Pekino žiemos žaidynės – olimpiadų skaičių veidrodyje: tik vienas Lietuvos atstovas sugebėjo varžytis skirtingose rungtyse

Pekine prasidėjusios olimpinės žaidynės verčia naują puslapį žiemos olimpinėje istorijoje, kuri skaičiuojama nuo 1924 metų ir kurioje lietuviški įrašai nėra tokie ryškūs kaip vasaros olimpiadose.

24-ųjų žiemos olimpinių žaidynių atidaryme Lietuva žengė 24-a tarp 91 delegacijos, o vėliavą nešė ledo šokėjai D.Kizala ir P.Ramanauskaitė. Ceremonija vyko „Paukščių lizdu“ vadinamame stadione.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
24-ųjų žiemos olimpinių žaidynių atidaryme Lietuva žengė 24-a tarp 91 delegacijos, o vėliavą nešė ledo šokėjai D.Kizala ir P.Ramanauskaitė. Ceremonija vyko „Paukščių lizdu“ vadinamame stadione.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
K.Strolienė: „Pergalės suteikia malonumą, bet nesėkmės labiau užgrūdina ir stiprina charakterį, jeigu moki padaryti išvadas.“
K.Strolienė: „Pergalės suteikia malonumą, bet nesėkmės labiau užgrūdina ir stiprina charakterį, jeigu moki padaryti išvadas.“
D.Domračiova<br>AP
D.Domračiova<br>AP
Trijų olimpinių medalių laimėtojas D.Kasparaitis grąžino skolą Lietuvai, kai atstovavo šalies ledo ritulio rinktinei pasaulio čempionate būdamas 45-erių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Trijų olimpinių medalių laimėtojas D.Kasparaitis grąžino skolą Lietuvai, kai atstovavo šalies ledo ritulio rinktinei pasaulio čempionate būdamas 45-erių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
O.E.Bjorndalenas <br>"MVT" nuotr.
O.E.Bjorndalenas <br>"MVT" nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 6, 2022, 12:34 PM

Dėl laiko skirtumo ir daug mažesnių vilčių išvysti lietuvius ekranuose Pekino žaidynės Lietuvoje negalės lygintis su vasaros olimpiadomis.

Tačiau didelei daliai pasaulio žiemos žaidynės yra tokios pat svarbios, o kai kam net svarbesnės nei vasaros. „Lietuvos rytas“ pažvelgė į žaidynes Pekine per skaičių prizmę.

Pekinas yra pirmasis miestas, kuris tapo ir vasaros, ir žiemos olimpinių žaidynių sostine. Vasaros žaidynės šiame mieste vyko 2008 m.

Dvi šalys šiais metais pirmą kartą dalyvaus žiemos olimpinėse žaidynėse. Tai – Haitis ir Saudo Arabija. Abiejų šalių žiemos olimpinis debiutas įvyks kalnų slidinėjimo varžybose.

Lietuvoje buvo išugdyti trys žiemos olimpinių žaidynių medalius laimėję sportininkai. Tiesa, nė vienas jų netapo olimpiniu prizininku atstovaudamas Lietuvai.

Sovietmečiu biatlonininkas Algimantas Šalna tapo 1984 m. Sarajevo žaidynių čempionu, o slidininkė Vida Vencienė per 1988 m. Kalgario žaidynes laimėjo aukso ir bronzos medalius.

Ledo ritulininkas Darius Kasparaitis iškovojo medalius atstovaudamas Nepriklausomų valstybių sandraugai (aukso – 1992 m.) ir Rusijai (sidabro – 1998 m. ir bronzos – 2002 m.).

Azijos žemyne žiemos olimpinės žaidynės rengiamos ketvirtą kartą. 1972 m. žaidynės vyko Sapore (Japonija), 1998 m. – Nagane (Japonija), 2018 m. – Pjongčange (Pietų Korėja).

Šiaurės Amerikoje vyko 6 žiemos žaidynės, Europoje – 14.

Amerikietis Ericas Heidenas per 1980-ųjų Leik Plesido žaidynes laimėjo penkis aukso medalius. Tai – žiemos žaidynių rekordas. E.Heidenas nugalėjo visose penkiose vyrų greitojo čiuožimo rungtyse (500, 1000, 1500, 5000 ir 10 000 metrų) ir visose penkiose rungtyse pasiekė olimpinius rekordus.

