„Gal pasileidus plaukus ir einant į miestą tikrai būtų galima pamatyti, o dabar – viskas už uždarų sienų. Gal tik autobusu važiuojant kažką pavyks“, – juokėsi prisiekęs Japonijoje ypač populiaraus šonaslydžio gerbėjas 30-metis sportininkas.
Tačiau į olimpiadą jis atvyko rimtiems darbams.
„Patekimas į olimpiadą – didelio tikslo įgyvendinimas. Noriu padaryti geriausia, ką galėsiu tą dieną. Bet kuriuo atveju norisi kuo aukščiau pasirodyti, bet konkrečių vietų mūsų sporte įvardinti tiesiog neįmanoma. Starto dieną matai kaip atrodo kiti ir pats. Tada gali spręsti, kur save dėtum. Dabar dar anksti sakyti“, – pasakojo M. Maldonis.
Pradeda treniruotes
Tokijuje M.Maldonis varžėsi ir prieš dvejus metus, tad pakankamai gerai žino, ko tikėtis. Dabar sportininkui svarbiausia pradėti treniruotis ant vandens – nors jo pirmasis startas 200 m vienvietės baidarės varžybose – kitą savaitę, laiko ne tiek ir daug.
„Pirmoji olimpiada, tai labai smagu. Kaimelis didelis, viskas gražiai atrodo, yra kur pasivaikščioti, bet dar neturėjau galimybės nuvykti į irklavimo kanalą, tačiau jame esu buvęs prieš dvejus metus. Nuo ketvirtadienio pradėsiu judėti ant vandens. Neskaičiavau, kiek turėsiu treniruočių, tačiau pirmąsias tris dienas – tik po vieną, nes vyks kanojų varžybos, tad mums numatytas poros valandų tarpas. Vėliau ant vandens darysiu po dvi treniruotes, tad spėsiu nemažai nuveikti“, – pasakojo M.Maldonis.
Šie metai jam – itin sėkmingi. M.Maldonis 2021-aisiais užėmė pirmąją vietą pasaulio taurės antrajame etape, buvo pirmas ir olimpinėje atrankoje, nors ciklą pradėjo keturvietėje baidarėje.
M.Maldonis į vienvietę sugrįžo tik praėjusių metų rudenį, tačiau tai nesutrukdė ir spręsti didžiojo lietuviškojo klausimo – kas keliaus į Tokiją.
Čia M.Maldonis Artūrą Sėją įveikė 2:1.
Tačiau pats sportininkas nelinkęs spėlioti, ar toji sėkmė jį pasivijo ir į Tokiją.
„Varžovų skaičiuoti dar negaliu, nes nėra paskelbtas varžybų protokolas. Bet jų bus nemažai, nes pirmą kartą leis po du vienos šalies atstovus. Tai – naujovė mūsų sporto šakoje. Nuspręsta padaryti, kad daugiau dalyvių būtų – jeigu patekai į olimpiadą, gali varžytis daugiau rungčių nei esi atsirinkęs. Tai ir pliusas, ir minusas, – kalbėjo M.Maldonis. – Dabar darau savo darbą ir nežiūriu.“
Norėtų plaukti prieš vėją
M.Maldonis su šypsena žiūri ir į Tokijo žaidynių grafikus keičiančius orus. Buriuotojai Viktorija Andrulytė ir Juozas Bernotas jau skundėsi permainingais orais ir nuolat besikeičiančiu vėju, kartais sąlygas paverčiančiu vos pakenčiamomis.
Dėl karščio skundžiasi ir pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius, ir kai kurie dviratininkai, irkluotojai ar šauliai, kuriems tenka susidurti su didžiule kaitra, kurią „paįvairina“ ir aukšto lygio drėgmė.
M.Maldonis šypsojosi, kad šioms sąlygoms spėjo pasiruošti Lietuvoje, kurioje irgi svilino karštis.
„Lietuva buvo dėkinga tuo, kad visomis dienomis – didesnis nei 30 laipsnių karštis ir daug drėgmės. Čia buvau prieš dvejus metus, tad karštis nėra naujovė. Šiuo metu – netgi vėsu (pokalbio metu buvo 27 laipsniai šilumos ir debesuota, – Red.). Karštis man nesukėlė problemų prieš dvejus metus, tad tikiuosi, kad nesukels ir dabar“, – sakė jis.
O vėjas jam gali būti ir puikus pakeleivis.
„Oro sąlygos gali lemti daug. Kanojininkams teko ir prieš vėją, ir pavėjui, ir iš šono plaukti. Sąlygos takeliuose gali būti ne vienodos ir vieni takeliai gali būti geresni nei kiti. Oras gali tikrai nemažai lemti, – svarstė M.Maldonis ir atskleidė, kad vienas iš variantų jam būtų palankiausias. – Man geriausia prieš vėją, nes distancija pailgėja ir aš galiu kentėti ilgiau nei kai kurie sprinteriai.“
Su COVID-19 taisyklėmis susitaikė
Lietuvos sportininkai pasirinko skirtingas atvykimo į olimpines žaidynes strategijas. Vieni keliavo į Lietuvos aklimatizacijos stovyklą Hiracukoje, o kiti nusprendė keliauti tiesiai į startus. Skirtumas tarp Vilniaus ir Tokijo laiko – 6 valandos, tačiau kelionė į Europą iš Japonijos dažnai nesukuria tiek problemų, kiek skrydis atgal.
„Atvykau vakar ir nejaučiu jokio laiko skirtumo. Šiandien treniruotės metu ryte vangiau judėjau, bet jaučiuosi normaliai – skrandis irgi dirba pakankamai gerai, visos sistemos laikosi pakankamai normaliai“, – pasakojo M.Maldonis.
Tik atvykęs į olimpinį kaimelį sportininkas atsidūrė griežtų COVID-19 taisyklių apsuptyje. Žinios apie užsikrėtusius atletus tapo kasdienybe. Vien antradienio rytą buvo pranešta apie 7 naujus koronaviruso atvejus olimpiniame kaimelyje. Du iš jų – sportininkai. COVID-19 per rytinius seilių mėginių paėmimus nustatytas olandų tenisininkui Jeanui-Julienui Rojeriui ir dar vienam neįvardinamam sportininkui.
Jau skaičiuojama, kad tarp į Tokijo žaidynes leidimus turinčių sportininkų, žurnalistų ar personalo darbuotojų COVID-19 nuo liepos 1-osios nustatytas 160 žmonių.
Tačiau M.Maldonis stengiasi pernelyg apie tai negalvoti.
„Turime, ką turime. Prisitaikai ir labai negalvoji apie taisykles ir suvaržymus. Priimi kaip normą“, – pabrėžė M.Maldonis.
