Turnyras
Europos rankinio pirmenybės – gana jaunas turnyras. Pirmieji Europos rankinio čempionai paaiškėjo tik 1994 metais – keliais dešimtmečiais vėliau negu pirmieji Europos vandensvydžio, krepšinio ar tinklinio čempionai.
Iki tol rankininkams užteko pasaulio pirmenybių, kurios buvo rengiamos nuo 1938 metų. Pasaulio rankinio madas ilgus dešimtmečius diktavo europiečiai, todėl atskiro žemyno turnyro nereikėjo. Labai ilgai nebuvo net ir atskiros Europos rankinio federacijos – visus Senojo žemyno rankinio reikalus tvarkė Tarptautinė rankinio federacija (IHF).
Pasaulio rankinio vadovai pertvarkos ėmėsi tik XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. 1991 metais buvo įkurta Europos rankinio federacija (EHF), o 1994 metais EHF surengė pirmąsias Europos vyrų rankinio pirmenybes.
1994 metai
Siekdama kuo plačiau skleisti rankinį, EHF nusprendė pirmąsias žemyno pirmenybes surengti šalyje, kurioje šis žaidimas nebuvo labai paplitęs – Portugalijoje.
Turnyras vyko dviejuose miestuose Porte ir Almadoje, jame dalyvavo dvylika komandų. Pirmosios rungtynės buvo sužaistos 1994 metų birželio 3 dieną, o dviejuose tuo pačiu metu prasidėjusiuose mačuose pergales šventė Baltarusijos ir Švedijos rankininkai. Rankinio visuomenę nustebinę baltarusiai įveikė vokiečius, o švedai nugalėjo slovėnus.
Švedai laimėjo ne tik atidarymo, bet ir uždarymo rungtynes. Pirmųjų Europos pirmenybių finale Švedijos rinktinė sutriuškino Rusijos komandą 34:21 (18:9).
Šis rezultatas iki šiol yra finalo rungtynių didžiausios pergalės rekordas. Vėliau nė vienas finalas nesibaigė dviženkliu skirtumu.
Daug atkaklesnėje dvikovoje dėl bronzos medalių Kroatijos rinktinė įveikė Danijos rankininkus 24:23 (12:13).
Geriausiu turnyro rankininku buvo išrinktas švedas Magnusas Anderssonas, rezultatyviausiai žaidė 50 įvarčių įmetęs rusas Vasilijus Kudinovas.
1996 metai
1996 metų pavasario pabaigoje dvylika stipriausių Europos komandų susirinko Ispanijos miestuose Sevilijoje ir Siudad Realyje
Jau pirmajame ture nesėkmės kartėlį patyrė Švedijos rinktinė, kuri per pirmąsias pirmenybes laimėjo visas septynerias rungtynes. Švedų pergalių virtinė nutrūko Sevilijoje žaidžiant su šeimininkais ispanais, kuriems pirmieji Europos čempionai nusileido 23:24 (11:14).
Švedijos rankininkai daug skaudesnes nesėkmes patyrė turnyro pabaigoje. Pusfinalyje švedai pripažino Rusijos rinktinės pranašumą 21:24 (8:11), o rungtynėse dėl bronzos medalių pralaimėjo Jugoslavijos komandai 25:26 (15:13).
Finale Rusijos rinktinė įveikė 7500 žiūrovų palaikomus Ispanijos rankininkus 23:22 (13:9).
Nors ispanai netapo čempionais, jų lyderis kirgizų kilmės Talantas Duišebajevas buvo apdovanotas geriausio rankininko prizu. Rezultatyviausiai žaidė 41 įvartį pelnęs vokietis Thomasas Knorras.
Aštuntąją vietą užėmusioje Vokietijos rinktinėje žaidė šios šalies pilietybę gavęs lietuvis Vygindas Petkevičius.
