Japonijos vyriausybės pažadas užtikrinti saugumą per Tokijo olimpines žaidynes jausti pradedamas dar gerokai prieš patenkant į tekančios saulės kraštą.
Štai Frankfurto oro uoste keletą valandų prieš skrydį pradedami tikrinti dokumentai, taip suteikiant šansą pasitaisyti – per šį mėnesį vartai į Japoniją užsidarė ne vienam keleiviui. Japonų atstovai Tokijo žaidynių dalyvius, delegacijų narius ar žurnalistus pasitinka oro uostuose, turinčiuose tiesioginius skrydžius į sostinę.
Pastarieji turi būti gerai pasiruošę – olimpinių žaidynių organizatoriai yra pateikę mažiausiai tris vis besikeičiančius elgesio taisyklių rinkinius, specialius nurodymus, ką daryti užsikrėtimo koronaviruso atveju bei nurodymą paskirti grupės CLO – už COVID-19 situacijas atsakingą asmenį.
„Tas žmogus turi užpildyti daugybę dokumentų – pavyzdžiui kiekvieno sportininko visų žaidynių planą. Reikia nurodyti, kur būsi, kur eisi. Darbas – nemažas. Reikės numatyti, kaip sportininkai bus testuojami, kaip bus paimami mėginiai. Darbo – labai daug. Kartais būna ir neramu, ir baisu, kaip čia viskas klostysis“, – lrytas.lt yra pasakojęs Lietuvos olimpinės rinktinės misijos vadovas Einius Petkus.
Tarp šūsnio dokumentų privalo būti ir du neigiamų COVID-19 testų sertifikatai: vienas darytas mažiausiai prieš 96, o kitas – 72 valandas. Štai Frankfurte sutiktam su transliuotojais dirbančiam Šarūnui teko turėti tris sertifikatus – jis keliavo iš Jungtinės Karalystės, kuri laikoma labiau rizikinga.
Telefonuose – speciali programėlė, kurioje žaidynių metu visi atvykusieji privalo kiekvieną rytą žymėti savo savijautą, pildyti klausimyną ir būtinai pranešti, jeigu pasijuto prastai. Ten pat – ir Japonijos patvirtintas (visiems patvirtinti nesuspėjo) veiksmų planas, kurį buvo privaloma pateikti mėnesį prieš patekimą į šalį.
Telefonuose privalo būti ir sekimui skirta programėlė – per nustatytą laikotarpį išklystantiems iš savo nurodyto maršruto gresia atsisveikinimas su olimpiada.
Ir žinoma – akreditacija, be kurios – nė iš vietos.
„Beprotiška. Aš jau keletą kartų tikrinau, ar viskas gerai. Nesulaukiau veiksmų plano patvirtinimo, bet sako, kad į šalį įleis ir be jo“, – apie savotišką taisyklių pasiutpolkę Frankfurto oro uoste pasakojo apie baskų sportininkus rašantis žurnalistas.
Įveikus oro uosto barjerą lėktuve pasitinka jau įprasta tvarka, tačiau tenka užpildyti ir papildomą klausimyną, kuriame ir vėl tenka atsakyti į tuos pačius klausimus – ar sirgai COVID-19, ar jauti įvairius simptomus, ar teko kontaktuoti su sergančiuoju.
Ir dezinfekuoti rankas.
Patikros, patikros ir dar kartą patikros
Lėktuvui nusileidus pasitinka tikrasis kovos su COVID-19 pandemija vaizdas – procedūra po procedūros. Iš pradžių tikrinami dokumentai, tada žmonės skirstomi į skirtingas eiles. Pagrindinis tikslas – prieiti iki COVID-19 testavimo punkto, kurio neįveikus olimpinių žaidynių svajos išgaruotų.
Pirmadienį Hanedos oro uoste užtrukau apie 3 valandas. Panašiai truko ir E.Petkus bei už COVID-19 situacijas Lietuvos olimpinėje rinktinėje atsakinga Agnė Vanagienė, kurie į Japoniją atvyko prieš keletą savaičių.
„Na, bent jau gerai pasirūpina“, – tarstelėjo žurnalistas iš Vokietijos, rankose laikantis papkę su Berlyno ALBA krepšinio klubo emblema. Jis, kaip ir visi, neseniai dezinfekavo rankas.
Žygiavimas buvo varginantis, tačiau sklandus.
Jau buvome įveikę tris patikros punktus. Viename iš jų organizatorių atstovai skaičiavo, ar paskutinysis neigiamas COVID-19 testas buvo fiksuotas ne vėliau nei prieš 72 valandas.
Netrukus teko stoti į eilę, kur buvo dalinami mėgintuvėliai – su jais teko eiti į specialias patalpas, kuriose reikėjo prispjaudyti reikiamą kiekį seilių. Ant sienos buvo pakabintas lapas su pavyzdžiais, kaip galima blogai prispjaudyti į mėgintuvėlį.
Po šios procedūros – rankų dezinfekcija.
