Vyrų varžybose D. Vaivada surinko 1497 taškus, o kitas prizines vietas užėmė Titas Puronas (1483) ir Nojus Chmieliauskas (1436). Jaunimo įskaitoje geriausi buvo T. Puronas, N. Chmieliauskas ir Paulius Vagnorius (1426).
„Džiaugiuosi laimėjimu, diena buvo nebloga, viską padariau taip, kaip planavau, – po varžybų kalbėjo E. Adomaitytė. – Nebuvo kažkokių rekordų ar super rezultatų, bet viskas buvo tvarkingai, esu patenkinta savo rezultatu. Labiausiai gal patiko fechtavimasis, nes viskas pavyko pagal planą ir net geriau. Džiaugiuosi, kad judu į priekį ir tobulėju.“
„Sekėsi gerai, pavyko viskas, ko tikėjausi. Geriausiai taip pat sekėsi fechtuotis, ko nesitkėjau, nes neturėjau daug treniruočių. Viskas šaunu, viskas vyko sklandžiai“, – taip savo pasirodymą apibendrino D. Vaivada.
Pastaruoju metu šiuolaikinės penkiakovės pasaulį drebina kalbos apie galimą jojimo rungties naikinimą. Lietuvos čempionate jojimo trasą D. Vaivada įveikė be kliūčių, o E. Adomaitytė prarado 10 taškų, nes kartą žirgas atsisakė šokti per kliūtį. Dar 8 taškus vilnietė pradado dėl viršyto laiko limito.
„Tai buvo mano pačios klaida, todėl pikta tik ant savęs, – sakė sportininkė. – Man penkiakovė be jojimo neįsivaizduojama. Jei šią rungtį pakeis kažkokia kita, man tai bus jau nauja sporto šaka, ne penkiakovė.“
„Kad ir kaip kartais jojimas pakiša koją, sakome, kad tai yra loterija, bet be jojimo man tai irgi jau nebūtų penkiakovė“, – pritarė kolegei D. Vaivada.
Šių metų Lietuvos čempionai tarp kitų dovanų (Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos piniginės premijos, „Žali žali“, „Ice Power Lietuva“, „K-Active“, „Dovanų karalystė“ prizai) gavo ir „Kellys dviračiai“ įsteigtus prizus – 699 eurų vertės čekius. Būtent dviračiai minimi kaip galima pamaina penkiakovininkų žirgams.
„Profesionalūs dviračiai kainuoja ne vieną tūkstantį, tad jie nelabai dera prie deklaruojamo noro turėti pigią naują rungtį. Nemanau, kad sportininkai spėtų gerai pasirengti tokiai rungčiai iki Los Andželo olimpinių žaidynių. Šios žaidynės bus tik po 7 metų, bet nepamirškime, kad 2024-aisiais Paryžiuje dar bus jojama“, – svarstė D. Vaivada.
„Neįsivaizduoju, kaip reikėtų derinti treniruočių grafikus, – savo nuomonę dėstė E. Adomaitytė. – Jojimą treniruojamės keletą kartų per savaitę. Dviračių sportas yra ištvermės šaka, todėl reikėtų nuolat treniruotis kaip plaukimą ir bėgimą, o gal net ir daugiau. Ir taip esame labai apkrauti, treniruojamės nuo ryto iki vakaro, tad neįsivaizduoju, kaip reikėtų atlaikyti papildomą krūvį.“
„Be to, žiemą dviračiais nelabai pasitreniruosi, nebent gal maniežuose. O joti galima bet kada“, – pridūrė D. Vaivada.
Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga kviečia visus sportininkus siūlyti rungtis, kurios galėtų pakeisti jojimmą, tačiau nei D. Vaivada, nei E. Adomaitytė sau priimtinų idėjų kol kas neturi.
„Jokios sporto šakos pagal pageidaujamus kriterijus kol kas neįsivaizduoju“, – tvirtai pareiškė D. Vaivada.
„Man tiesiog pikta, kol kas protestuoju, – šyptelėjo E. Adomaitytė. – Neturiu jokių idėjų, koks sportas galėtų pakeisti jojimą.“
