„Padariau viską ir iškovojau medalį, apie kurį svajojau ne tik aš, bet ir visa Lietuva. Tai – visos Lietuvos medalis. Labai tuo džiaugiausi“, – laimės neslėpė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
2021 metai. Rugpūčio 6 diena. Pandemines olimpines žaidynes Lietuva paliks ne tuščiomis. Kai nepavyko kelioms olimpinėms viltims, šalies sporto gerbėjai atsisuko į 2012 metų Londone žaidynėse auksą iškovojusią penkiakovininkę.
Šiame stadione – kaip ir visur – dėl koronaviruso taisyklių žiūrovų nebuvo, bet Lietuvos sportininkei aidėjo daug plojimų, dar daugiau jų aidėjo toli nuo Tokijo – gimtinėje, kur tūkstančiai širdžių iki žaidynių pabaigos likus dviem dienom laukė medalių.
Tačiau vieno asmens džiaugsmas tribūnose 37-erių sportininkei buvo ypatingas – jai iš visos širdies plojo jos vyras Andrejus Zadneprovskis. Niekas šią akimirką negalėjo geriau suprasti L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės nei jis – Atėnų olimpiados sidabro ir Pekino žaidynių bronzos laimėtojas.
Kokia akimirka!
„Girdėjau skambant savo vardą. Žinojau, kad visi serga ir visi laukia. Visi nori ir negaliu pavesti ir privalau padaryti viską, ką galiu, išspausti savo maksimumą. Pabaigoje kojos buvo sunkios, bet galvojau, kaip negriūti, bėgti iki finišo galingai. Buvo nelengva“, – kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
A.Zadneprovskis Tokijo žaidynėse dalyvauja kaip akredituotas Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės asociacijos (UIPM) Vykdomojo komiteto narys.
Po finišo ant kaklo pasikabinusi sidabro medalį ir rankoje laikydama kuklią, bet ypatingai gražią olimpinę puokštę ji prisiminė ir prieš pat kelionę įvykusį pokalbį su dukra.
„Mano dukra man pasakė, kad gal namo parvešiu medalį. Pasakiau: „Gal“. Lik namuose ir aš sugrįšiu“, – pasakojo sportininkė ir pabrėžė, kad išvydusi, jog paskutinę rungtį pradės trylikta, netgi apsidžiaugė – L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė blogus prietarus nuvijo šalin ir žinojo, kad dabar jai gali pasisekti – juk jos dukros gimtadienis būtent 13 dieną.
Jau stadione ją sveikino kartu besivaržiusi penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė. Ji Tokijo žaidynėse užėmė 7 vietą. Jos komentarą skaitykite čia.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė Tokijuje net pagerino Rio de Žaneiro žaidynėse užfiksuotą šaudymo ir bėgimo rungties olimpinį rekordą – nuo šiol jis bus 11 min. 38,37 sek. Lietuvė iš viso surinko 1370 taškų ir nusileido tik bendros įskaitos olimpinį rekordą pagerinusiai britei Kate French.
Bronzą iškovojo vengrė Sarolta Kovačs.
„Iš pradžių negalėjau patikėti. Bėgdama finišo link, dar likus ratui, kai gavau 10 baudos sekundžių, galvojau, kad gal nepavyks iškovoti medalio. Bet bėgdama paskutinį ratą ir likus 300 metrų supratau, kad tai gali įvykti. Tikėjimas buvo didelis ir kad medalis bus mūsų visos Lietuvos iškovotas, – kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Taip ir atsitiko. Gal likus 300 metrų supratau, kad bus medalis ir niekam neatiduosiu.“
Bet šiandieną – Lietuvos ir Lauros šventė. Neįtikėtina, nes dar prieš keletą savaičių sportininkė buvo patyrusi traumą.