Vėliau – dar viena registracija ir laukimas žiūrint į didelį ekraną, kuriame kiekvienas tikisi kuo greičiau pamatyti savo skaičių, patvirtinantį, kad greitasis testas parodė neigiamą rezultatą.
Čia su jau anksčiau minėtu Šarūnu spėjome aparti ne tik COVID-19 protokolo taisykles, bet ir Lietuvos ekonomiką bei elektromobilius ar dyzelinį kurą.
Galiausiai išvydęs reikiamą skaičių galėjau eiti prie dar vieno patikros langelio. Rankose jau buvo susikaupęs tikrai didelis šūsnis dokumentų.
Sulaukęs pritariamojo linktelėjimo galėjau eiti tolyn – liko paskutinysis žingsnis, įprastas kiekvienam keleiviui ir ne pandemijos laikotarpiu – muitinės patikra. Po jos – rankų dezinfekcija.
Atvykus – naujos taisyklės
Galiausiai įveikus visas patikras olimpinių žaidynių dalyvių laukė specialūs autobusai, tačiau jie nevežė į reikiamus viešbučius. Autobusai vyko į specialią aikštelę, kurioje stovėjo daugybė taksi automobilių.
Kiekvienas turėjo paruošti viešbučio adresą, pasiimti lagaminus ir patraukti nurodyto automobilio link. Tiesa, prieš tai – privaloma rankų dezinfekcija.
Pasiekus viešbutį – rankų dezinfekcija ir kelionė į kambarį. Čia jau įsigalioja kitas COVID-19 prevencijos protokolas.
Be atskirų išimčių viskas veikia paprastai: tris dienas draudžiama išeiti iš viešbučio, o kiekvieną rytą reikia paspjaudyti į mėgintuvėlį bei programėlėje pateikti savijautos duomenis.
Judėjimas – tik su kaukėmis, dezinfekuojant rankas prieš žengiant į liftą ar išėjus iš jo, o pusryčius pasiimti – tik su pirštinėmis.
Išalkus vėliau – tik užsakymai telefonu, nes išeiti pirmąsias tris dienas draudžiama.
Tokijo žaidynių organizatoriai įspėjo, kad jau atsirado taisyklių pažeidėjų, kuriems gresia deportacija ir „reputacinė gėda jiems ir jų kompanijoms“.
Galimybė „išeiti į pasaulį“
Po trijų dienų taisyklės keičiasi. Jeigu sportininkai per visą savo buvimo žaidynėse laikotarpį turi kiekvieną rytą pateikti mėginį testui, tai žurnalistams ar daliai personalo po 3 dienų izoliacijos situacija tampa kitokia.
Mėginius jau tenka pateikti kas keturias dienas, o praėjus saviizoliacijos laikui dar 11 dienų galioja specialios judėjimo taisyklės – iš esmės galima keliauti tik į iš anksto nurodytas arenas ir įsijungus visas reikiamas programėles, per kurias būtų galima patikrinti, ar laikaisi taisyklių.
Kontaktai su vietiniais – draudžiami. Tai primena ir kiekviename viešbutyje esantys savanoriai, kurie užregistruoja kiekvieną išėjusį ar grįžtantį.
Ir, žinoma, visur lydinti mintis, kad nenorėtum sulaukti specialaus skambučio – būtent taip tau gali pranešti, kad COVID-19 mėginys buvo teigiamas arba neaiškus.
Jeigu taip nutiktų, įsigalioja specialus COVID-19 protokolas, reikalaujantis labai atidžių žingsnių.
Už visų taisyklių – didelis nerimas ir žmonių akyli žvilgsniai
Taisyklės – griežtos, kai kur gali pasirodyti ir nepamatuotos, nes ne viskas vyksta sklandžiai – daug ką pasako ir nuolat užimti pagalbos centrų telefonai. Tačiau Japonija turi labai svarių argumentų tokiems reikalavimams.
Tokijas laukia jau penktosios koronaviruso bangos, o apklausos parodė, kad mažiausiai 87 procentai japonų mano, kad Tokijo olimpiada gali dar labiau paskatinti COVID-19 plitimą.
Bijodama smūgio įvaizdžiui viena pagrindinių žaidynių rėmėjų „Toyota“ paskelbė, kad per olimpiadą nebus transliuojama jokia su sporto švente susijusiu kompanijos automobilių reklama, o įmonės prezidentas atšaukė kelionę į Japoniją.
Japonijoje pilnai vakcinuota tik 13 procentų žmonių, tad šalies valdžia puikiai supranta – COVID-19 protrūkis olimpinėse žaidynėse gali turėti neįtikėtinai skaudžias pasekmes.
Nerimo gerokai prideda ir jau olimpiniame kaimelyje fiksuoti koronaviruso atvejai. Liepą užfiksuota daugiau nei 50 su žaidynėmis susijusių COVID-19 atvejų, tarp jų – ir 5 sportininkų užsikrėtimai.
