Žiemos olimpinį taką pramynė vienas Lietuvos sporto pradininkų Kęstutis Bulota. Jis paskelbus Nepriklausomybę buvo vienas aktyviausių sporto organizatorių, pats dalyvaudavo futbolo, dviračių sporto, lengvosios atletikos, ledo ritulio, kitų sporto šakų varžybose, o išvykęs mokytis į Berlyną labai susidomėjo greituoju čiuožimu.
K.Bulota pabandė jėgas Vokietijos sostinėje rengtose varžybose, o po to nuvyko į 1928 metų greitojo čiuožimo pasaulio pirmenybes ir Sankt Morico žiemos olimpines žaidynes.
Antrosiose žiemos olimpinėse žaidynėse K.Bulota dalyvavo visų keturių greitojo čiuožimo rungčių varžybose. Jis užėmė 25-ąją vietą 1500 metrų ir 5000 metrų lenktynėse bei 28-ąją vietą 500 metrų lenktynėse. Šiose trijose rungtyse Lietuvos čiuožėjas aplenkė po kelis kitų šalių olimpiečius.
Paskutinę greitojo čiuožimo varžybų dieną K.Bulota startavo ir ilgiausiose 10000 metrų lenktynėse. Tačiau šios varžybos buvo nutrauktos dėl šilto oro.
Kaitinant Alpių saulei ledas ištižo, čiuožėjų rezultatai vis blogėjo, todėl čiuožiant penktai porai teisėjai nusprendė sustabdyti sportininkus ir panaikino iki tol pasiektus rezultatus.
Prieš sustabdant varžybas finišavo septyni čiuožėjai (vienas varžybų dalyvis nuotolio nebaigė), o K.Bulotos rezultatas buvo penktas.
