Drąsūs ir pasiruošę kovoti dėl pačių aukščiausių pozicijų – tokie į rugpjūčio 24 dieną startuosiančias Tokijo paralimpines žaidynes išvyksta šalies paralimpiečiai.
„Jūs jau esate laimėtojai, kurie savo valia ir ryžtu įrodėte, kad galima pasiekti tokių aukštumų. Žmogaus orumas ir užsispyrimas geba padaryti neįmanomus dalykus – galime tuo tik žavėtis. Išlydime su pačia geriausia nuotaika ir jaudindamiesi už jus“, – į sportininkus kreipėsi šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos vadovas paralimpinės komandos kapitonui Andriui Skujai įteikė trispalvę vėliavą, kuri suplazdės Tokijo paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
„Noriu padėkoti už suteiktą pasitikėjimą nešti Lietuvos vėliavą Tokijuje. Tai – garbė ir atsakomybė. Visos komandos vardu pažadu, kad Tokijuje už trispalvę atiduosime visas jėgas. Penkerius metus ruošėmės šioms žaidynėms ir aš tikiu, kad nenuvilsime Lietuvos žmonių“, – kalėjo paralimpinės rinktinės kapitonas, lengvaatletis A.Skuja.
Iš viso Lietuvai kartu su juo paraliminėse žaidynėse atstovaus dar dešimt sportininkų.
Lengvaatlečiai Oksana Dobrovolskaja ir Donatas Dundzys, plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis bei 2016-ųjų Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse auksu pasidabinusi golbolo rinktinė, kuriai atstovaus Mantas Brazauskis, Nerijus Montvydas, Artūras Jonikaitis, Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas ir Marius Zibolis.
Dar prieš penkerius metus Rio paralimpinėse žaidynėse rutulio stūmimo rungtyje auksą iškovojęs dabartinis Lietuvos Paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius kiekvienam olimpiečiui, jų treneriams bei personalo atstovams įteikė po simbolinį medalį ir palinkėjo sėkmės po kiek mažiau nei dviejų savaičių startuosiančiose žaidynėse
„Šis medalis – simbolinis, bet nuojauta man sako, jog iš Tokijo komanda atveš Lietuvai paralimpinių apdovanojimų. Pasirengimas žaidynėms dėl pandemijos buvo kitoks nei įprastai, bet aš žinau, kad sportininkai iš savęs išspaudė maksimumą. Finišo tiesioji jau arti ir aš linkiu ją kirsti užtikrintai.
Linkiu ne tik siekti medalių, bet ir mėgautis kiekviena akimirka paralimpinėse žaidynėse – šventėje, simbolizuojančioje žmogaus valios pergalę prieš negalią“, – teigė M.Bilius.
Kapitonas spaudimo nejaučia
Lietuvos paralimpinės rinktinės kapitonu išrinktas rutulio stūmikas A.Skuja teigė, kad tapti šalies vėliavnešiu atidarymo ceremonijoje – didžiulė garbė.
„Toks titulas yra didelė garbė. Negalvojau, kad būsiu išrinktas rinktinės kapitonu. Stengsiuosi padaryti viską, kas geriausia“, – samprotavo rinktinės kapitonas.
Prieš penkerius metus rutuli stūmimo rungtyje Lietuvai pavyko iškovoti aukso medalį. Tąsyk juo pasidabino dabartinis šalies Paralimpinio komiteto prezidentas M.Bilius.
2016 metais Brazilijoje jis rutulį nustūmė 16,80 m.
Paklaustas, ar nejaučia papildomo spaudimo po itin sėkmingo prezidento pasirodymo šioje rungtyje prieš penkerius metus, A.Skuja teigia, kad didelio spaudimo prieš artėjantį startą jis nejaučia.
„Važiuojame varžytis. Dalyvausime taip, kad pasirodytume, kiek įmanoma geriausiai. O medalis, kad ir kokios spalvos jis bebūtų, tai yra didelis pasiekimas“
Kol kas iki mano starto liko 15 dienų. Didelio jaudulio nejaučiu, matysime, man asmeniškai tai bus pirmosios tokio rango varžybos. Matysime, kaip seksis sudalyvauti, pristitaikyti prie aplinkos bei laiko.
