Olimpinis gidas: kas yra kas dviračių treke ir ar turėsime Tokijuje medalį

Plento, kalnų ir mažųjų dviračių varžybose dalyvavę sportininkai jau išsidalijo visus Tokijo olimpinių žaidynių medalius. Tačiau dviratininkų startai nesibaigė – veiksmas persikelia į Izu velodromą, kuriame nuo pirmadienio iki sekmadienio vyks dviračių treko varžybos.

Simona Krupeckaitė.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Simona Krupeckaitė.<br>V.Dranginio/LTOK nuotr.
Simona Krupeckaitė.<br>V.Dranginio nuotr.
Simona Krupeckaitė.<br>V.Dranginio nuotr.
Lietuvos treko dviratininkės Miglė Marozaitė ir Simona Krupeckaitė.<br>V.Dranginio nuotr.
Lietuvos treko dviratininkės Miglė Marozaitė ir Simona Krupeckaitė.<br>V.Dranginio nuotr.
S.Krupeckaitė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
S.Krupeckaitė.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė su treneriu Dmitrijumi Leopoldu.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė su treneriu Dmitrijumi Leopoldu.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė ant nugalėtojų pakylos.<br>V.Dranginio nuotr.
Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė ant nugalėtojų pakylos.<br>V.Dranginio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 1, 2021, 9:26 PM, atnaujinta Aug 1, 2021, 9:27 PM

Trekas

Olimpinės dviračių treko varžybos vyks ne Tokijuje, bet už šimto kilometrų esančioje Šizuokoje. Dėl šio sprendimo prieš kelerius metus buvo sulaužyta daug iečių, o Tarptautinė dviratininkų sąjunga (UCI) jam smarkiai priešinosi.

Iš pradžių japonai žadėjo pastatyti naują laikimą treką šalies sostinėje, bet persigalvojo, kai Tokijas gavo teisę priimti 2020 metų olimpines žaidynes.

Šeimininkai nusprendė, kad varžybos vyks Šizuokos mieste esančiame Izu velodrome, kuris buvo atidarytas 2011 metais. Šiame 250 metrų ilgio treke dviratininkų lenktynes gali stebėti apie keturis tūkstančius žiūrovų. Izu velodromas yra vienintelis UCI reikalavimus atitinkantis dviračių trekas Japonijoje.

Ginčai dėl olimpinių varžybų vietos truko kelis mėnesius, bet galiausiai UCI nusileido, o Tokijo žaidynių rengėjai sutaupė apie 100 mln. dolerių.

Rungtys

Dviratininkai treke kovoja dėl dvylikos medalių komplektų. Ir vyrai, ir moterys varžosi sprinto, komandų sprinto, keirino, madisono, komandų persekiojimo ir daugiakovės (omnijaus) varžybose.

Treko dviratininkams teko susitaikyti su tuo, kad keičiantis olimpinei programai iš jos buvo išbrauktos kelios senas tradicijas turinčios rungtys: asmeninės persekiojimo lenktynės, taškų lenktynės (po 2008 m. žaidynių) ir atskiro starto lenktynės (po 2004 m. žaidynių). Šių rungčių varžybos rengiamos per pasaulio pirmenybes, bet dėl olimpinių medalių dviratininkai šiose rungtyse nekovoja.

Vienoje iš šių rungčių – asmeninėse persekiojimo lenktynėse – dar 1988 metais olimpinį aukso medalį iškovojo Gintautas Umaras. O 500 metrų atskiro starto lenktynės karjeros pradžioje buvo stipriausia Simonos Krupeckaitės rungtis.

Kita vertus, palyginti su praėjusiomis olimpinėmis žaidynėmis, įvyko viena treko dviratininkus nudžiuginusi permaina. Rio de Žaneiro treke buvo kovojama tik dėl dešimties medalių komplektų, o Tokijuje vėl bus rengiamos madisono varžybos (grupinės porinės lenktynės dėl taškų).

Po Tokijo žaidynių bus pakeistos moterų komandų sprinto taisyklės. Kol kas šios rungties komandas sudaro dvi dviratininkės, bet nuo kito olimpinio ciklo komandas sudarys trys dviratininkės (kaip ir vyrų varžybose). Padidintos komandos jau varžėsi praėjusių metų Europos pirmenybėse, kurios formaliai turėjo pradėti kitą olimpinį ciklą.

Žvaigždės (greičio rungtys)

Per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes dviračių treko varžybose net šešias iš dešimties rungčių laimėjo Didžiosios Britanijos olimpiečiai. Be to, britai iškovojo keturis sidabro ir vieną bronzos medalį.

