Tokijo olimpinis gidas: kas yra kas irklavimo kanale, kurį raižo ir keturios lietuvių valtys

Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes pusę Lietuvos medalių iškovojo irkluotojai. Prieš penkerius metus ant garbės pakylos lipo dvi mūsų šalies įgulos. Tokijo žaidynėse lietuviai startavo keturiose rungtyse, o didžiojo olimpinio tikslo link vis dar plaukia dvi Lietuvos valtys.

Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Mindaugas Griškonis tęsia kovą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>L.Motužytės nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>L.Motužytės nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>L.Motužytės nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>L.Motužytės nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>L.Motužytės nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>L.Motužytės nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė pateko į finalą.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jul 25, 2021, 3:50 PM, atnaujinta Jul 25, 2021, 3:50 PM

Sąlygos

Irklavimas – viena nedaugelio sporto šakų, kurių varžybos buvo įtrauktos į visų vasaros olimpinių žaidynių programą. Tiesa, irkluotojai varžėsi ne visose žaidynėse, nes 1896 metais Atėnuose jiems sutrukdė blogas oras. Stiprų vėją ar stingdantį lietų irkluotojai keiksnojo ne kartą, bet nuo 1900 metų jų varžybos vykdavo bet kokiu oru.

Bet kokiu oru irkluotojai nuo penktadienio savo valtis leidžia ir į Ramiojo vandenyno Tokijo įlankoje įrengtą Jūros miško irklavimo kanalą, kuriame vyksta Tokijo olimpinių žaidynių irklavimo varžybos.

Tiesa, šios žaidynės vyksta prasidėjus taifūnų sezonui ir dėl stipraus vėjo rengėjai jau truputį pakeitė irklavimo varžybų tvarkaraštį. Kita vertus, kai kurie irkluotojai net nustebo, kad pučiant tokiam stipriam vėjui sąlygos irkluoti yra visai neblogos, skirtingai nei buvo per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes.

Rungtys

Tokijo žaidynių irklavimo varžybose dalyvauja 526 sportininkai. Didžiausias delegacijas atsiuntė Didžioji Britanija (41 irkluotojas), Australija (40), JAV (37), Rumunija (36), Nyderlandai (35) ir Naujoji Zelandija (32).

Irkluotojai varžosi dėl 14 medalių komplektų. Vyrų ir moterų olimpinės programos pirmą kartą yra vienodos. Tokijo žaidynėse rengiamos vienviečių, pavienių dviviečių, porinių dviviečių, lengvo svorio porinių dviviečių, pavienių keturviečių, porinių keturviečių ir aštuonviečių valčių varžybos.

Pavienės ir porinės rungtys skiriasi tuo, kad pavienėse valtyse kiekvienas irkluotojas turi vieną irklą, porinėse – du irklus. Vienvietės valtys, suprantama, yra porinės, o aštuonvietės – tik pavienės. Aštuonvietėje valtyje taip pat sėdi devintas žmogus – vairininkas. Jis neirkluoja, bet stebi trasą ir balso komandomis padeda irkluotojams nenukrypti iš vandens takelio.

Visų irklavimo varžybų nuotolis yra 2000 metrų.

Tokijo žaidynėse nuo penktadienio iki sekmadienio vyko atrankos ir paguodos etapai, pirmadienis irkluotojams bus laisvadienis, o nuo antradienio iki penktadienio bus rengiami pusfinalio ir finalo plaukimai. Tiesa, viena rungtis lenkia programą – porinių dviviečių varžybose jau įvyko pusfinalio plaukimai.

Favoritai

Per Rio de Žaneiro žaidynes olimpiniais čempionais tapo net dešimties šalių irkluotojai, o medalius iškovojo 21 šalies sportininkai. Pirmąją vietą medalių lentelėje užėmė Didžioji Britanija (3 aukso ir 2 sidabro). Šie skaičiai rodo, kad aiškių irklavimo lyderių tarp valstybių nėra.

