Daliai Lietuvos sportininkų atvykus į Japoniją dar tęsėsi lietaus sezonas, tačiau jau tada saulė svilino, o temperatūra kilo kiekvieną dieną. Skaičiai augs ne tik iki žaidynių atidarymo dienos – penktadienio – bet ir nesustos per visą olimpiadą. Tokijo žaidynės gali tapti ir karščiausiomis istorijoje.
Šią vasarą Lietuva gerai pajuto, ką reiškia alinanti kaitra, bet tėvynės karščiai negali varžytis su tuo, kas laukia tekančios saulės krašte. Prognozuojama, kad Tokijo olimpiadoje karštis pasieks 35 laipsnius ar daugiau. Prie kaitros reikia pridėti ir itin aukštą drėgmės lygį, kuris turėtų pasiekti 70-80 procentų.
„Aš nuoširdžiai nepavydžiu savo kambariokėms irkluotojoms, nes joms reikia treniruotis ant vandens atviroje erdvėje“, – lrytas.lt pasakojo dziudo kovotoja Sandra Jablonskytė, kuri neslepia – vien einant iki autobuso išmuša prakaitas.
Nupasakoti, kaip karšta Tokijo olimpiadoje – sudėtinga, bet kelios detalės kalba pačios už save. Sportininkams dalinamos specialios liemenės, į kurias dedami ledukai, šaldomi šlapi rankšluosčiai, kambariuose ir kitose patalpose – kondicionieriai, o olimpinėje zonoje- – specialūs dulksnos purkštukai, leidžiantys bent akimirkai atsikvėpti. Vėsinimo stotelės įrengtos ne tik žmonėms, bet ir olimpiadoje pasirodysiantiems žirgams.
Vanduo su ledukais virsta arbata
Dėl rizikos sveikatai žaidynių organizatoriai perkėlė maratono ir greitojo ėjimo varžybas į 800 kilometrų šiauriau esantį Saporo miestą, kur temperatūra bus žemesnė 5-6 laipsniais. Specialistai įspėjo saugotis ir stebėti savo sveikatą ne tik dėl COVID-19, bet ir perkaitimo.
2019 metais daugiau nei 71 tūkstantis japonų kreipėsi į medicinos įstaigas dėl širdies smūgio, per birželio-rugsėjo mėnesius dėl kaitros mirė 118 žmonių. Pernai pandemija sumažino išėjusių į lauką skaičių, bet kaitra pasiglemžė 112 gyvybių, o ligoninės fiksavo 65 tūkst. dėl karščio patirtus širdies smūgius.
Ispanijos paplūdimio tinklinio rinktinė jau skundėsi, kad vien per treniruotes smėlis – pernelyg karštas, kad galėtum ramiai stovėti. Papildomas ir ypač rimtas iššūkis laukia visų lauke vykstančių sporto šakų atstovų – lengvaatlečių, plento dviratininkų, irklavimo ir, žinoma, buriuotojų.
„Mes į liemenes dedame ledo paketus, turime vėsinančių rankšluosčių. Tikrai karšta, veidas kaista, ledukai gertuvėje tirpsta labai greitai – po 10 minučių jau tu geri šiltą arbatą. Karštis didelis, bet tikėjausi, kad bus blogiau. Žinoma, kaitra turėtų dar labiau padidėti. Buvau olimpiniame kaimelyje, tai ten – karščiau, nes viskas mieste, o pas mus yra žalumos. Esame netoli kalnų, tad nuo tų kalnų ateina daugiau vėsumos“, – pasakojo Japonijoje jau 4 kartus buvusi V.Andrulytė, kuri kartu su kitu buriuotoju Juozu Bernotu ir savo masažuotoja gyvena šiek tiek atokiau nei visi kiti olimpiečiai.
Į jachtą negali pasiimti net vandens
Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai nusprendė bandyti kovoti su karščiu ir atsisakė skambėjusių siūlymų pasirinkti kitą laiką. 1968 metų Meksiko ar 1988-ųjų Seulo žaidynės buvo perkeltos į rugsėjį ir spalio pradžią, taip siekiant išvengti alinančios kaitros.
Dabar specialistai dalina patarimus, kaip saugotis nuo perkaitimo, o Japonijoje spėjo nuaidėti ir nerimas dėl susidariusius situacijos: saulės smūgio ir COVID-19 simptomai – dehidratacija ir aukšta temperatūra – turi panašumų, tad sveikatos specialistų laukia neeilinis iššūkis.