Po penkis medalius, bet ne vien aukso, per vienas žiemos žaidynes taip pat iškovojo norvegė slidininkė Marit Bjorgen (dukart, 2010 ir 2018 m.), suomis čiuožėjas Clasas Thunbergas (1924 m.), rusės slidininkės Liubov Jegorova (1992 m.), Jelena Vialbe (1992 m.) ir Larisa Lazutina (1998 m.), kanadietė čiuožėja Cindy Klassen (2006 m.) ir olandė čiuožėja Ireen Wust (2014 m.).

Italas Arminas Zoggeleris laimėjo šešis olimpinius medalius vienviečių rogučių varžybose. Jis – daugiausia medalių vienos rungties varžybose iškovojęs sportininkas.

A.Zoggelerio kolekcijoje yra du aukso, vienas sidabro ir trys bronzos apdovanojimai, kuriuos jis gavo šešeriose iš eilės žaidynėse nuo 1994 iki 2014 m. Per vasaros olimpines žaidynes asmeninėse rungtyse tokio rezultato nepasiekė nė vienas sportininkas.

Septyni sportininkai laimėjo medalius ir žiemos, ir vasaros olimpinėse žaidynėse.

Tiesa, švedas Gillisas Grafströmas dalyvavo vienos sporto šakos – dailiojo čiuožimo – varžybose, tačiau ši sporto šaka 1920 m. dar buvo vasaros žaidynių programoje. Kai 1924 m. buvo pradėtos rengti žiemos žaidynės, dailusis čiuožimas pateko į jų programą, o G.Grafströmas vėl pateko tarp prizininkų.

Vienintelė sportininkė, kuri laimėjo žiemos ir vasaros žaidynių medalius tais pačiais metais, buvo Christa Luding-Rothenburger.

Ji 1988 m. lipo ant garbės pakylos greitojo čiuožimo (Kalgario žaidynėse) ir dviračių treko (Seulo žaidynėse) varžybose. Pakartoti jos rezultato neįmanoma, nes dabar žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės rengiamos skirtingais metais.

Japonas šuolininkas su slidėmis Noriaki Kasai yra vienintelis sportininkas, dalyvavęs aštuoneriose žiemos olimpinėse žaidynėse.

Jo debiutas įvyko 1992 m., o paskutinį kartą N.Kasai į žaidynes atvyko 2018 m., būdamas 45-erių. Japonas laimėjo sidabro medalį per 1994-ųjų Lilehamerio žaidynes ir sidabro bei bronzos medalius per 2014 m. Sočio žaidynes.

Per 2014 m. Sočio ir 2018 m. Pjongčango olimpines žaidynes Lietuvai atstovavo po 9 sportininkus. Tai buvo gausiausios mūsų šalies delegacijos žiemos žaidynėse. Pekine rekordas bus pagerintas – į Kiniją išvyko net 13 Lietuvos olimpiečių.

Kroatai sesuo ir brolis Janica ir Ivica Kosteličiai iškovojo 10 olimpinių medalių.

Jie yra daugiausia žiemos žaidynių medalių laimėję vienos šeimos atstovai (neskaičiuojant sutuoktinių, kurie šeimą sukūrė jau po to, kai laimėjo olimpinius medalius).

Abu Kosteličiai buvo kalnų slidininkai, bet Janicos indėlis buvo žymesnis – keturi aukso ir du sidabro medaliai. Jos brolis Ivica olimpiniu čempionu netapo – iškovojo keturis sidabro medalius.

Vienoje šeimoje didžiausią medalių krūvą gali sudėti biatlonininkai norvegas Ole Einaras Bjorndalenas ir baltarusė Darja Domračava.

Jie kartu laimėjo dvylika aukso, penkis sidabro ir du bronzos medalius (iš viso – 19). Tiesa, ir vienas, ir kita daugumą medalių iškovojo dar prieš tai, kai tapo pora.

Rogučių sporto varžybose per visą olimpinę istoriją medalius iškovojo tik 11 šalių sportininkai. Sąrašas būtų dar trumpesnis, jei vokiečių medaliai būtų skaičiuojami kartu.

Tačiau Vokietijos sportininkai atstovavo keturioms olimpinėms komandoms, kurios laikomos atskiromis (XX a. viduryje būdavo sudaroma Jungtinė Vokietijos komanda, po to vokiečiai išsiskyrė į Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos komandas). Iš viso vokiečiai rogučių sporto varžybose nuo 1964 m. laimėjo 34 iš 48 aukso medalių.

Dvylika šalių nepraleido nė vienų žiemos olimpinių žaidynių. Tai Austrija, Didžioji Britanija, Italija, JAV, Kanada, Lenkija, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Vengrija. Šioms šalims Pekino žaidynės bus 24-osios.

