Norint dalyvauti Tokijuje, M.Bytautienei distanciją reikėjo įveikti per 2 val. 29 min. 30 sek. Savo asmeninį rekordą, kurį pasiekė 2019-aisiais Hanoveryje (Vokietija), lietuvė pagerino 1 min. 21 sek.
„Planas buvo tik olimpinis normatyvas, vienas vienintelis planas. Jaučiausi tam visiškai pasiruošusi, tačiau buvo ta diena, kur ne atliktos treniruotės nulėmė, kad bėgsiu tokiam rezultatui. Nesibėgo, nuo pačio pirmo kilometro sunku. Buvo labai sunku, galvojau tik apie tai, kad privalau pabaigti maratoną. Bėgu, matau, kad per lėtai. Nepanikavau ir tikėjausi, kad palengvės, bet po 23 km mačiau, jog nelengvėja. Buvo minčių, kad nusiimti, bet kartojau sau, jog privalau pabaigti, be to, maratono nebaigiau Dohoje“, – komentavo M.Bytautienė.
Lietuvės pasiekto rezultato būtų pakakę norint dalyvauti visose iki šiol buvusiose olimpinėse žaidynėse. Romo Sausaičio auklėtinės užfiksuotas laikas geriausių Lietuvos rezultatų sąraše yra penktas – greičiau už ją yra bėgusios tik Živilė Balčiūnaitė, Diana Lobačevskė, Stefanija Statkuvienė bei Rasa Drazdauskaitė.
„Kad bėgu asmeniniam rekordui, pamačiau tik finišuodama švieslentėje. Nebeskaičiavau nieko ir pamačiusi apsidžiaugiau, jog kančios atsipirko nors asmeniniu rekordu. Ar dar bandysiu įvykdyti normatyvą? Nieko dabar nesakau, bet atslūgus emocijoms... Aš noriu, jaučiuosi pasiruošusi olimpiniam normatyvui. Jei kas priims ir spėsiu atsigauti, norėčiau bėgti Kopenhagoje. Prarasti nieko nebeturiu. Tokia mintis atsirado tik mintis po šiandienos varžybų“, – teigė M.Bytautienė.
Tuo tarpu I.Brasevičius į Tokijo žaidynes nevyks – maratonas Lenkijoje jam buvo paskutinis šį pavasarį. Prieš mažiau nei du mėnesius lietuvis maratoną įveikė Trabzone (Turkija): tada jo rezultatas buvo 2 val. 17 min. 24 sek.
„Tikslas prieš varžybas buvo olimpinis normatyvas, tikslas minimum – asmeninis rekordas. Pirmus 10 km bėgau normatyvo tempu, bet šiandien ne mano diena. Galbūt esu per silpnas, nepavyko, bet nors minimalų tikslą įvykdžiau. Dar vieno maratono pavasarį tikrai nebėgsiu, čia buvo mano paskutinis bandymas. Nei fiziškai, nei morališkai nebegalėčiau ruoštis dar vienam startui. Beprasmiška tą daryti, būtų tik dar prasčiau“, – sakė I.Brasevičius.
Buvęs jo asmeninis rekordas – 2 val. 15 min. 53 sek. – buvo užfiksuotas 2019 metais Berlyne. Svarbiausiam pavasario startui Kęstučio Jezepčiko auklėtinis ruošėsi treniruočių stovykloje Kenijoje, o maratoną turėjo bėgti po savaitės Didžiojoje Britanijoje. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad visi iš užsienio atvykę šio maratono dalyviai prieš varžybas turėtų izoliuotis, tad I.Brasevičiui teko skubiai keisti planus.
Jog dalyvaus Lenkijos maratono čempionate, mūsiškis sužinojo tik praėjusios savaitės penktadienį.
„Nemanau, kad po Kenijos aukštikalnių man buvo duobė. Galbūt septinta diena grįžus iš aukštikalnių net yra palanki startuoti. Tiesiog per vėlai sužinojau apie startą. Būdamas aukštikalnėse pakankamai stipriai dirbau ir, man atrodo, nespėjau laiku atsistatyti“, – komentavo I.Brasevičius.
Lietuvos stajerio šiandieninis laikas geriausių šalies rezultatų sąraše yra penktas: per visą istoriją už jį greičiau yra bėgę tik Česlovas Kundrotas, Remigijus Kančys, Mindaugas Pukštas bei R.Sausaitis.
Normatyvas į Tokijo žaidynes vyrams lygus 2 val. 11 min. 30 sek. Palyginimui, normatyvas į 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynes buvo vos 2 val. 19 min.
Varžybose Dembne dalyvavo ir R.Kančys, tačiau jis distancijos nebaigė.
Paskutine proga iškovoti teisę dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvos maratonininkams taps Kopenhagos maratonas, vyksiantis gegužės 16 dieną.
