Pirmąsias slides dvimetė Kelly išbandė miške netoli Talino. Iš pradžių tai buvo smagus užsiėmimas mažai mergaitei, kurį jos tėvas Tonis sugalvojo užsukęs į išpardavimą sporto prekių parduotuvėje.
Dabar 19-metė K.Sildaru savo „Instagram“ paskyroje turi beveik 100 tūkstančių sekėjų visame pasaulyje, jos akrobatinio slidinėjimo triukai ore lėmė devynis medalius X žaidynėse, o į Pekino olimpines žaidynes estė keliauja kaip favoritė laimėti visose trijose akrobatinio slidinėjimo rungtyse: rampoje, akrobatiniame nusileidime ir didžiajame šuolyje.
Tobulėjo šalia namų Taline
Kiekviena šalis didžiuojasi savo pajėgiausiais sportininkais, tačiau meilė yra išskirtinė, kai pasaulyje dominuoja tokia jauna žvaigždutė kaip K.Sildaru.
Iki jos estai labiau domėjosi paprastu slidinėjimu – daug metų sekė savo slidininkų Kristinos Šmigun-Vahi ir Andruso Veerpalu karjerą.
Tačiau kai trylikametė K.Sildaru 2016 metais X žaidynėse Aspene (JAV) akrobatinio nusileidimo rungtyje nušluostė nosį visoms žvaigždėms, Estija tapo akrobatinio slidinėjimo ir Kelly garbintoja.
Bet kuris Estijos gyventojas atmintinai žino istoriją, kaip maža mergaitė iš Estijos sostinės daugiabučio iš tėvo gavo slides ir būdama devynerių jau važinėjo po treniruočių stovyklas kalnuose užsienyje, nes namie buvo tik mažytis 100 m kalniukas „Nomme Lumepark“ slidinėjimo centre Taline.
Tačiau čia buvo įrengti ir keli nedideli tramplinai bei turėklai. Netrukus Kelly pradėjo šlifuoti gatvės stiliaus elementus ir taip pamėgo akrobatinį, o ne kalnų slidinėjimą.
„Iš pradžių man nereikėjo daug keliauti, nes Estijoje turime nedidelių kalniukų ir kalvų. To man užteko“, – pasakojo K.Sildaru žurnalui „Forbes“.
Trys medaliai per 26 valandas
Žinios apie neįtikėtiną estės talentą netruko pasiekti didžiausių pasaulio leidinių.
Ekstremalių slidinėjimo ir snieglenčių rungčių gerbėjai staigiai atrado šviesiaplaukės šiaurietės triukų įrašus „YouTube“ kanale. Netrukus ji pasirašė rėmimo sutartis su tokiais verslo milžinais kaip „Nike“ ir „Red Bull“.
„Kelly labai įdomi, nes ją visi žinojo dar iki tol, kai ji pradėjo dalyvauti varžybose, – sakė X žaidynių komentatorė Jen Hudak. – Būti tiktai geru slidininku nėra tas pat, kas mokėti varžytis, bet ji pranoko lūkesčius.“
Būdama 14-os K.Sildaru X žaidynėse iškovojo medalį jau dviejose rungtyse, o 2019-aisiais Aspene nuraškė tris medalius per 26 valandas ir tapo pirmąja tai sugebėjusia pasiekti slidininke X žaidynių istorijoje.
Apmaudžiausia, kad dėl trūkusių kelio raiščių ji negalėjo dalyvauti 2018-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange, bet dabar į Pekiną estė skrenda perrašyti Estijos istorijos ir pirmą kartą parvežti prie Baltijos krantų akrobatinio slidinėjimo apdovanojimo.
Estiją išgąsdino griuvimas
„Būti iš šalies be kalnų ir sugebėti užimti aukščiausias vietas akrobatinio slidinėjimo rungtyje – tiesiog neįtikėtina, juolab pradėjus skinti pergales nuo trylikos metų“, – sakė vienas X žaidynių rengėjų Richas Bigge’as.
Laukiant Pekino olimpinių žaidynių pradžios Estijos spauda mirga K.Sildaru nuotraukomis. Visa šalis buvo gerokai išsigandusi, kai likus porai savaičių iki olimpinio starto sportininkė krito slysdama turėklu X žaidynių nusileidimo rungtyje.
Bet netrukus gydytojas patikino, kad rimtos traumos Kelly nepatyrė ir galės keliauti į Kiniją kovoti dėl medalių.
Į žiemos olimpines žaidynes Estija siunčia 26 atstovus – 13 daugiau nei Lietuva. Estai nėra džiaugęsi žiemos olimpinių žaidynių medaliu nuo 2010-ųjų Vankuverio, kai 10 km laisvuoju būdu rungtyje sidabrą iškovojo slidinėjimo legenda K.Šmigun-Vahi.
Estijos medalių kraitis – solidus
Po nepriklausomybės atkūrimo Estijos sportininkai žiemos olimpiadose iškovojo 7 medalius – visus slidinėjimo rungtyse.
Andrusas Veerpalu šliuoždamas 15 km klasikiniu stiliumi tapo čempionu 2002 m. Solt Leik Sityje ir 2006 m. Turine, taip pat 2002 m. laimėjo sidabrą 50 km trasoje klasikiniu stiliumi.
Kristina Šmigun 2006 m. Turine iškovojo du aukso medalius: 15 km persekiojimo lenktynėse ir 10 km klasikiniu stiliumi, o 2010 m. Vankuveryje buvo antra 10 km distancijoje laisvuoju stiliumi.
Jaakas Mae 2002 m. pelnė bronzą 15 km klasikiniu stiliumi rungtyje.
2020 m. Tokijo vasaros žaidynėse Estija tapo čempione moterų komandinėse fechtavimosi kardu varžybose, o šios rinktinės narė Katrina Lehis dar laimėjo bronzą asmeninėse varžybose.