Itin griežtos COVID-19 taisyklės Tokijo žaidynėse skamba visame pasaulyje – tiek dėl daugybės apribojimų, tiek dėl perteklinių veiksmų.
29-erių dziudo kovotoja irgi stebisi dėl kai kurių reikalavimų, tačiau nesiskundžia ir viliasi, kad koronavirusas nepakiš kojos ne tik jai, bet ir Gruzijos dziudo kovotojams, kurie ištiesė labai reikalingą pagalbos ranką lietuvei.
Japonijoje – COVID-19 atvejų rekordai
S.Jablonskytė svorio kategorijos virš 78 kilogramų atrankoje varžysis penktadienį. Ryte ji atsikels ir pirmiausia paspjaudys į mėgintuvėlį – toks ritualas privalomas kiekvienam sportininkui ar dirbančiam su jais. Eidama pusryčiauti ji dėvės kaukę, mūvės pirštines ir kelis kartus dezinfekuos rankas.
Visą tai stebės ir dirbantys savanoriai – olimpinėse žaidynėse sportininkai saugomi ypač akylai. Tai jaučia ir lietuviai.
„Pripratome, kad visur reikia dėvėti kaukes, egzistuoja atsargumo priemones – vieni tų pirštinių jokių nesideda, nors aš pati tai visada pasiimu, – portalui lrytas.lt pasakojo S.Jablonskytė. – Pagalvoji, kad gal nereikia, bet vis tiek dediesi, nes svarbus ne tik tavo, bet ir kitų saugumas. Prie valgyklos yra specialios kriauklės rankoms plauti, bet būna visko pasitaiko – per didelį karštį kai kurie ir tas kaukes nusiima.“
Bet atsargumo priemonės yra privalomos ne tik dėl taisyklių. Trečiadienį Japonija užfiksavo rekordiškai daug koronaviruso atvejų – daugiau nei 3 tūkstančius. Tai – daugiau nei dvigubai didesnis atvejų kiekis nei praėjusią savaitę, kuomet buvo ruošiamasi atidarymo ceremonijai. Ir antrasis rekordas dvi dienas iš eilės.
COVID-19 nustatytas ir 16-ai į olimpines žaidynes atvykusių asmenų. Iš viso koronavirusas nuo liepos 1-osios nustatytas 174 su olimpiada susijusiems asmenims.
Pabuvus karantine sugrįžti nenorėtų
S.Jablonskytė puikiai žino, kam reikia tiek taisyklių – taškus olimpiniam kelialapiui rinkusi sportininkė vos nepraleido itin svarbaus turnyro Tel Avive, nes lėktuve keliavo su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu. Keletas imtynininkų turėjo izoliuotis, bet S.Jablonskytei pasisekė – ji buvo šiek tiek toliau ir išvengė likimo kirčio.
Sportininkė neslepia – baimės dėl COVID-19 visada yra, tačiau apie blogiausius scenarijus ji negalvoja.
„Esu papuolusi į tokią situaciją. Pernai nuvykau į varžybas Budapešte, mano COVID-19 testai buvo neigiami, tačiau varžybų rytą darė pakartotinį testą ir sulaukiau skambučio: „Labas rytas, jūsų testas – teigiamas, vykti į areną negalima, likite kambaryje ir izoliuokitės.“ Tai ne tik varžybos nuplaukė, bet dar ir likau dešimčiai dienų mažame kambaryje, kur nei į lauką gali nueiti, niekur. Pasibeldžia į duris, kai maistą atneša ir viskas. Įsivaizduokite – 10 dienų tarp keturių kambario sienų“, – pasakojo S.Jablonskytė.
Olimpiniame kaimelyje baimės atmosferos nėra, bet vis pasigirstančios žinios apie užsikrėtusius sportininkus priverčia atsitraukti vienus nuo kitų. Artimas kontaktas su užsikrėtusiuoju gali kainuoti startą, o užsikrėtęs kelią į olimpines varžybas užkirstum net ir bendražygiams.
„Labai baisu ir dėl savęs, ir dėl kitų. Mažiausiai norėtųsi, kad pas ką nors būtų teigiamas arba kad būtum to žmogaus kontaktu. Kaip suprantu, tada tave išvežtų ir izoliuotų. Stengiuosi net neprisileisti tokių minčių“, – lrytas.lt pasakojo S.Jablonskytė.
Koronaviruso taisyklės – stebina
Kai kurios COVID-19 taisyklės stebina lietuvę. Štai po treniruotės arenoje ji negali vietoje nusiprausti po dušu – turi iškart eiti į autobusą ir važiuoti į olimpinį kaimelį.
S.Jablonskytė supranta, kodėl Japonija ėmėsi visų įmanomų atsargumo priemonių, bet mano, kad sportininkams galėtų leisti palaikyti kitose sporto šakose besirungiančius tautiečius.
Dabar sportininkai gali gyvai stebėti tik tas sporto šakas, kuriose dalyvauja ir patys.