1998 metai
Teisę rengti 1998 metų Europos pirmenybes vėl gavo šalis, kurioje rankinis nebuvo populiarus. Rankininkus pakvietė Italija, kurios rinktinė nei iki tol, nei po to nepateko nė į vienerias Europos pirmenybes.
Įveikti atrankos kliūtis pavyko Valdemaro Novickio treniruojamai Lietuvos rinktinei, kuri pirmą kartą pateko į Europos pirmenybes ir žaidė dviejuose Pietų Tirolio miestuose Bolcane bei Merane vykusiame turnyre.
Lietuvos rinktinė grupės varžybose užėmė penktąją vietą. Lietuviai sužaidė lygiosiomis su Prancūzija 20:20 (10:9), pralaimėjo Jugoslavijai 22:30 (11:15) ir Švedijai 21:27 (9:14), nugalėjo šeimininkę Italiją 19:18 (9:10) ir pralaimėjo Vokietijai 18:20 (5:9).
Rungtynėse dėl devintosios vietos Lietuvos rinktinė po dviejų pratęsimų pranoko Čekijos komandą 38:36 (17:14, 30:30, 33:33).
Europos čempionės vardą susigrąžino Švedijos rinktinė, finale nugalėjusi Ispanijos komandą 25:23 (15:9). Ispanai antrame iš eilės turnyre tenkinosi sidabru.
Rungtynėse dėl bronzos medalių Vokietijos rinktinė po pratęsimo įveikė Rusijos komandą 30:28 (13:14, 25:25).
Naudingiausiu turnyro žaidėju vėl buvo išrinktas ne čempionas. Prizą gavo vokietis Danielis Stephanas. Rezultatyviausias rankininkas buvo 48 įvarčius įmetęs čekas Janas Filipas.
2000 metai
XX amžiaus pabaigoje pasaulio rankinio vadovai pakeitė didžiųjų turnyrų terminus. Jei iki tol Europos bei pasaulio pirmenybės būdavo rengiamos pavasario pabaigoje, tai nuo 2000 metų veiksmas persikėlė į žiemą – nuo tada Europos bei pasaulio pirmenybių medaliai įteikiami sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
Pirmasis „žiemos turnyras“ įvyko dviejuose Kroatijos miestuose Zagrebe ir Rijekoje. Ten dar sykį nepažeidžiama buvo Švedijos rinktinė, kuri laimėjo visas penkerias grupės varžybų rungtynes, pusfinalyje įveikė 1998 metų Europos vicečempionę Ispanijos komandą 23:21 (11:12), o didžiausio pasipriešinimo sulaukė finale, kuriame palaužė Rusijos rankininkus.
Švedai ir rusai finale susigrūmė antrą kartą, bet 2000-ųjų lemiamos rungtynės buvo visai nepanašios į 1994-ųjų lemiamas rungtynes. Jei prieš šešerius metus žaidimas vyko viena kryptimi, tai Zagrebo sporto rūmuose Švedijos rankininkai turėjo vytis dideliu skirtumu pirmavusius varžovus ir pranašumą įrodė tik per pratęsimą 32:31 (9:15, 24:24).
Dvikovoje dėl bronzos medalių Ispanijos rinktinė nugalėjo Prancūzijos ekipą 24:23 (13:12).
Zagrebe pirmą kartą Europos rankinio pirmenybių istorijoje rungtynes stebėjo 10 tūkstančių žiūrovų. Toks skaičius buvo įrašytas du kartus žaidžiant šeimininkų komandai. Likimo ironija, kroatai pralaimėjo abi didžiausią ažiotažą sukėlusias dvikovas: grupės varžybose – Ispanijai 22:27 (11:16), rungtynėse dėl penktosios vietos ir kelialapio į Sidnėjaus olimpines žaidynes – kaimynei Slovėnijai 24:25 (12:12).
Geriausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas legendinis prancūzas Jacksonas Richardsonas. Įdomu, kad šis šiuolaikinio prancūzų rankinio pionierius iškovojo net šešis pasaulio pirmenybių medalius, bet jo kolekcijoje nėra nė vieno Europos pirmenybių apdovanojimo.