Viena iš apsisaugojimo priemonių – dažnas vandens gėrimas, tačiau kai kurių sporto šakų specifika verčia atsisakyti tokios „prabangos“.
„Karštis tikrai veikia, nes plaukimas trunka valandą, o per šį laiką net neatsigeri vandens – laive jo nėra, nes tai papildomas svoris. Tarsi turėtų gaivinti supantis vanduo, bet jis yra įšilęs iki kokių 27 laipsnių, o jutimimė temperatūra – apie 40 laipsnių, drėgmė būna virš 80 procentų“, – pasakojo V.Andrulytė.
Karščiui ruošėsi
Į Tokijo žaidynes daugybė sportininkų atvyko jau pabandę prisitaikyti prie laukiančio karščio, tad jie nėra linkę pernelyg skųstis. Pirmiejį karštyje po atviru dangumi varžysis šalies irkluotojai Mindaugas Griškonis, dvivietės Saulius Ritteris ir Aurimas Adomavičius bei Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė – jų startai numatyti penktadienį dar prieš olimpinių žaidynių atidarymą. Lietuvos buriuotojai Juozas Bernotas ir V.Andrulytė varžybas pradės jau sekmadienį.
„Viskas dabar čia „super, – pozityviai prieš varžybas kalbėjo V.Andrulytė, kuri per paskutinius apsilankymus Tokijuje išmoko kaitros pamokas – Esu čia buvusi, tad tada trūko vėsinančios liemenės, o dabar geriu daugiau elektrolitų, mineralų. Tik išsekimas didesnis.“
Kaip ir daugybė sportininkų, V.Andrulytė į Japoniją atvyko pasiruošusi karščiui, apie kuriuos dažniausiai ir buvo kalbama prieš pat COVID-19 pandemiją, kuri visus kitus iššūkius kaipmat nustūmė šalin. Dėl kaitros buriavime atsiranda ir papildomi pokyčiai.
„Kitos komandos turėjo klimato kambarius, bet mums tokių sąlygų nebuvo. Kai buvome stovykloje Estijoje, pasinaudojau rekomendacija eiti į pirtį. Dažniau eidavau į pirtis, kad ruoščiausi tam karščiui, – lrytas.lt pasakojo V.Andrulytė. – O per pačias varžybas bus specialus termometras, kuris matuos, koks karštis ir skirs laiko atsivėsinimui. Įprastai baigiasi vienas plaukimas ir prasideda kitas, bet dabar duos laiko atvėsti.“
Keli žingsniai lauke – ir pasirodo prakaitas
Japonijos aplinkosaugos ministerija prieš žaidynes įspėjo gyventojus vengti treniruočių lauke. Japonai atidžiai stebi specialų temperatūros rodiklį – WBGT, kuris apskaičiuoja šilumą, drėgmę, vėją ir saulės radiaciją. Antradienį šis rodiklis parodė 31,8 laipsnio, kuris automatiškai patenka į „pavojingą“ zoną.
Prognozuojama, kad šis skaičius sumažės, bet ministerija jau prie 31 laipsnio rekomenduoja sustabdyti visas lauke vykstančias sportines veiklas, tačiau visa tai negalios olimpiečiams.
„Labai karšta, bet tenka pakentėti, kol nueini iki valgyklos ar autobuso. O salėje turime ventiliatorius, kurie padeda, o kambariuose, autobusuose – kondicionieriai. Gyventi galima. Man nėra reikalo specialiai vėsintis. Dirbu uždaroje patalpoje su ventiliatoriais, tad negaliu skųstis“, – sakė S.Jablonskytė.
Prieš olimpines žaidynes ji treniravosi Gruzijoje, kur teko pratintis prie kaitros.
„Temperatūra svyruodavo tarp 30-38 laipsnių. Bet čia saulė plieskia dar karščiau. Šiandieną (antradienį, –red.) jutiminė temperatūra buvo 44 laipsniai – nueini iki autobuso ir jau esi išmuštas prakaito“, – kalbėjo S.Jablonskytė, kuri svorio kategorijos virš 78 kilogramų varžybose pasirodys liepos 30 dieną.
Tiesa, S.Jablonskytė dar prieš varžybas atliks svarbią misiją – ji kartu su plaukiku Giedriu Titeniu dalyvaus atidarymo ceremonijoje ir neš vėliavą.