„Prieš mėnesį kritau nuo žirgo ir susilaužiau šonkaulį. Praleidau Europos čempionatą, bet treniravausi ir tikėjau, kad esu geroje formoje ir kad viskas bus gerai“, – prisiminė Laura.
Baudos sekundės tik įkvėpė bėgti greičiau
Laurai puikią poziciją garantavo tobulas pasirodymas jojimo rungtyje. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė šalin nuvijo visus Rio de Žaneiro olimpiados vaiduoklius ir kartu su hebrajišką vardą turinčiu žirgu Jhon visas kliūtis įveikė be jokių problemų.
Tobulai pasirodė ir G.Venčkauskaitė, o kiek sportininkių klupo bandydamos suvaldyti žirgus – brazilė Ieda Guimaraes krito dukart, vieną iš jų – po žirgo kanopomis ir kurį laiką gulėjo ant vejos, jos link bėgant savanoriams. Vokietė Annika Schleu verkė ir garsiai šaukė ant besispyriojančio žirgo.
Lemiamą – kombinuotą bėgimo ir šaudymo – rungtį L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė pradėjo trylikta – nuo lyderės rusės Ulianos Batašovos atsilikdama 52 sekundėmis. Jos startas privertė išsigąsti – Laura pirmuosius žingsnius žengė pagal savo varžovės starto signalą, tada išgirdo savąjį – šoko atgal į startą ir pasileido bėgti į priekį. Sportininkei buvo skirta 10 sekundžių bauda.
„Per anksti startavau. Pagalvojau, kad dvyliktas numeris jau išbėgo. Sucypsėjo ir ji sudvejojo. Aš pagalvojau, kad man reikia bėgti ir pajudėjau, o tada pagalvojau, kad aš trylikta ir žengiau atgal. Ir ji to nesuprato. Maniau, kad man reikia bėgti. Supratau, kad užfiksuotas „false startas“ ir gausiu dešimt sekundžių“, – paaiškino L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Bėgdama galvojo, ar pavyks
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė bėgo įspūdingu greičiu. Likus dviem ratams iki finišo lietuvė dar vijosi trečiojoje vietoje buvusią italę Alice Sotero, tačiau didelis tempas ir taikli akis šaudykloje greitai ją pastūmėjo į priekį.
Paskutinį ratą L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė jau buvo trečia, tačiau neįtikėtino charakterio sportininkė net neketino apsiriboti bronzos medaliu.
„Kovosiu“, – tokius žodžius ketvirtadienį po fechtavimo rungties tarė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuri tada bendroje rikiuotėje buvo 25-a.
Ir ji kovojo.
„Pirmą dieną fechtavimas nelabai džiugino, buvau susitelkusi iškovoti daugiau pergalių. Maniau, kad toks likimas ir gal ne šįkart, – apie mintis bėgant kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Bet šiandieną sugebėjau kitose rungtyse pasirodyti labai gerai. To ir reikėjo pakovočiau dėl medalio. Bet ir ten buvo klaustukas „O kaip bus?“. Kaip matėme, viskas įvyko puikiai. Esu laiminga, kad jojau švariai ir savo stipriausioje bėgimo rungtyje padariau viską ir iškovojau medalį, apie kurį svajojau ne tik aš, bet ir visa Lietuva.“
Laimę atnešė dukros gimimo diena
– Laura, vienas daugiausia žiūrovams nervų kainavusių momentų – kai po dviejų ratų iškart į rankas negavote šautuvo. Kas ten įvyko?
– Nesulaikė. Aš tiesiog prabėgau du ratus ir jis mane sustabdė ir pasakė: „Dabar nieko neliesk.“ Aš dešimt sekundžių prastovėjau. Atrodė, kad jau esu priartėjusi, stoviu ir galvoju... Aš maniau, kad galiu gauti baudą, bet bėgu pirmą ratą, tada – antrą ir jau galvoju: „Gal ir ne...“ Bet paskui pamačiau, kad stabdo.