Tačiau per šį olimpinį ciklą britų medalių lietus liovėsi, o 2018, 2019 ir 2020 metų pasaulio pirmenybių medalių lentelėje pirmąją vietą triskart iš eilės užėmė Nyderlandai.

Pernai prieš pat pandemiją surengtose pasaulio pirmenybėse prizinėmis vietomis dažniausiai džiaugdavosi Nyderlandų (6 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos) ir Vokietijos (4 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos) dviratininkai.

Pernai greičio rungtyse (sprinte ir keirine) lygiaverčių varžovų neturėjo olandas Harrie Lavreysenas ir vokietė Emma Hinze. Jie laimėjo po tris aukso medalius.

24-erių H.Lavreysenas kol kas yra kylanti žvaigždė ir olimpinėse žaidynėse dalyvauja pirmą karą. Izu treke jam teks susigrumti su senu vilku, 33-ejų britu Jasonu Kenny, kurio kolekcijoje jau yra šeši olimpiniai aukso medaliai.

Moterų greičio rungtyse su olimpinių žaidynių debiutante 23-ejų E.Hinze turėtų varžytis praėjusių olimpinių žaidynių prizininkės Lee Wai Sze iš Honkongo ir rusė Anastasija Voinova. A.Voinova kartu su tautiete Darija Šmeliova laikomos komandų sprinto varžybų favoritėmis.

Dviračių treke, kaip ir kitose sporto arenose, būna ir didelių netikėtumų. Pavyzdžiui, per Rio de Žaneiro žaidynes keirino rungties nugalėtoja tapo olandė Elis Ligtlee. Ši dviratininkė nei iki tol, nei po to keirino varžybose nelaimėjo nė vieno pasaulio pirmenybių medalio.

Žvaigždės (ištvermės rungtys)

Daugiakovės ir madisono varžybose dėmesį prikaustys 38-erių olandė Kirsten Wild. Ji yra daugkartinė klasikinių plento lenktynių nugalėtoja ir į treką užsuka retai, bet vis dar vaikosi seną svajonę iškovoti bent vieną olimpinį medalį. Veteranei galbūt padės jos tautietė Amy Pieters – šios dvi moterys pernai tapo madisono rungties pasaulio čempionėmis.

Dvi ryškios plento žvaigždės atstovaus ir Italijos treko rinktinei. Komandų persekiojimo lenktynėse dalyvaus Filippo Ganna, kuris šiuo metu laikomas geriausiu pasaulio atskiro starto lenktynių specialistu.

F.Ganna bandė jėgas Tokijo žaidynių plento atskiro starto lenktynėse, bet kalvota trasa 25 metų italui visai netiko. Nepaisant to, F.Ganna užėmė penktąją vietą, o iki bronzos medalio jam trūko vos dviejų sekundžių.

Daugiakovės varžybose vėl dalyvaus vienas geriausių pasaulio plento sprinterių Elia Viviani. Jis, skirtingai nei E.Viviani, jau turi vieną olimpinį medalį. Rio de Žaneiro žaidynėse E.Viviani laimėjo tos pačios rungties – treko daugiakovės – varžybas.

Olimpinėse komandų persekiojimo lenktynėse – tiek vyrų, tiek moterų – šiame amžiuje dominavo Didžiosios Britanijos dviratininkai. Nutraukti jų pergalių virtinę svajoja ne vien italai su F.Ganna, bet ir danai, kuriuos į priekį ves Londono žaidynių daugiakovės čempionas Lasse Normanas Hansenas. Šis dviratininkas per Tokijo žaidynes nusitaikė ne tik į komandų persekiojimo, bet ir į madisono auksą. Šių dviejų rungčių aukso medalius L.N.Hansenas iškovojo per praėjusių metų pasaulio pirmenybes.

Čempionė

Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes viena ryškiausių dviračių treko žvaigždžių buvo vokietė Kristina Vogel. Ji laimėjo asmenines sprinto varžybas ir iškovojo komandų sprinto bronzos medalį.

Prasidėjus Tokijo žaidynių ciklui K.Vogel pradėjo dominuoti visose greičio rungtyse, tačiau jos karjera staiga nutrūko dviratininkei Kotbuso treke per treniruotę patyrus kraupią traumą. Olimpinė čempionė buvo paralyžiuota, keturias savaites praleido intensyvios priežiūros skyriuje ir nebegali vaikščioti.

Tragiškai nutrūkus sportininkės karjerai, K.Vogel pasuko į politiką. Per 2019 metų rinkimus ji Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) sąraše buvo išrinkta į Erfurto miesto tarybą.

Lietuvės

Kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo dvi Lietuvos dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė. Jos varžysis trijose rungtyse: komandų sprinto, keirino ir sprinto.