„Čia ir klausimas – gyvename visi krūvoje, o nuvažiuoti palaikyti negalime, – apie griežtą COVID-19 protokolą kalbėjo S.Jablonskytė. – Kita vertus, vietiniai bijo tų žaidynių, apklausos rodo, kad gal net nelabai žmonės norėjo tų žaidynių, tad valdžia rodo, kad pasirinko jau labai saugų kelią, jog nekiltų vietinių pasipiktinimas. Kitos priežasties tai nesuprasčiau, nes esame visi kartu.“
Nerimą dėl COVID-19 nustumia geri pavyzdžiai
S.Jablonskytei greitai reikėjo nuvyti mintis apie COVID-19 grėsmes. Sportininkė olimpinėms žaidynėms Tokijuje ruošiasi su Gruzijos rinktine – atėję į areną dziudo kovotojai iškart nusiima kaukes ir imasi treniruočių veiksmų.
Kontaktiniame sporte laikytis socialinio atstumo – neįmanoma.
„Man dėl to tikrai baisu. Aš net neleidžiu sau galvoti apie tai, kas būtų, jeigu ten kas nors susirgtų arba susirgčiau pati. Juk mūsų sportas – kontaktinis, tad iškart visi įsiskaičiuotų. Ir ne vienas žmogus, o visa krūva. Labai baisu“, – sakė S.Jablonskytė.
Tačiau sportininkė tikrai negyvena slegiama naštos – kalba pozityviai, o ir turi pavyzdžių, kad taisyklių laikymasis – saugumo garantas.
„Iki olimpinių žaidynių buvo daug varžybų. Ta pati atranka vyko burbulo principu, tad galiu pasakyti – jeigu sportininkai niekur neišleidžiami, varžybos praeina gana sklandžiai. Gal pirmieji kartai buvo su problemomis, nes vis bandydavo mums leisti kažkur pakvėpuoti grynu oru, ar pasidaryti mažiau testų, bet paskutinieji startai buvo be susirgimų, – lrytas.lt pasakojo S.Jablonskytė. – Labai tikiuosi, kad ir čia viskas bus gerai, nes sportininkai yra su tuo susidūrę – juk tai ne pirmosios varžybos koronaviruso metu. Sportininkai jau įpratę nuolat plauti rankas, dėvėti kaukes, laikytis taisyklių. Turime saugoti vieni kitus.“
Gruzijos sportininkus laiko šeima
Gruzijos sportininkai savotiškai išgelbėjo S.Jablonskytę. Čia ji atvyko su trenere Danguole Novikoviene ir neturi lietuvės treniruočių partnerės.
Kai S.Jablonskytė buvo Lietuvos olimpinės rinktinės aklimatizacijos stovykloje Hiracukoje, jai teko kovoti ir su savo trenere. Gal ir būtų galima juokauti, kad ji gavo progą įgyvendinti daugelio sportininkų svajonę – savotiškai atkeršyti už piktesnį žodį – bet dziudo kovotojai tai gerokai apsunkino pasiruošimą.
„Mane nufilmavo ir sako: „Kaip tu ją skriaudi“. O aš visada atsakau: „Kad jūs žinotumėte, kaip aš ją stipriai saugau.“ Iš šono visada atrodo kitaip, – juokėsi sportininkė. – Su trenere – visiškai kitoks darbas nei su aktyviu sportininku. Mano trenerė senokai nekovojo, tad teko ją poroje kankinti. Žinote, jeigu kovotum su jaunu treneriu, kuris neseniai baigė karjerą, tai būtų įdomumo. Gal dar savo padaro svorio kategorija – jeigu trenerė būtų mano svorio kategorijos, būtų įdomu pakovoti, bet ji – gerokai lengvesnė, tad nekyla minčių stipriai imtyniauti.“
S.Jablonskytė gerai pažįsta Gruzijos dziudo atstovus. Gruzijoje ji ir ruošėsi olimpinėms žaidynėms, tad džiaugiasi jų pagalba – jau po pirmosios treniruotės kartu pajuto didelį skirtumą.
„Lietuvoje nelabai turiu sau tinkamą porą sportui, o ten – daug sportininkų, geros sąlygos, klimatas. Sakartvele daug metų darome stovyklas, tad jau atsirado savotiška šeima. Visus pažįstame ir treneriai žiūri kitaip, – pasakojo S.Jablonskytė. – Jeigu dabar prieičiau prie bet kurios komandos, kur turiu pažįstamų sportininkų, treneriai žiūrėtų kreivai. Nėra labai gerai iš kitos šalies priimti sportininkę treniruotis kartu, juolab esant šiai visai COVID-19 situacijai. O Gruzijos rinktinės treneriai mane pažįsta ir neatsisako padėti.“
Stebina technologijos
S.Jablonskytei liūdna, kad negali pasidairyti po Tokiją, kuriame buvo jau mažiausiai 5 kartus, tačiau ir olimpiniame kaimelyje randa, ką nuveikti. Reikalų visada yra, o ir pamatyti naujoves – visada smagu.
Viena jų nustebino dziudo kovotoją.
„Japonų kompanija „Asics“ sportininkams dovanoja sportbačius, tad nuėjusi į prekybos centrą pirmą kartą pamačiau tokį aparatą – uždedi ant jo vieną koją, tada kitą, jas nuskenuoja ir parenka tau geriausius batus. Žiauriai įdomus dalykas. Nesu mačiusi nieko panašaus“, – nuostabos neslėpė S.Jablonskytė.
Ji penktadienį pirmajame etape susitiks su Kroatijos atstovė Ivana Maranič, kuriai tai – pirmosios olimpinės žaidynės.