Rezultatyviausias turnyro žaidėjas buvo 46 įvarčius pelnęs ukrainietis Olehas Velykyj. Šis rankininkas vėliau gavo Vokietijos pilietybę ir su šios šalies rinktine tapo 2007 metų pasaulio čempionu. Deja, sportininkui dar 2003 metais buvo nustatyta onkologinė liga. Jis mirė 2010 metais būdamas vos 32-ejų.
2002 metai
2002 metais Europos pirmenybėse pirmą kartą dalyvavo 16 komandų, o rankininkus priėmė Švedija, kurios rinktinė iki tol per keturis turnyrus tris kartus tapo čempione.
Pirmenybių mačai vyko net šešiuose miestuose, o žaidžiant šeimininkams tiek Gioteborgo „Scandinavium“, tiek Stokholmo „Globen“ arenoje per visas rungtynes rinkdavosi daugiau nei 10 tūkstančių sirgalių. Europos pirmenybių rekordas buvo pasiektas „Globen“ arenoje per finalo mačą, į kurį atėjo 14300 žiūrovų.
Švedų rankinio gerbėjai būtų nesupratę, jei jų palaikoma rinktinė nebūtų dar kartą pasipuošusi auksu. Rankininkai darė viską, kad pateisintų lūkesčius, bet aistruolių širdys suvirpėjo, kai šeimininkų komanda paskutinėse grupės etapo rungtynėse pralaimėjo amžiniems varžovams danams 26:27 (14:11).
Ši nesėkmė nesutrukdė patekti į pusfinalį. Jame Švedijos rinktinė sutriuškino Islandijos komandą 33:22 (14:12) ir pradėjo ruoštis revanšui su danais. Tačiau po kelių valandų paaiškėjo, kad finalo varžovai bus ne danai – jie kitame pusfinalyje nusileido Vokietijos rinktinei 23:28 (12:13).
Lemiamas mūšis buvo ilgas ir aršus, bet švedų sirgaliai skirstėsi laimingi. Švedijos rinktinė antrojo kėlinio paskutinėmis sekundėmis išlygino rezultatą, po to teisėjai neįskaitė varžovų įvarčio ir galiausiai šeimininkai po pratęsimo nugalėjo Vokietijos komandą 33:31 (13:14, 26:26). Švedija iki šiol yra vienintelė komanda, kuri tapo Europos čempione žaisdama savo aikštėje.
Kelioms Švedijos rinktinės žvaigždėms šis turnyras buvo gulbės giesmė. Tuo metu 38-erių Magnusas Wislanderis, Staffanas Olssonas ir Ola Lindgrenas bei 36-erių Magnusas Anderssonas ketvirtą kartą tapo Europos čempionais ir baigė karjerą rinktinėje. Ketvirtuosius Europos pirmenybių aukso medalius taip pat iškovojo keleriais metais jaunesni Stefanas Lovgrenas ir Martinas Frandesjo.
M.Wislanderiui kartu su ketvirtuoju aukso medaliu buvo įteiktas 2002 metų Europos pirmenybių geriausio rankininko prizas. Rezultatyviausiai žaidė 58 įvarčius įmetęs islandas Olafuras Stefanssonas.
Bronzos medalius laimėjo Danijos rinktinė, mažajame finale įveikusi Islandijos komandą 29:22 (13:11). Danai žemyno pirmenybių medalius iškovojo pirmą kartą.
2004 metai
Šeštąsias Europos pirmenybes rengė Slovėnija. Svarbiausios dvikovos vyko šalies sostinėje Liublianoje, o per grupių varžybas komandos taip pat buvo įsikūrusios Celėje, Koperyje ir Velenėje.
Įvykus kartų kaitai atsitraukė keturiskart Europos čempionė Švedijos rinktinė, kuri iš kovos dėl medalių pasitraukė labai anksti – likus dviem turams iki grupės varžybų pabaigos ir užėmė tik septintąją vietą.
