Po ilgiau nei dvejų metų pertraukos į plaukimo varžybas grįžusi R.Meilutytė pagaliau ryžosi pabendrauti ir su žiniasklaida.
Klaipėdos olimpiniame baseine pasirodžiusi R.Meilutytė buvo tokia pati kukli, kokią ją prisimena sirgaliai prieš tai, kai ši pasklebė apie karjeros pabaigą.
„Smagu tikrai, buvo jaudulys, bet dabar gerai“, – apie sugrįžimą kalbėjo atletė.
R.Meilutytė ketvirtadienį startavo 100 m plaukimo krūtine distancijoje, kurią įveikė per 1 min. 7,53 sek. ir buvo geriausia atrankoje bei pateko į finalą, kuris vyks ketvirtadienį vakare.
Antra atrankoje liko Karilė Ališauskaitė (1 min. 10,62 sek.), trečia – Agnė Šeleikaitė (1 min. 11,07 sek.). R.Meilutytei priklauso šios distancijos Lietuvos rekordas 1 min. 2,36 sek.
Po maždaug po 20-ies minučių R.Meilutytė startavo 50 m peteliške atrankoje, kur distanciją įveikė per 27,12 sek. ir užėmė antrąją vietą. Šio rezultato jai užteko, kad patektų į finalą.
Jos rekordas, o kartu ir šalies geriausias rezultatas yra 26,62 sek.
Geriau už R.Meilutytę šioje rungtyje pasirodė vienintelė Alina Vedehhova (26,97 sek.), kuri atstovauja Estijos klubui.
– Kaip savijauta?, – po plaukimų buvo pasiteirauta R.Meilutytės.
– Savijauta yra gera, šiek tiek miego trūko, bet viskas gerai.
– Kas paskatino jus dalyvauti varžybose, grįžti į baseiną?
– Pati nusprendžiau, niekas nevertė grįžti.
– Sugalvojote, kad vėl norite plaukti?
– Tokio sprendimo nebuvo, man visada buvo ir yra smagu plaukti, labiau norėjau pasižiūrėti, ar noriu dalyvauti, ar smagu būti varžybose. Apie tai, kad tęsiu, dar negalvoju.
– Laikas atrodo neblogas...
– Tikrai, labai teigiamai vertinu laiką, pavyko gana lengvai plaukiant pasiekti rezultatą.
– Kokiu intensyvumu dabar treniruojatės?
– Dabar iš jausmo... Nesilaikau griežto režimo, stengiuosi bent kelis kartus į savaitę paplaukti. Jei pavyksta, tada kokius keturis. Gana aktyviai gyvenu, stengiuosi sportuoti, nesedėti vietoje. Vasarą nemažai dviračiu važinėjau, tai forma dėl to nebloga.
– Ar apsilankymai baseine yra rimtos treniruotės, ar labiau laiko praleidimo būdas?
– Einu dėl savęs, nes man tai patinka. Nežinau, ar tai rimta, ar ne. Tikrai nežiūriu į tai labai rimtai, bet darau tai nuoširdžiai. Jaučiuosi gerai, kad dirbu.
– Ar yra kažkoks susitarimas su plaukimo federacijos vadovais?
– Ne, nėra jokio.
– Darote viską dėl savo malonumo?
– Neturiu jokių lūkesčių pasiekti kažkokį rezultatą, noriu gerai jaustis ir daryti tai, kas man patinka.
– Koks buvo tikslas jums grįžti į varžybas?
– Turbūt, kad nugalėjo smalsumas. Treniruotis man jau seniai smagu, o varžybose ilgai nedalyvavau. Norėjosi pažiūrėti, ar man dar čia kažkas yra gero, ar ne. Mintys apie varžybas nebuvo dingusios.
– Per pastaruosius trejus metus kiek buvo plaukimo jūsų gyvenime?
– Niekada neatsisakiau jo, bet buvo minimaliai.
– Prieš dvejus metus sakėte, kad norite pajusti paprasto žmogaus gyvenimą. Ar pavyko?
– Manau, kad pavyko. Smagu atsitraukti nuo profesionalaus sporto, buvimo dėmesyje. Dabar smagu, kad galiu plaukti ir nesijausti, kad man tai yra rimtas dalykas.
– Ar rekordai nekirbina noro juos pajudinti?
– Nelabai.
– Gal planuojate jaunimą patreniruoti, kurios į jus žiūri didelėmis akimis?
– Neatmetu šios idėjos, būtų smagu, esu apie tai pagalvojusi.
– Ar yra terminas, kuomet pasakysite – ar tęsite karjerą, ar visgi jau nebe?
– Ne, nėra jokio termino. Nereikia priimti jokio sprendimo penkis metus į priekį.
– Šiandien labai smagiai juokėtės su drauge, atrodė, kad pateko ten, kur jums patinka?
– Smagu susitikti su senais draugais, nors jų čia nebedaug yra iš senosios kartos.-
