Sistema
Europos pirmenybės vyks 2022 metų lapkričio 4-10 dienomis trijose Pietų slavų šalyse: Slovėnijoje, Juodkalnijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Turnyre dalyvaus 16 komandų.
Teisę varžytis baigiamojoje dalyje jau turi keturios komandos: 2020 metų Europos čempionė Norvegija ir visos trys šeimininkės Slovėnija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija.
Dėl likusių dvylikos kelialapių kovos 24 komandos, suskirstytos į šešias atrankos grupes. Atrankos turnyro rungtynės bus žaidžiamos šių metų spalio 6-10 d., 2022 metų kovo 2-6 d. ir balandžio 20-24 d. Per kiekvieną atrankos langą vyks dviejų turų rungtynės.
Karolio Kaladinsko treniruojama Lietuvos rinktinė pateko į 1-ąją grupę, kurioje taip pat žais Rusijos, Lenkijos ir Šveicarijos komandos. Šią savaitę lietuvės susitiks su lenkėmis ir rusėmis. Abejos rungtynės su šveicarėmis vyks kovo mėnesį, o balandį Lietuvos rankininkės antrą kartą išmėgins jėgas su Lenkijos ir Rusijos komandomis.
Lietuvos moterų rankinio rinktinė iki šiol po vieną kartą dalyvavo Europos ir pasaulio pirmenybėse. Tačiau tai įvyko seniai – dar praėjusiame amžiuje. 1993 metų pasaulio pirmenybėse mūsų šalies rankininkės užėmė 13-ąją vietą, 1996 metų Europos pirmenybėse – 12-ąją vietą.
Rusija
Aiški 1-osios grupės favoritė yra Rusijos rinktinė, kuri prieš du mėnesius iškovojo Tokijo olimpinių žaidynių medalius, bet Europos pirmenybių atrankos turnyrą pradeda neatpažįstamai pasikeitusia sudėtimi.
Įdomu, kad Rusijos rinktinė dar niekada netapo Europos čempione, bet keturis kartus iškovojo pasaulio pirmenybių aukso medalius ir stovėjo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio per 2016 metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje Rusijos moterų rankinis išgyveno staigų ir labai netikėtą nuopuolį, per kurį šios šalies rinktinė net nepateko į 2013 metų pasaulio pirmenybes. Tačiau Rusijos rinktinė greitai atsitiesė ir nuo 2015 metų per visus didžiuosius turnyrus patekdavo bent į ketvirtfinalį.
Suprantama, skambiausia pergalė buvo iškovota Rio de Žaneire. Tačiau Rusijos rinktinė neseniai medalius laimėjo ir kituose turnyruose: 2018 metų Europos pirmenybėse – sidabrą, 2019 metų pasaulio pirmenybėse – bronzą, šiais metais vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse – sidabrą.
Tokijo žaidynių finale Rusijos rinktinė pripažino Prancūzijos ekipos pranašumą 25:30.
Nors nuo Tokijo žaidynių praėjo vos du mėnesiai, Rusijos rinktinė per šį trumpą laiką spėjo smarkiai pasikeisti. Prieš kelias dienas buvo pristatyta nauja rinktinės trenerė Liudmila Bodnijeva, pakeitusi trumpai dirbusį Aleksejų Aleksejevą.
Šis rankinio specialistas Rusijos rinktinės treneriu buvo paskirtas praėjusių metų pabaigoje, kai su Rusijos rankinio vadovais susipyko vos pusantrų metų nacionalinei komandai vadovavęs ispanas Ambrosas Martinas. Tačiau ir A.Aleksejevas pareigose neužsibuvo ir rinktinės vairą perdavė vyriausiosios trenerės patirties beveik neturinčiai kalmukei L.Bodnijevai.
Po olimpinių žaidynių pasikeitė ne vien treneris, bet ir daug žaidėjų. Šią savaitę į rinktinę atvyko vos trys Tokijo žaidynėse rungtyniavusios rankininkės: Olga Fomina (Toljačio „Lada“), Antonina Skorobogatčenko (Maskvos CSKA) ir Jelena Michailičenko (CSKA). Vartininkė Anastasija Lagina („Rostov-Don“) taip pat keliavo į Japoniją, bet tik kaip atsarginė.
Didžiausias praradimas – viena geriausių pasaulio rankininkių 26-erių Ana Viachireva, kuri buvo išrinkta dvejų pastarųjų olimpinių žaidynių bei 2018 metų Europos pirmenybių naudingiausia žaidėja. A.Viachireva iškart po Tokijo žaidynių netikėtai paskelbė, kad nusprendė padaryti karjeros pertrauką „dėl fizinio ir psichologinio nuovargio“.
Kad pavargo ir nori pailsėti, pranešė ir kita vidurinės kartos žaidėja 25-erių Darja Dmitrijeva.
Net rinktinei žymiai pasikeitus, ją sudaro nemažą tarptautinių varžybų patirtį turinčios rankininkės. Du stipriausi Rusijos moterų klubai sėkmingai žaidžia Čempionių lygoje („Rostov-Don“ užpernai pateko į finalą, CSKA praėjusį sezoną rungtyniavo finalo ketverte), praėjusį sezoną net trys komandos (Zvenigorodo „Zvezda“, „Astrachanočka“ ir Krasnodaro „Kuban“) kovojo Europos lygos grupių varžybose.
Dauguma rinktinės žaidėjų atstovauja šioms komandoms.
Lenkija
Lenkijos rinktinė yra Europos moterų rankinio vidutiniokė. Lenkės maždaug kas antrą kartą patenka į didžiuosius turnyrus – Europos ar pasaulio pirmenybes, bet juose nė karto nelaimėjo medalių ir nė karto nedalyvavo olimpinėse žaidynėse.
Šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje Lenkijos rinktinės rezultatai buvo pablogėję, tačiau nuo 2014 metų lenkės pateko į visas ketverias Europos pirmenybes, o 2013 ir 2015 metais dukart paeiliui užėmė ketvirtąją vietą planetos pirmenybėse.
Kita vertus, per trejas pastarąsias Europos pirmenybes Lenkijos rankininkės iškrito jau pirmajame grupių etape. Jos nepateko į 2019 metų pasaulio pirmenybes ir neiškovojo kelialapio į 2021 metų pasaulio pirmenybes. Šių metų pavasarį pasaulio pirmenybių atrankos turnyro atkrintamajame etape lenkės nesugebėjo įveikti Austrijos rankininkių.
Lenkijos rinktinė gerai pradėjo atkrintamąjį mačą ir pirmąsias rungtynes Austrijoje baigė lygiosiomis 29:29. Tačiau po keturių dienų Varšuvos pakraštyje viskas pakrypo labai netikėtai ir beveik visą laiką pirmavusi Austrijos komanda nugalėjo 29:26.
Tiesa, nors Lenkijos komanda kelialapio neiškovojo, ji vis tiek keliaus į pasaulio pirmenybes. Tarptautinė rankinio federacija (IHF) suteikė Lenkijai vardinį kvietimą.
Lenkijos rinktinė trumpą pakilimą išgyveno, kai ją 2010-2016 metais treniravo danas Kimas Rasmussenas. Nuo 2019 metų prie rinktinės vairo stovi kitas strategas iš Skandinavijos – norvegas Arne Senstadas, bet jo rezultatai kol kas netenkina nei Lenkijos rankinio vadovų, nei sirgalių.
IHF sprendimas suteikti Lenkijos rinktinei vardinį kvietimą į pasaulio pirmenybes šiek tiek sumažino spaudimą A.Senstadui, tačiau jam tenka išklausyti nemažai priekaištų.
Sirgalių lūkesčiai nemaži, nes Lenkija turi keletą pajėgių rankininkių, sudarančių gana tvirtą rinktinės branduolį. Ryškiausia šių dienų Lenkijos moterų rankinio žvaigžde galima vadinti Moniką Kobylinską, žaidžiančią „Brest-Bretagne“ ekipoje. 26 metų dešinioji pusiaukraštinė yra vienintelė Čempionių lygoje rungtyniaujanti Lenkijos rankininkė.
Dar kelios lenkės atstovauja Prancūzijos, Vokietijos ir Rumunijos klubams. Vienos pagrindinių rinktinės žaidėjų yra Karolina Kudlacz-Gloc („Bietigheim“), Dagmara Nocun („Metzingen“), Natalia Nosek („Besancon“), Aleksandra Rosiak („Besancon“), Adrianna Placzek („Nantes“).
Apie pusė rinktinės rankininkių rungtyniauja Lenkijos komandose. Praėjusį dešimtmetį Lenkijos čempionės dažnai patekdavo į Čempionių lygą, bet po 2020 metais įvykdytos Europos turnyrų reformos stipriausios Lenkijos komandos atsidūrė svarbiausio žemyno turnyro užribyje. Pernai Lenkijos rankinio lyderei Liublino „Perla“ ekipai pavyko patekti tik į Europos lygos grupių etapą, o šį rudenį Europos lygos atrankos varžybose dalyvaus dvi Lenkijos komandos „Perla“ ir Liubino „Zaglębie“.
Šveicarija
Šveicarijos rinktinė, su kuria lietuvės dukart susitiks kovo mėnesį, yra gerokai žemesnio lygio komanda negu Rusijos ir Lenkijos ekipos.
Šveicarės nė karto nedalyvavo nei pasaulio, nei Europos pirmenybėse, o per praėjusių Europos pirmenybių atrankos turnyrą, kuris buvo nutrauktas dėl pandemijos, dideliu skirtumu pralaimėjo Serbijai 23:35 ir Rusijai 26:35.
Šių metų kovą pasaulio pirmenybių atrankos grupės varžybose Šveicarijos rankininkės nugalėjo Farerų Salas 26:18 ir sužaidė lygiosiomis su Baltarusija 25:25. Šveicarės pateko į atrankos atkrintamąjį etapą, bet jame pripažino Čekijos pranašumą.
Pirmosios rungtynės Čekijoje netikėtai baigėsi lygiosiomis 27:27, bet per atsakomąsias rungtynes Čekijos rankininkės susikaupė ir įtikinamai nugalėjo išvykoje 28:22.
Tik kelios geriausios Šveicarijos rankininkės žaidžia Vokietijos klubuose, o dauguma žaidėjų atstovauja savo šalies komandoms. Šveicarija dėl neaukšto reitingo gali registruoti tik vieną klubą Europos lygos atrankos varžybose.
Už Šveicarijos ribų kartais nuskamba nebent Kerstin Kundig (Erfurto „Thuringer“), Daphne Gautschi („Neckarsulm“) ir 37 metų vartininkės Manuelos Brutsch („Bad Wildungen“) pavardės.
Europos čempionato atrankos grupės
1 grupė: Rusija, Lenkija, Šveicarija, Lietuva.
2 grupė: Danija, Rumunija, Austrija, Farerų Salos.
3 grupė: Nyderlandai, Vokietija, Baltarusija, Graikija.
4 grupė: Prancūzija, Kroatija, Čekija, Ukraina.
5 grupė: Ispanija, Vengrija, Slovakija, Portugalija.
6 grupė: Švedija, Serbija, Islandija, Turkija.