Į laisvą sostą atsisėdo Vokietijos rinktinė, gana vangiai pradėjusi turnyrą, bet pamažu įsibėgėjusi ir finale įveikusi Slovėnijos komandą 30:25 (16:10). Vokiečiai pirmą kartą tapo Europos čempionais, o slovėnai žaisdami namie iškovojo iki šiol vienintelius žemyno pirmenybių medalius.
Rungtynėse dėl trečiosios vietos Danijos rankininkai nugalėjo Kroatijos komandą 31:27 (15:14).
Abu svarbiausius asmeninius išsivežė kroatai. Geriausiu rankininku buvo išrinktas Ivano Baličius, o rezultatyviausiai žaidė 46 įvarčius įmetęs Mirza Džomba.
2006 metai
Po dvejų metų Europos rankinio grietinėlė susirinko kitoje Alpių šalyje – Šveicarijoje. Varžybos vyko penkiuose miestuose, o paskutinis akordas nuskambėjo Ciuriche.
Šios pirmenybės taip pat buvo pažymėtos tuo, kad čempionės vardą gynusi komanda ne tik prarado titulą, bet ir nepateko net į pusfinalį – Vokietijos rankininkai užėmė penktąją vietą. Tiesa, vokiečiams nepasisekė traukiant burtus, nes jau pirmajame etape reikėjo žaisti su puikiai pasirengusiomis Prancūzijos ir Ispanijos rinktinėmis.
Būtent šios dvi komandos visą turnyro nuotolį įveikė galingiausiai ir susitiko finale. Pirmajame etape jų tarpusavio rungtynes gana įtikinamai laimėjo ispanai 29:26 (17:9), tačiau paskutinę pirmenybių dieną prancūzai atsiskaitė su kaupu ir finale sutriuškino Ispanijos komandą 31:23 (17:13). Nugalėtojams net 11 įvarčių įmetė viena ryškiausių šio amžiaus pasaulio rankinio žvaigždžių, tuo metu vos 21-erių Nikola Karabatičius.
Mažajame finale, kaip ir prieš dvejus metus, Danijos rinktinė įveikė Kroatijos komandą 32:27 (16:9).
Prancūzai pirmą kartą tapo čempionais, ispanai trečią kartą pralaimėjo finale, o danai trečią kartą iš eilės laimėjo bronzos medalius.
Nors kroatai antrą kartą paeiliui užėmė ketvirtąją vietą, jų lyderis Ivano Baličius antrą kartą iš eilės buvo išrinktas naudingiausiu Europos pirmenybių rankininku.
Rezultatyviausio žaidėjo prizą gavo tuo metu Slovėnijai atstovavęs baltarusis Siarhejus Rutenka. Jis pelnė 51 įvartį. Įdomu, kad S.Rutenka per Europos pirmenybes žaidė ir Slovėnijos, ir Baltarusijos rinktinėje. Be to, jis gavo Ispanijos pilietybę ir buvo kalbinamas žaisti šios šalies rinktinėje.
Norvegas Kjetilas Strandas per antrojo etapo rungtynes su islandais pasiekė Europos pirmenybių rezultatyvumo rekordą. Jis įmetė net 19 įvarčių. Norvegai nugalėjo 36:33.
2008 metai
2008 metais Europos rankinio pirmenybės pasiekė šiauriausią savo tašką – Trondheimą. Jis buvo vienas iš penkių Norvegijos miestų, kuriuose vyko aštuntosios žemyno pirmenybės.
Jose nė vienai komandai nepavyko išvengti pralaimėjimo, bet per svarbiausias rungtynes geriausiai žaidė Danijos rankininkai. Danai vienintelę nesėkmę patyrė pirmojo etapo pirmajame ture, kuriame jiems nemalonią staigmeną pateikė šeimininkė Norvegijos rinktinė. Tačiau visų kitų mačų scenarijų rašė legendinis Danijos treneris Ulrikas Wilbekas. Jo septynetas finale nugalėjo Kroatijos komandą 24:20 (13:10).