– Turbūt vienas didžiausių klausimų – ar tos dešimt sekundžių dar būtų lėmusios...?
– Kaip man būtų apmaudu...Bėgu ir galvoju, kad turiu bėgti dar greičiau, nes ten – dešimt sekundžių. Paskui išbėgusi atsisukau ir žiūriu, kaip varžovės priartėjo. Kaip aš skuodžiau.
– Įstojote į išskirtinį lietuvių klubą, kur yra tik keturi lietuviai. Po du olimpinius medalius turi Virgilijus Alekna, Austra Skujytė ir jūsų vyras Andrejus Zadneprovskis. Ką reiškia būti tokioje kompanijoje?
– Solidu (nusijuokė). Visą gyvenimą dėl to dirbi. Tiesiog mokame nugalėti, laimėti. Labai džiaugiuosi, kad mums olimpiadoje po kelis kartus pavyksta tai padaryti. Dovana visiems. Bėgau ne tik už save, bet ir visą Lietuvą. Vis tiek tie šansai čia jau paskutiniai.
Labai tikiuosi, kad ryt Justinui Kinderiui pasiseks. Pirmoji rungtis džiugina, bet neužbėkime įvykiams už akių, nes matėte – tas jojimas... Net nežiūrėjau, kaip varžovės joja.
Rio de Žaneire man jojimas nepasisekė – buvo 0 taškų. Galvojau, kad nejaugi ir vėl taip bus. Pati sau sakiau, kad privalau joti ir turiu įrodyti, jog galiu joti olimpinėse žaidynėse. Labai jaudinausi.
Esu laiminga, kad jojau be baudos taškų ir netikėtai pakilau į 13 vietą.
Pamačiau tą numerį ir pagalvojau, kad 13 dieną gimė mano dukra ir jis bus man laimingas. Londone jojau su tryliktu numeriu. Dabar bronzą iškovojusi S.Kovačs Londone jojo su mano tryliktu numeriu pažymėtu žirgu. Ji labai išsigando, o aš galvojau, kad ne – tai laimingas numeris, nes tryliktą dieną gimė mano dukra.
Vengrė išsigando to numerio ir krito nuo žirgo. O aš prajojau.
Dabar pamačiusi tryliktą numerį pagalvojau, kad jis bus man laimingas. Tikėjau.
– Ar jus pamatysime ir po trejų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
– Man daug kas užduoda šį klausimą. Aš nežinau atsakymo. Tikrai nežinojau, kaip susiklostys – bus medalis ar ne, bet tai neturi įtakos mano sprendimui.
Nesu apsisprendusi. Giliai širdyje nenoriu atsisveikinti su sportu, nes myliu tai, ką darau. Myliu sportą, myliu varžytis ir myliu nugalėti, džiuginti. Nėra to sprendimo. Noriu dabar pailsėti.
***
Šeštadienį finišas laukia ir Lietuvos penkiakovininko Justino Kinderis. 34-erių sportininkas po pirmosios – fechtavimo – rungties dalinasi 3-4 vietas.
Kelias iki svarbiausio momento
Penktadienį L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė baseine distanciją įveikė per 2 min. 17,21 sek. Ir savo – antrajame – plaukime buvo ketvirta, taip įsirašydama 276 taškus. G.Venčkauskaitė savo – trečiajame – plaukime buvo šešta. Ji distanciją įveikė per 2 min., 18,37 sek. ir surinkuso 274 taškus.
Po plaukimo rungties L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė su 466 taškais bendroje įskaitoje nukrito į 27-ą vietą, o G.Venčkauskaitė pakilo į 33-ą.
Papildomame fechtavimosi etape L.Asadauskaitė surinko 2 taškus – jos pozicija bendroje įskaitoje nepasikeitė. Nepakito ir G.Venčkauskaitės vieta, kuri gavo vieną tašką, o savo pozicijas lietuvės ėmė gerinti jojimo rungtyje.