Norvegijos slidininkė Marit Bjorgen iškovojo 15 olimpinių medalių – daugiau nei bet kuris kitas žiemos sportininkas. M.Bjorgen dalyvavo penkeriose žaidynėse, bet 2002 m. prizininke netapo.

Per kitas ketverias žaidynes (2006–2018 m.) ji laimėjo aštuonis aukso, keturis sidabro ir tris bronzos medalius.

Po aštuonis aukso medalius taip pat iškovojo du jos tautiečiai – slidininkas Bjornas Dahlie ir biatlonininkas Ole Einaras Bjorndalenas.

Kanados vyrų ledo ritulio rinktinė iškovojo 16 olimpinių medalių komplektų. Šio žaidimo lyderiai kanadiečiai devynis kartus tapo olimpinio turnyro nugalėtojais, keturis kartus užėmė antrąją vietą ir tris kartus – trečiąją.

Olimpiniai ledo ritulio turnyrai buvo surengti 24 kartus, o pirmasis įvyko dar 1920 m. per Antverpeno vasaros žaidynes.

Jei nebūtų pandeminių ribojimų, ledo ritulio rungtynes per Pekino žaidynes galėtų stebėti beveik 20 tūkstančių žiūrovų. Ledo ritulio rungtynės vyks Pekino nacionaliniame uždarame stadione, kuriame per 2008 m. vasaros žaidynes vyko meninės gimnastikos, šuolių ant batuto ir rankinio varžybos.

Per žiemos žaidynes sportininkus priims dar keturios arenos, kuriose prieš 14 metų vyko vasaros žaidynių varžybos.

Šių metų žiemos olimpinės žaidynės yra 24-osios. Žiemos žaidynės skaičiuojamos kitaip nei vasaros.

Per vasaros žaidynes eilės numerį gauna ir nesurengtos žaidynės (dėl pasaulinių karų jos neįvyko 1916, 1940 ir 1944 m.), o per žiemos žaidynes ši taisyklė netaikoma. 1936 m. Garmišo-Partenkircheno žiemos žaidynės buvo 4-osios, o 1948 m. Sankt Morico – penktosios.

Dailiojo čiuožimo varžybos per olimpines žaidynes bus surengtos 26-ąjį kartą. Šios žiemos žaidynės yra 24-osios, tačiau dailusis čiuožimas praėjusio amžiaus pradžioje buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą. Tai įvyko 1908 ir 1920 m.

Iki šių metų žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudami Lietuvai dalyvavo 30 sportininkų: 12 slidinėjimo varžybose, 8 – biatlono, 5 – kalnų slidinėjimo, 4 – dailiojo čiuožimo, 1 – greitojo čiuožimo ir 1 – greitojo čiuožimo trumpuoju taku. Kazimiera Strolienė varžėsi ir biatlono, ir slidinėjimo trasose.

Pjongčango olimpinėse žaidynėse prieš ketverius metus dalyvavo 92 šalių sportininkai. Tai didžiausias skaičius žiemos žaidynių istorijoje. Per Pekino žaidynes šis rekordas nebuvo pagerintas – dalyvauja 91 šalis.

Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės vyko prieš 98 metus. 1924 m. sportininkai sugužėjo į Prancūzijos Alpių miestelį Šamoni.

109

Pekino olimpinėse žaidynėse sportininkai išsidalins 109 medalių komplektus. Formaliai žiemos olimpinėse žaidynėse vyksta 15 sporto šakų varžybos, tačiau šioms sporto šakoms vadovauja tik septynios tarptautinės federacijos. Kai kurios artimos sporto šakos priklauso vienai federacijai.

292

Švedas Peras Erikas Hedlundas, per 1928 m. žaidynes laimėjęs 50 kilometrų slidinėjimo lenktynes, trasoje užtruko 292 min. (4 val. 52 min. 3 sek.). Po 86 metų Sočio žaidynėse šios rungties olimpinis čempionas rusas Aleksandras Legkovas šliuožė vos ne triskart greičiau. Jo laikas buvo 1 val. 46 min. 55 sek. (beveik 107 min.).

368

Norvegijos sportininkai per žiemos olimpines žaidynes iškovojo 368 medalius. Norvegija yra lyderė tiek pagal visų medalių skaičių, tiek pagal aukso medalių skaičių. Norvegai iškovojo 132 aukso, 125 sidabro ir 111 bronzos medalių.

Daugiau nei šimtą aukso medalių žiemos žaidynėse laimėjo tik Norvegijos ir JAV (105) sportininkai.

Pekine į šį klubą gali įstoti Vokietija, kurios sąskaitoje po Pjongčango žaidynių buvo 92 aukso medaliai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.