Per 2019 metų pasaulio pirmenybes vaizdas buvo panašus. Čempionais tapo 13 šalių sportininkai, medalius laimėjo 22 šalių irkluotojai, o medalių lentelėje pirmąsias vietas užėmė Naujoji Zelandija (4 aukso ir 2 sidabro) ir Italija (3 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos).

Daugumos rungčių pasaulio čempionai keičiasi kiekvienais metais, todėl irklavimo varžybų rezultatai sunkiai nuspėjami. Per šį olimpinį ciklą labai aiškūs buvo tik vienos rungties lyderiai – vyrų aštuonviečių valčių varžybose Vokietijos įgula laimėjo tris iš eilės pasaulio ir keturis iš eilės Europos pirmenybių aukso medalius. Vis dėlto kabinti vokiečiams olimpinį auksą būtų pernelyg skubota – šių metų Europos pirmenybėse jie užėmė tik ketvirtąją vietą.

Irklavimo specialistai siūlo nenuleisti akių nuo vokiečio Oliverio Zeidlerio (vyrų vienvietės), Airijai atstovaujančios latvės Sanitos Pušpurės (moterų vienvietės) bei kroatų brolių Martino ir Valento Sinkovičių (vyrų pavienė dvivietė).

Daugkartiniai pasaulio čempionai Sinkovičiai per Rio de Žaneiro žaidynes laimėjo porinių dviviečių lenktynes, bet po to pakeitė valtį ir dabar irkluoja pavienę dvivietę.

39-erių S.Pušpurė įrodė, kad pasiekti skambias pergales gali ir brandaus amžiaus irkluotojai. Ji pirmąjį didžiųjų turnyrų medalį iškovojo būdama jau 33-ejų, bet praėjusio dešimtmečio pabaigoje pradėjo skinti pergales vieną po kitos ir po du kartus tapo pasaulio (2018 ir 2019 m.) bei Europos (2019 ir 2020 m.) čempione.

Kiekviena valstybė kiekvienoje rungtyje gali registruoti tik vieną įgulą. Ši taisyklė kartais nusijoja labai stiprius irkluotojus. Pavyzdžiui, šiais metais vienviečių valčių varžybose kovoti dėl dar vieno medalio ruošėsi Naujosios Zelandijos irklavimo legenda, 2012 ir 2016 metų olimpinis bei penkiskart pasaulio čempionas Mahe Drysdale‘as. Tačiau prieš kelias savaites 42-ejų veteranas nacionalinėje atrankoje pralaimėjo Jordanui Parry ir iškart po skaudžios nesėkmės paskelbė, kad baigia sportininko karjerą.

Likimo ironija, legendinį tautietį nuskriaudęs J.Parry olimpinėje regatoje nepateko į pusfinalį.

Lietuviai

Lietuvai šiose olimpinėse žaidynėse atstovauja keturios įgulos. Vienvietę valtį irkluoja Mindaugas Griškonis (šioje rungtyje startavo 32 sportininkai), porines dvivietes – Donata Karalienė ir Milda Valčiukaitė (13 įgulų) bei Aurimas Adomavičius ir Saulius Ritteris (13 įgulų), porinę keturvietę – Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Armandas Kelmelis ir Martynas Džiaugys (10 įgulų).

Vyrų porinė dvivietė ir porinė keturvietė jau pasitraukė iš kovos dėl medalių. Šios dvi įgulos B finale kovos dėl 7-12 vietų.

M.Griškonis ir moterų porinė dvivietė siekia maksimalaus tikslo. D.Karalienė ir M.Valčiukaitė atrankos bei pusfinalio etapuose užtikrintai įvykdė užduotis ir trečiadienį lenktyniaus finale.

Vienviečių varžybas sudaro daugiau etapų. Taip pat du kartus jau plaukęs M.Griškonis kol kas pateko tik į pusfinalį. Pusfinalio varžybos vyks trečiadienį, finalo – penktadienį.

Praeitis

Visų laikų olimpinių žaidynių irklavimo varžybų medalių lentelėje pirmąją vietą užima amerikiečiai. JAV irkluotojai iškovojo 33 aukso, 32 sidabro ir 24 bronzos medalius.