Rungtynėse dėl bronzos medalių Europos čempionės vardą praradusi Prancūzijos ekipa sutriuškino Vokietijos rankininkus 36:26 (18:9).
Prancūzų žvaigždė Nikola Karabatičius buvo išrinktas geriausiu turnyro rankininku. Rezultatyviausio žaidėjo vardą pasidalijo net trys rankininkai. N.Karabatičius, kroatas Ivano Baličius ir danas Larsas Christiansenas įmetė po 44 įvarčius.
2010 metai
Prieš keliolika metų geriausias desertas rankinio gurmanams buvo Prancūzijos ir Kroatijos rinktinių rungtynės bei jų lyderių Nikolos Karabatičiaus ir Ivano Baličiaus dvikovos. Europos pirmenybių finale šios dvi superžvaigždės susidūrė tik kartą – per 2010 metais penkiuose Austrijos miestuose vykusį turnyrą.
Nei prancūzai, nei kroatai iki finalo nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Tačiau abi komandos ilgai nerodė čempioniško žaidimo ir net prieš aiškius autsaiderius laimėdavo girgždėdamos. Vis dėlto pirmi savotiškus pančius nusimetė Prancūzijos rankininkai, kurie pusfinalyje įtikinamai pranoko Islandijos rinktinę 36:28 (16:14), o paskui Vienoje vykusiame finale nugalėjo ir Kroatijos komandą 25:21 (12:12).
Bronzos medalius pirmą kartą iškovojo Islandijos rankininkai, mažajame finale įveikę Lenkijos rinktinę 29:26 (18:10). Tuo tarpu Europos čempionės vardą gynusi Danijos rinktinė užėmė tik penktąją vietą.
Naudingiausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas Čekijos rinktinės lyderis Filipas Jicha. Jis buvo ir rezultatyviausias pirmenybių rankininkas. Čekas pelnė 53 įvarčius.
Europos pirmenybėse debiutavusioje Austrijos rinktinėje žaidė vilnietis Vytautas Žiūra. Jis įmetė 15 įvarčių. Austrai sužaidė lygiosiomis su būsimaisiais prizininkais islandais, svarbiausiose pirmojo etapo rungtynėse nugalėjo serbus, antrajame etape įveikė rusus ir užėmė devintąją vietą.
2012 metai
2004 metais Serbijos sostinėje buvo atidaryta beveik 20 tūkstančių vietų turinti Belgrado arena. Iškart po to Serbija padavė paraiškas priimti kelis didelius sporto renginius, o 2012 metais atėjo eilė ir Europos vyrų rankinio pirmenybėms. Kartu su Belgradu rankinio forumą priėmė kiti trys šalies miestai Novi Sadas, Vršacas ir Nišas.
Nors Serbijos vyrų rankinyje tuo metu jau buvo prasidėjęs ilgas nuosmukis, šeimininkų komanda sugebėjo driokstelėti ir iki finalo nužygiavo pralaimėjusi tik vienerias nieko nelėmusias rungtynes Makedonijos rankininkams. Vis dėlto lemiamoje dvikovoje 21800 sirgalių užnugaris šeimininkams nepadėjo ir jie pralaimėjo antrą kartą Europos čempione tapusiai Danijos rinktinei 19:21 (7:9).
Danai į finalą prasmuko pro adatos skylutę. Jie pirmajame etape pralaimėjo ir serbams, ir lenkams, todėl antrojo etapo grupėje turėjo ne tik laimėti visas rungtynes, bet ir laukti palankių rezultatų konkurentų dvikovose.
Bronzos medalius iškovojo Kroatijos rankininkai, mažajame finale įveikę Ispanijos komandą 31:27 (13:12).