O kas bus geriausias, pasimatys per varžybas“, – kalbėjo A.Skuja.
Tapti šalies kapitonu ir vėliavnešiu – didžiulė atsakomybė, kuri pasitaiko itin retai, apie tai prakalbo ir pats paralimpietis.
„Žinojau, kad šią vėliavą įteiks prezidentas. Apsirengėme gražiomis aprangomis, tokie momentai gyvenime pasitaiko labai retai. Džiaugiuosi, labai malonu“, – kalbėjo rutulio stūmikas.
Pasirengime trūko varžybų
Bene didžiausias viltis šalies paralimpinė rinktinė sieja su Lietuvos golbolo rinktine, kuri 2016-ųjų Rio paralimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalius ir šiemet Tokijuje gins savo čempionų titulą.
Vienas pagrindinių pergalės kalvių tąsyk Brazilijoje buvo Justas Pažarauskas.
29-erių paralimpietis apie tikslus kalbėjo ne itin drąsiai.
„Pažiūrėsim, nesu tas, kuris galėčiau prognozuoti. Važiuojame kovoti“, – paklaustas, ar pavyks apginti čempionų titulą, atsakė Lietuvos golbolo rinktinės lyderis.
J.Pažarauskas taip pat įvardino pagrindinius konkurentus kovoje dėl vietos į aukščiausius apdovanojimus.
„Čia yra paralimpinės žaidynės. Silpnų varžovų nėra. Pagrindiniai mūsų varžovai turėtų būti brazilai, amerikiečiai, vokiečiai, ukrainiečiai. Sunku prognozuoti finalinį trejetuką.
Kovos bus intensyvios“, – kalbėjo paralimpietis.
Titulo gynyba dažniausiai prideda papildomos įtampos, tačiau jos T.Pažarauskas nejaučia. Paralimpietis nesidairo į praeitį ir visą dėmesį skiria tik artėjančioms dvikovoms.
„Asmeniškai didelės įtampos nėra. Kas buvo – praėjo. Nebereikia žiūrėti tai, kas buvo 2016 metais. Nauja paralimpiada, naujos varžybos ir galbūt nauji medaliai“, – samprotavo T.Pažarauskas.
Kaip ir Tokijo olimpinės žaidynės, taip ir paralimpiada, dėl COVID-19 pandemijos buvo perkelta į 2021-ius metus.
Svarbiausiems metų startams kartu su savo komandos draugais pandemijos akivaizdoje besiruošęs T.Pažarauskas užsiminė, kad didžiausiu iššūkiu karantino metu tapo varžybų trūkumas.
„Labiausiai pasirengimo laikotarpyje trūko varžybų. Pastaruosius metus mes praktiškai jų neturėjome. Dabar per gegužės-liepos mėnesius turėjome trejas varžybas.
Anksčiau jų turėdavome daugiau, susipažindavome ir galėdavome analizuoti varžovus tačiau šį kartą to nebuvo.
Teks darytis analizes pačių paralimpinių žaidynių metu“, – kalbėjo paralimpinis čempionas.
Tikslas – kuo geresnis rezultatas
Gegužės mėnesį Portugalijoje vykusiose Europos žmonių su negalia plaukimo čempionate sau lygių neturėjęs plaukikas Edgaras Matakas į Tokijo paralimpiadą išvyksta pakilios nuotaikos.
22-ejų kauniečiui tai bus antrosios paralimpinės žaidynės jo karjeroje.
„Emocijos – geros. Tai bus antrosios mano paralimpinės žaidynės. Norisi pasigerinti asmeninius rezultatus, o pagrindinis tikslas prasibrauti į varžybų finalą. Toliau – žiūrėsime
„Kiekvieną kartą, kai gerini asmeninius rezultatus, įkvepia tave tobulėti toliau ir stengtis tą pademonstruoti Tokijuje“, – kalbėjo regėjimo negalią turintis plaukikas.
Puikiai pavasarį vykusiose Europos čempionato varžybose pasirodęs E.Matakas Portugalijoje tapo triskart Senojo žemyno čempionu, tačiau papildomo spaudimo dėl pastaruoju metu demonstruojamų įspūdingų rezultatų paralimpietis nejaučia.
