EUROLYGA

Ministerijos veidmainystė: pažadais apdalintos sporto federacijos metamos iš patalpų, kuriose buvo įsikūrusios kelis dešimtmečius

Nuo 1975 metų svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų centru buvęs pastatas atimamas iš sporto bendruomenės. Vilniuje, Žemaitės gatvėje esančiame pastate Nr. 6 (buvusiame Kūno kultūros ir sporto departamente) buvo įsikūrusios kone visos svarbiausios šalies sporto organizacijos.

Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pastatas Žemaitės g. 6 daug metų buvo ne tik KKSD, bet ir federacijų būstinė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jul 20, 2021, 1:04 PM, atnaujinta Jul 20, 2021, 1:11 PM

Prie šio pastato taip pat yra lengvosios atletikos maniežas, šaudykla, fechtavimo salė, bendro fizinio pasirengimo salė, sportinio inventoriaus laikymui pritaikytos patalpos bei 2 konferencijų ir posėdžių salės.

Šių metų liepos 15 dieną Lietuvos sporto federacijos išgirdo galutinį Valstybės įmonės Turto banko verdiktą – trys pastato aukštai jau išnuomoti valstybinėms institucijoms, o vėliausiai 2022 m. sausio 1 d. sporto federacijos privalo atlaisvinti ir ketvirtą aukštą.

Turto banko atstovų teigimu, sporto federacijoms dar trejiems metams galbūt bus palikta galimybė nuomoti patalpas 5 aukšte. Tačiau visoms federacijoms sutilpti į vieną aukštą nėra netgi teorinių galimybių.

„Liepos 14 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė rengė susitikimą su sporto organizacijomis dėl ženkliai sumažėjusio Lietuvos olimpiečių skaičiaus Tokijo olimpinėse žaidynėse. Sulaukėme ministrės susirūpinimo Lietuvos sporto būkle ir pažadų skirti daugiau dėmesio visai valstybei svarbiam sporto sektoriui.

Tačiau po susitikimo praėjus vos dienai, daugiau negu 20 sporto federacijų išgirdo iš Turto banko atstovų, kad remiantis tos pačios ministrės atstovaujamos Vyriausybės priimtu sprendimu, federacijos yra išmetamos į gatvę iš kelis dešimtmečius sporto namais buvusio pastatė“, – sako Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Darius Šaluga.

Daugiau negu 70 sporto federacijų ir asociacijų vienijančios LSFS vadovo teigimu, akivaizdu, kad politikų kalbos ir pažadai labai skiriasi nuo vykdomų darbų ir sąlygos sporto organizacijoms tik bloginamos.

„Nuo 2018 metų ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Finansų ministeriją, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisiją, Turto banką ir kitas institucijas, prašydami, kad po Kūno kultūros ir sporto departamento likvidavimo, pastatas būtų paliktas Lietuvos sporto centrui bei visų nacionalinių sporto organizacijų biurai galėtų ir toliau likti šiame pastate.

Daugiau negu 20 sporto organizacijų šių metų birželio 21 dieną pasirašė kreipimąsi dėl pernelyg didelių komunalinių paslaugų kainų.

Birželio 28 d. dar kartą kreipėmės į visas ankščiau minėtas institucijas dėl patalpų išsaugojimo sporto federacijoms.

Tačiau nuo šių metų sausio 1 dienos pastatą savo žinion perėmusiam Turto bankui sporto organizacijų interesai yra nė motais. Ir tokius, sportą žlugdančius sprendimus, laimina Vyriausybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Valdžia neva rūpinasi blogėjančia Lietuvos sporto padėtimi, bet tuo pačiu nieko nedaro, kad ji gerėtų, o atvirkščiai – sporto federacijos metamos į užribį“, – teigė D. Šaluga.

Sporto organizacijų vadovai tvirtina, kad tai taps dar viena vinimi į Lietuvos sporto karstą, nes anksčiau priimti sprendimai privedė prie to, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse bus mažiausia Lietuvos olimpiečių delegacija po nepriklausomybės atkūrimo.

„Lietuvos sporto federacijos paliktos vienos, nesuteikiant joms jokių įrankių vystyti sporto šakas. Panaikinti Lietuvos olimpinis sporto centras ir Kūno kultūros ir sporto departamentas be jokių aiškių perspektyvių kas perims jo funkcijas.

Sportas priskirtas prie švietimo sistemos, kur ūkis ir taip yra milžiniškas ir neformaliuose pokalbiuose nedviprasmiškai leidžiama suprasti, kad sportas ministerijai yra kaip šuniui penkta koja.

Jeigu departamente dirbo daugiau negu 30 darbuotojų, tai ministerijoje sportu rūpinasi net kelis kartus mažiau žmonių.

Federacijų finansavimas vėluoja, projektai finansuojami chaotiškai ir net neaišku, kas ir kaip juos vertina, ir kodėl ilgamečiai, tarptautinio pripažinimo sulaukę sporto renginiai yra nefinansuojami, o šimtatūkstantinės sumos skiriamos vienkartiniams ir abejotiną naudą duosiantiems projektams“, – Lietuvos sporto bėdas vardijo D. Šaluga.

Sporto federacijų vadovams nesuprantama, kodėl neįsiklausoma į federacijų teikiamus pasiūlymus.

Tuo metu Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijoje vis daugiau užtarimo sulaukia Kūno kultūros ir sporto departamentą sugriovęs tuometis jo vadovas Edis Urbanavičius, kuris vėl postringauja apie naujus sporto darinius, visiškai neįsigilinęs, kiek žalos Lietuvos sportui padarė jo priimti sprendimai.

„Federacijų finansavimas turi būti olimpiniam ketverių metų ciklui, kontroliuojant kaip federacija vykdo programinius įsipareigojimus. Baziniai finansai federacijoms turėtų būti skiriami neginčytinai, pagal programinį finansavimą, kad federacijos galėtų išlaikyti bent minimalius administracinius poreikius.

 

Reikia iš esmės spręsti ir bendradarbiavimą su savivaldybių sporto centrais ir kitomis savivaldybių įstaigomis. Šiuo metu sportininko parengimo federacijos negali niekaip įtakoti, neturime galimybių suteikti savivaldybių sporto centruose dirbantiems treneriams metodikos, gairių ir kita. Inventoriaus ar bazių remontui nebeliko jokių lėšų. Ir Lietuvos sporto problemas galima vardinti ir vardinti.

Lyginant su kitų valstybių požiūrį ir dėmesiu sportui, nenustebkime, jeigu 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dar kartą gerinsime antirekordus ir Lietuvos olimpiečių delegacija bus dar mažesnė“, – perspėjo D.Šaluga.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.