Beje, ispanai vieninteliai iki pusfinalio nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, tačiau lemiamu metu palūžo žaisdami ir su danais, ir su kroatais.
Oficialiais duomenimis „Beogradska“ arenoje daugiau negu 20 tūkstančių žiūrovų stebėjo ketverias rungtynes. O Europos pirmenybių lankomumo rekordas buvo pasiektas antrojo etapo rungtynėse, kuriose susitiko Serbijos ir Makedonijos komandos. Į jų dvikovą atėjo 24805 sirgaliai.
Geriausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas Serbijos rinktinės lyderis Momiras Iličius. Rezultatyviausiai žaidė 61 įvartį įmetęs makedonas Kirilas Lazarovas.
2014 metai
Nuo 2006 iki 2012 metų Europos čempionėmis po du kartus tapo Prancūzijos ir Danijos rinktinės. Tačiau per keturis turnyrus šios dvi komandos nė karto nesusitiko finale. Ši spraga buvo užpildyta per 2014 metų Europos pirmenybes, kurios vyko keturiuose Danijos miestuose Herninge, Olborge, Orhuse ir Brondbiu.
Suprantama, per šį turnyrą ypatingai buvo nusiteikę Danijos rankininkai. Jie iki pat finalo pateisino savo aistruolių lūkesčius ir laimėjo visas septynerias rungtynes. Prancūzai iškovojo penkias iš eilės pergales, bet užsitikrinę pirmąją vietą grupėje, leido sau atsipalaiduoti ir nusileido švedams.
Vis dėlto ši nesėkmė nieko nereiškė. Finale Prancūzijos komanda nutildė šeimininkų sirgalius ir jau pirmajame kėlinyje pradėjo triuškinti Danijos rankininkus. Herningo arenoje, stebint 14 tūkstančių žiūrovų, prancūzai pasiekė Europos pirmenybių finalų rezultatyvumo rekordą ir šventė pergalę 41:32 (23:16).
Dėl bronzos medalių antra kartą paeiliui kovojo Ispanijos ir Kroatijos rinktinės. Šįkart stipresni buvo ispanai 29:28 (16:13).
Geriausiu Europos pirmenybių rankininku antrą kartą buvo išrinktas serbų-kroatų kilmės Prancūzijos rinktinės lyderis Nikola Karabatičius. Rezultatyviausio žaidėjo prizą išsivežė ispanas Joanas Canellasas, kuris įmetė 50 įvarčių.
Į Europos pirmenybes vėl pateko Austrijos rinktinė, kuriai atstovavo Vytautas Žiūra. Austrai nugalėjo čekus bei vengrus ir užėmė 11-ąją vietą.
2016 metai
2016 metais didysis rankinis atkeliavo į Lenkiją. Stipriausios žemyno komandos kovojo keturiuose šios šalies miestuose: Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose ir Vroclave. Rankininkų kovas stebėdavo vidutiniškai 8350 žiūrovų per rungtynes. Tai – Europos pirmenybių rekordas.
Čempionės vardą po dvylikos metų pertraukos susigrąžino Vokietijos rinktinė. Vokiečiai jau pirmajame ture pralaimėjo ispanams 29:32 (15:18), bet po to nebeklupo, o finale sulaukė progos atsiskaityti su juos nugalėjusiais varžovais. Paskutinėse turnyro rungtynėse, kurias Krokuvos arenoje stebėjo 15000 žiūrovų, Vokietijos rinktinė įveikė Ispanijos komandą 24:17 (10:6).
Bronzos medalius dar kartą iškovojo Kroatijos rinktinė. Ji mažajame finale įveikė Norvegijos rankininkus 31:24 (15:11).
Nors Ispanijos rinktinė netapo čempione, jos žaidėjai gavo abu svarbiausius asmeninius prizus. Naudingiausio žaidėjo prizas įteiktas Rauliui Entrerriosui, rezultatyviausio – 48 įvarčius įmetusiam Valero Riverai.