Plaukiko teigimu, jo pagrindinis tikslas – pasigerinti asmeninius rezultatus.
„Pašalinio spaudimo nejaučiu, o iš savęs visada reikalauju maksimumo. Nereikalauju medalių, tiesiog noriu gerinti asmeninius rezultatus, o kai juos gerini, visada galima tikėtis gerų vietų
Jaučiuosi stipriai patobulėjęs. Sezono metu rezultatai gerėjo, esame geroje formoje ir tikimės ją pademonstruoti Tokijuje“, – kalbėjo E.Matakas.
Lietuvos delegacija į Tokiją keliaus trimis grupėmis. Pirmi sportininkai išvyks rugpjūčio 17 d., antra atletų grupė iškeliaus rugpjūčio 20 d., o paskutinių atletų kelionė laukia rugpjūčio 22 d.
Tokijo paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis, o pačias svarbiausias šių žaidynių naujienas galėsite sekti lrytas.lt portale.
– Kokiomis nuotaikomis Lietuvos paralimpinė rinktinė išvyksta į Tokijo žaidynes? – buvo paklausta šalies Paralimpinio komiteto prezidento M.Bilio.
– Nuotaikos – džiugios. Nors visą pasaulį vis dar yra sukausčiusi COVID-19 pandemija, tačiau mūsų sportininkai pasiruošė ir yra geros nuotaikos.
Džiugu, kad buvome taip išlydėti Prezidentūroje – tai sportininkams suteikia pasitikėjimo, motyvacijos ir prideda noro parvežti medalius.
– Iš kurių sportininkų tikikės aukščiausių apdovanojimų?
– Iš visų. Šią akimirką turime 11 paralimpiečių. Kiek anksčiau buvo 12, tačiau mūsų maratonininkė, kuri turėjo puikias galimybes kautis dėl medalių, iškrito dėl patirtos traumos.
Jei lygintume su 2016-ųjų metų žaidynėmis, į Rio žaidynes važiavo 13 sportininkų, o 2012-ųjų Londono žaidynėse turėjome 11 atstovų.
Rinktinė – per viduriuką: nei padidėjo, nei pamažėjo, bet atsirado labai daug jaunų, perspektyvių sportininkų, kurie pirmą kartą dalyvaus paralimpiadoje.
– Šalies golbolo rinktinė sieks apginti čempionų titulą. Tai bus lengviau ar sunkiau?
– Manau, kad apginti titulą visada yra sunkiau. Tikiuosi, kad jiems pavyks. Komanda turėjo geras sąlygas pasiruošimui, galėjo tinkamai treniruotis. Tikiuosi, kad jų rezultatai dėl COVID-19 pandemijos nenukentės.
– Po Tokijo olimpinių žaidynių sporto bendruomenėje vis garsiau buvo kalbama apie Lietuvos sporto nuosmukį. Kokia yra paralimpiečių situacija?
– Mūsų situacija yra panaši, nes esame tokioje pat sistemoje, kuri buvo pakeista 2018 metais. Ši sistema nebuvo tinkama sporto sritims gerėti ir sukurti tinkamas sąlygas sportininkams.
Tikimės, kad į tai bus atsižvelgta ir sporto sistema Lietuvoje bus pakeista.
– Kiek tikėjotės sportininkų Tokijo paralimpinėms žaidynėms prieš kelerius metus? Ar šios prognozės išsipildė?
– Tikėjomės turėti 15-16 sportininkų. Šį ambicingą tikslą iškėlėme 2017 metais, kai išrinko mane paralimpinio komiteto vadovu. Deja, keli sportininkai nepateko dėl rezultatų trūkumų, o keliems kelią užkirto varžybų atrankos sistema, kurią koregavo pandemija.
– Šios paralimpinės žaidynės buvo nukeltos vieneriems metams. Kiek tai rimtas iššūkis šalies sportininkams?
– Dėl varžybų atkėlimo sportininkai pajuto trikdį, tačiau mūsų sportininkai yra stiprūs, nes pirmiausia jiems reikia įveikti savo negalią.
Sportininkai, kurie važiuoja jie be metų atkėlimo turi didesnių trikdžių – savo negalią. Nemanau, kad metų perkėlimas turės didelės įtakos paralimpiečių rezultatams.
