2-ajame etape užsiregistravo beveik 30 sportininkų, tačiau su stipriu vėju, kuris gūsiuose siekė iki 10 m/s greičio, Nidos aerodrome susikauti išdrįso ne visi. Vėjaratininkai startavo 5 svorio kategorijose (Ultra lengvasvoriai, lengvasvoriai, vidutinio svorio, sunkiasvoriai ir super sunkiasvoriai).
Teisėjai varžyboms išstatė techniškai sudėtingiausią, tačiau buriuotojams įdomiausią – distanciją iš dviejų ženklų – priešvėjinio ir pavėjinio. Distancijos ilgis siekė apie 300 metrų, tačiau zigzaguojant susidarydavo gerokai daugiau.
Kiekvieno važiavimo metu, nuaidėjus paruošiamajam signalui, sportininkai 2 minutes buriuodami žemiau starto linijos kovojo dėl geresnės starto pozicijos. Idealiu atveju, sportininkai kirsdavo starto liniją leidžiantis starto vėliavai ir buriuodami maksimaliu greičiu ženklo link. Visgi ir šįkart pasitaikė buriuotojų taip vadinamų „falšstartų“, kuomet pusės ar daugiau sekundžių neapskaičiavęs sportininkas į distanciją išlėkdavo per anksti, turėdavo apsisukti, grįžti atgal į priešstartinę zoną ir vėl iš naujo kirsti starto liniją. Padariusiems tokią klaidą, pasivyti į priekį nurūkusius, jau būdavo sunku.
Po starto sportininkai buriuodavo zigzaguodami nuo vieno aerodromo krašto iki kito (nes tiesiai prieš vėją nei viena burinė transporto priemonė judėti negali) ir taip pasiekdavo pirmąjį – priešvėjinį ženklą, kurį apsukę, pasileisdavo pavėjui. Tik padarius posūkį, teisingai valdomas vėjaratis, gauna vėjo „smūgį“ ir per kelias akimirkas įsilekia iki 35-45 km/h. Būtent pavėjinėje atkarpoje tarp buriuotojų užvirdavo aršiausia kova, nes kiekvienas sugautas vėjo gūsis būdavo paverčiamas į dešimtis metrų pranašumo, o praleistas – tiek pat praradimų. Besikeičianti vėjo kryptis čia taipogi neleisdavo „užmigti“ – sportininkams reikdavo daryti posūkius, kad pagautų geresnį kampą vėjo atžvilgiu, ir lėktų 2 kartus greičiau už vėją.
Stiprus ir gūsingas vėjas lėmė, kad ant lygaus Nidos aerodromo asfalto netrūko ir kontaktinės kovos, virtimų. Visgi, saugios „Blokart“ klasės vėjaračių konstrukcijos dėka, buriuotojai sužeidimų nepatyrė ir atsipirko nebent smulkiai įbrėžimais.
Šeštadienio varžybos labiausiai ugdė mažųjų buriuotojų charakterį (jauniausias dalyvis – Ugnius Sėjunas, 10 m.) – gi nelengva kovoti su vėjaratį apversti norinčiu šaltu vėju, staigiais pagreitėjimais ir dar netoliese besimalančiais savo bendraamžiais sportininkais. Šias sąlygas, bent tarp pačių jauniausiųjų – ultra lengvasvorių kategorijoje – geriau suvaldė merginos.