2018 metai
Per dvylika Europos pirmenybių Ispanijos rinktinė šešis kartus iškovojo sidabro arba bronzos medalius, tačiau nė karto netapo čempione. Ispanų aukso valanda išmušė 2018 metais per tryliktąsias pirmenybes, kurios vyko keturiuose Kroatijos miestuose Zagrebe, Splite, Varaždine ir Poreče.
Zagrebas tapo pirmuoju miestu, kuriame Europos pirmenybių finalo rungtynės vyko antrą kartą. Tiesa, šeimininkų komandai nuvylus sirgalius ir nepatekus į pusfinalį, per lemiamus mačus arenoje liko labai daug tuščių vietų.
Ispanai visą turnyrą vaikščiojo prarajos kraštu ir tik paskutinėse grupės etapo rungtynėse, kuriose įveikė vokiečius, užsitikrino kelialapį į pusfinalį. Per finalo rungtynes ispanams irgi teko vytis ilgai pirmavusius varžovus, bet lemiamu metu trenerio Jordžio Riberos gvardija žaidė labai tiksliai ir nugalėjo Švedijos rinktinę 29:23 (12:14).
Su bronzos medaliais namo grįžo Prancūzijos rankininkai, rungtynėse dėl trečiosios vietos įveikę Danijos rinktinę 32:29 (17:14), Prancūzai Nikola Karabatičius ir Lucas Abalo iškovojo penktuosius Europos pirmenybių medalius. Jų kolekcijose yra po tris aukso ir du bronzos apdovanojimus.
Naudingiausiu turnyro rankininku išrinktas švedas Jimas Gottfridssonas. Rezultatyviausiai žaidė čekas Ondrejus Zdrahala, įmetęs 56 įvarčius. O.Zdrahala tapo trečiuoju Čekijos rankininku, per Europos pirmenybes nuskynusiu rezultatyviausiojo laurus.
Visas trejas rungtynes pralaimėjusioje ir priešpaskutinę 15-ąją vietą užėmusioje Austrijos rinktinėje žaidė du lietuviai. Prie komandos senbuvio Vytauto Žiūros prisidėjo Romas Kirveliavičius.
2020 metai
Europos rankinio federacija (EHF) prieš 2020 metų žemyno pirmenybes padidino turnyre dalyvaujančių komandų skaičių iki 24 ir suteikė šeimininkių teises net trims šalims: Švedijai, Austrijai ir Norvegijai. Europos pirmenybės pirmą kartą vyko daugiau nei vienoje šalyje.
Grupių varžybas priėmė Trondheimas (Norvegija), Viena, Gracas (Austrija), Malmė ir Gioteborgas (Švedija), o lemiami mačai buvo surengti Stokholmo „Globe“ stadione.
Aukso medaliais antrą kartą paeiliui pasidabino Ispanijos rankininkai. Tačiau priešingai nei prieš dvejus metus, ispanai šįkart nepatyrė nė vieno pralaimėjimo. Finale Ispanijos rinktinė nugalėjo Kroatijos komandą 22:20 (12:11).
Kroatai per visą Europos pirmenybių istoriją iškovojo šešis medalių komplektus (daugiau apdovanojimų turi tik viena komanda – aštuonis kartus ant garbės pakylos stovėjusi Ispanijos rinktinė), tačiau nė karto netapo čempionais. Kroatijos rankininkai po tris kartus laimėjo sidabro ir bronzos medalius.
Mažajame finale Norvegijos rinktinė nugalėjo Slovėnijos komandą 28:20 (12:9). Norvegai žemyno pirmenybių medalius laimėjo pirmą kartą.
Norvegijos rinktinės lyderis Sanderis Sagosenas pelnė 65 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu žaidėju. Jis pasiekė per vieną turnyrą įmestų įvarčių rekordą. Geriausiu Europos pirmenybių rankininku buvo išrinktas kroatas Domagojus Duvnjakas.