Komandų sprinto varžybos vyks pirmadienį (rugpjūčio 2 d.), keirino – trečiadienį ir ketvirtadienį (rugpjūčio 4-5 d.), sprinto – nuo penktadienio iki sekmadienio (rugpjūčio 6-8 d.).

38-erių S.Krupeckaitė yra geriausia šio amžiaus Lietuvos treko dviratininkė ir viena labiausiai patyrusių mūsų šalies olimpiečių. Ji dalyvauja jau penktose olimpinėse žaidynėse. Iki šių metų penkeriose žaidynėse varžėsi tik olimpiniai čempionai Daina Gudzinevičiūtė ir Virgilijus Alekna.

Per ilgą karjerą uteniškė iškovojo 24 pasaulio ir Europos pirmenybių bei Europos žaidynių medalius. Ji dukart tapo pasaulio čempione (2009 m. – atskiro starto lenktynių ir 2010 m. – keirino), triskart – Europos čempione (2012 m. – komandų sprinto su Gintare Gaivenyte ir keirino, 2016 m. – sprinto) ir 2019 metų Europos žaidynių čempione (keirino).

S.Krupeckaitė ant didžiųjų turnyrų garbės pakylos lipo ir per šį olimpinį ciklą. 2018 metais ji laimėjo pasaulio pirmenybių bronzos medalį (keirino), 2016 metų Europos pirmenybėse, kurios vyko iškart po Rio de Žaneiro žaidynių iškovojo net tris medalius (sprinto auksą ir keirino bei komandų sprinto sidabrą), 2017 metais tapo Europos keirino vicečempione, o 2019 metų Europos žaidynėse laimėjo keirino auksą ir komandų sprinto sidabrą.

Lietuvos dviračių treko lyderė ne kartą pasižymėjo visose trijose olimpinėse greičio rungtyse.

25-erių M.Marozaitės kraitis kol kas labai nedidelis. Ji iškovojo tik du komandų sprinto medalius: 2016 metų Europos pirmenybių bronzą ir 2019 metų Europos žaidynių sidabrą. Abu kartus M.Marozaitės porininkė buvo S.Krupeckaitė.

Per šį olimpinį ciklą Europos pirmenybių medalius laimėjo dar du Lietuvos dviratininkai. Aušrinė Trebaitė tapo neolimpinės rungties skrečo žemyno čempione, o Vasilijus Lendelis iškovojo sprinto varžybų bronzą. Tačiau nei jiems, nei kitiems Lietuvos treko dviratininkams nuvažiuoti iki olimpinio Tokijo nepavyko.

Praeitis

Lietuvos treko dviratininkai į olimpines žaidynes pirmą kartą išvyko 1988 metais. Tuomet į SSRS rinktinę pateko Gintautas Umaras, Artūras Kasputis ir Mindaugas Umaras.

G.Umaras devintajame dešimtmetyje buvo viena ryškiausių persekiojimo lenktynių žvaigždžių ir Seulo žaidynėse iškovojo du aukso medalius. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, per vienas žaidynes laimėjęs du aukso medalius.

G.Umaras iš pradžių laimėjo asmenines persekiojimo lenktynes, o po dviejų dienų su komandos draugais A.Kaspučiu bei Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) dviratininkais Viačeslavu Jekimovu ir Dmitrijumi Neliubinu nugalėjo komandų persekiojimo lenktynėse. M.Umaras taip pat dalyvavo komandų persekiojimo lenktynėse, bet nevažiavo finale ir negavo olimpinio aukso medalio. Formaliai M.Umaro pavardės olimpinių čempionų sąraše nėra.

Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos treko dviratininkai varžėsi visose olimpinėse žaidynėse. Lietuvių desantas olimpiniuose trekuose kelis kartus buvo gausus (1996 metų Atlantos ir 2004 metų Atėnų žaidynėse startavo po šešis dviratininkus), bet laimėti medalio kol kas nepavyko.

Praėjusiame amžiuje arčiausiai tikslo buvo Rasa Mažeikytė, per Atlantos žaidynes užėmusi šeštąją vietą asmeninėse persekiojimo lenktynėse. O šiame amžiuje Lietuvos treko rinktinės lydere tapo S.Krupeckaitė.

Geriausias S.Krupeckaitės olimpinis rezultatas – ketvirtoji vieta atskiro starto lenktynėse per 2004 metų Atėnų žaidynes. Be to, uteniškė užėmė penktąją vietą sprinto lenktynėse per 2012 metų Londono žaidynes, sprinto arba keirino varžybose tris kartus buvo septinta ir kartą – aštunta.

Per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes S.Krupeckaitė užėmė septintąją (sprinto) ir dvyliktąją (keirino) vietas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.