Bražėnas girdėjęs ir „gandelį“, kad kažkas lyg ir padėjo P.Cvirkai numirti.

Vis dėlto jis ragino nepasitikėti rašytojų pasakojimais. „Kažkas kažką pakalbėjo – paskui prisikuria. „Jei aš kartą pasakiau, paskui pradeda atrodyti, kad taip ir buvo“, – yra girdėjęs P.Bražėnas iš rašytojų.

Gydytojui M.Preisui teko pasitraukti į sporto mediciną. 1948 metais jis įkūrė sporto medicinos centrą. Prieš karą du kartus 100 metrų bėgimo Lietuvos čempionu tapusį M.Preisą sportininkai prisimena kaip puikų organizatorių.

Gydytojas Š.Ptašekas neteko darbo specialiojoje ligoninėje ir negalėjo dėstyti Vilniaus universitete, bet darė operacijas kitose Vilniaus ligoninėse.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.