Labai daug dėmesio irklavimui buvo skiriama Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Ši šalis istorinėje lentelėje vis dar užima antrąją vietą (33 aukso, 7 sidabro ir 8 bronzos). Po to rikiuojasi Didžioji Britanija (31, 24, 13), Vokietija (23, 14, 14), Rumunija (19, 10, 9) ir SSRS (12, 20, 12).

Prie Sovietų Sąjungos pergalių svariai prisidėjo Lietuvos irkluotojai. Lietuviai sovietmečiu iškovojo 4 sidabro ir 8 bronzos medalius (skaičiuojant sportininkų asmeniškai laimėtus apdovanojimus). Šiuo laikotarpiu lietuviai daugiau medalių laimėjo tik krepšinio aikštėse.

Atkūrus Nepriklausomybę irkluotojai į Lietuvos taupyklę įdėjo vieną sidabro ir du bronzos medalius (skaičiuojant rungčių apdovanojimus, kaip olimpinėje medalių įskaitoje). Lietuviai visus tris medalius laimėjo porinių dviviečių valčių varžybose.

Pirmosios ledus pralaužė Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, užlipusios ant garbės pakylos per 2000 metų Sidnėjaus žaidynes. Po to Lietuva gana ilgai laukė irkluotojų medalių, bet per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes nudžiugino dvi įgulos: sidabro medalius iš Brazilijos parsivežė Mindaugas Giriškonis ir Saulius Ritteris, bronzos – Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (Karalienė).

Olimpinius medalius laimėję Lietuvos irkluotojai

Metai Medalis Irkluotojai Valtis

Sovietmečiu

1960 Sidabras Z.Jukna, A.Bagdonavičius Dvivietė su vairininku

1968 Bronza Z.Jukna, A.Bagdonavičius, V.Briedis, J.Jagelavičius Aštuonvietė

1976 Sidabras K.Koženkova Aštuonvietė

1976 Sidabras V.Butkus Porinė keturvietė

1976 Bronza G.Ramoškienė, E.Kaminskaitė Porinė dvivietė

1980 Bronza J.Pinskus, J.Narmontas Aštuonvietė

Nepriklausomoje Lietuvoje

2000 Bronza B.Šakickienė, K.Poplavskaja Porinė dvivietė

2016 Sidabras M.Griškonis, S.Ritteris Porinė dvivietė

2016 Bronza M.Valčiukaitė, D.Vištartaitė Porinė dvivietė

Visi Nepriklausomos Lietuvos irkluotojų rezultatai

Metai Sportininkai Valtis Vieta

1992 R.Bukys, Z.Gudauskas Pavienė dvivietė 17

1992 J.Bagdonas, E.Petkus, vair. V.Mačiulskis Pavienė dvivietė su vairininku 9

1992 K.Poplavskaja Vienvietė 11

1992 V.Lastakauskaitė, V.Bernotaitė Pavienė dvivietė 10

1996 J.Bagdonas, E.Petkus Pavienė dvivietė 10

1996 B.Šakickienė Vienvietė 14

2000 B.Šakickienė, K.Poplavskaja Porinė dvivietė 3

2004 K.Keblys, E.Šiaudvytis Porinė dvivietė 13

2008 M.Griškonis Vienvietė 8

2012 M.Griškonis Vienvietė 8

2012 R.Maščinskas, S.Ritteris Porinė dvivietė 6

2012 D.Vištartaitė Vienvietė 8

2016 A.Kelmelis Vienvietė 19

2016 M.Griškonis, S.Ritteris Porinė dvivietė 2

2016 A.Adomavičius, M.Džiaugys, D.Jančionis, D.Nemeravičius Porinė keturvietė 9

2016 L.Šaltytė Vienvietė 14

2016 M.Valčiukaitė, D.Vištartaitė Porinė dvivietė 3

2020 M.Griškonis Vienvietė ?

2020 A.Adomavičius, S.Ritteris Porinė dvivietė ?

2020 D.Vištartaitė-Karalienė, M.Valčiukaitė Porinė dvivietė ?

2020 D.Jančionis, D.Nemeravičius, A.Kelmelis, M.Džiaugys Porinė keturvietė ?

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.