Paklaustas apie kai kurių Vakarų šalių sprendimą boikotuoti olimpiadą, švietimo ir sporto ministras radijui RMC ir televizijai BFM sakė, kad Prancūzija „taip nesielgs“.
„Turime būti atsargūs dėl sąsajos tarp sporto ir politikos“, – sakė J.-M. Blanquer.
„Sportas yra atskiras pasaulis, kuris turi apsaugotas nuo politinio kišimosi. Kitu atveju padėtis gali tapti nevaldoma ir dėl to gali tekti atsisakyti visų varžybų“, – kalbėjo ministras.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vengia įsitraukti į atvirą priešpriešą su Kinija ir yra kalbėjęs apie konflikto grėsmę, tvyrant įtampai Vašingtono ir Pekino santykiuose.
E. Macronas taip pat užsirūstino dėl anksčiau šiais metais JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos sudaryto naujo gynybos aljanso AUKUS, dėl kurio Prancūzija prarado svarbų sandorį dėl povandeninių laivų.
J.-M. Blanquer sakė, kad pats nevyks į Kinijos sostinę, bet Prancūzijos vyriausybei atstovaus sporto viceministrė Roxana Maracineanu.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas nepatvirtino, kad Prancūzija neboikotuos Pekino žaidynių.
J.-Y. Le Drianas per panašiu metu vykusią spaudos konferenciją sakė, kad Paryžius vis dar siekia bendros Europos Sąjungos pozicijos šiuo klausimu.
„Diplomatinio boikoto klausimas bus sprendžiamas europiniu lygiu“, – sakė šalies diplomatijos vadovas žurnalistams.
Kinija ketvirtadienį įspėjo Vakarų šalis, kad jos pasigailės dėl sprendimo skelbti Pekino žaidynių diplomatinį boikotą.
JAV, Australijos, Britanijos ir Kanados vykdomas olimpinės platformos naudojimas politinėms manipuliacijoms vertinamas nepalankiai ir veda į saviizoliaciją, ir jos neišvengiamai sumokės už savo neteisėtus veiksmus“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).
Vašingtonas apie Pekino olimpiados diplomatinį boikotą paskelbė antradienį. Jis nurodė, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Kinijos vykdomą uigūrų mažumos genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui Sindziange bei kitus žmogaus teisių pažeidimus.
„Turime pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, nes jų esama ir jie privalo būti pasmerkti“, – ketvirtadienį sakė Prancūzijos švietimo ir sporto ministras.
ES ir Kinijos santykiai šįmet buvo komplikuoti. Padėtis paaštrėjo kovo mėnesį, kai Bendrija ėmėsi sankcijų prieš keturis Kinijos valdančiosios partijos ir Sindziango regiono vietos valdžios pareigūnus dėl jų veiksmų musulmonų uigūrų mažumos atžvilgiu.
Pekinas iškart ėmėsi atsakomųjų priemonių ir paskelbė sankcijas virtinei Europos politikų bei mokslininkų, įskaitant svarbius Europos Parlamento narius.
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel per 16 savo valdymo metų visuomet skatino glaudžius ryšius su Kinija, tačiau trečiadienį ją prie valstybės vairo pakeitė Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Penktadienį jis lankysis Paryžiuje ir surengs su E. Macronu bendrą spaudos konferenciją.
