Lietuva olimpiniame slidinėjime. Auksinis triumfas nugulė į senus istorijos puslapius

Slidinėjimas – paprasčiausia žiemos sporto šaka, o tuose kraštuose, kuriuose netrūksta sniego – ir masiškiausia. Išmokti slidinėti lengviau nei čiuožti pačiūžomis, o praminti slidžių vėžes lengviau nei išlieti ledą.

Vida Vencienė 1988-aisiais tapo olimpine čempione.<br>LR archyvo nuotr.
Vida Vencienė 1988-aisiais tapo olimpine čempione.<br>LR archyvo nuotr.
Vida Vencienė 1988-aisiais tapo olimpine čempione.<br>LR archyvo nuotr.
Vida Vencienė 1988-aisiais tapo olimpine čempione.<br>LR archyvo nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
 Lietuvos slidininkai.<br> V.Dranginio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 10, 2022, 7:18 PM

Nors Lietuvoje baltasis sezonas gana trumpas, slidinėjimas tapo masiškiausia žiemos pramoga ir pirmoji Lietuvos slidininkė į olimpines žaidynes išvyko dar sovietmečiu. Olimpinį taką 1988 metais pramynė SSRS rinktinėje įsitvirtinusi ukmergiškė Vida Vencienė.

Per 1988 metų Kalgario žiemos olimpines žaidynes V.Vencienė startavo dviejose asmeninėse rungtyse ir iškovojo du medalius. Vasario 14 dieną lietuvė iššliuožė į 10 kilometrų lenktynių trasą, kurioje buvo greičiausia. V.Vencienė beveik 9 sekundėmis aplenkė legendinę Rusijos slidininkę Raisą Smetaniną ir džiaugėsi olimpiniu aukso medaliu.

Po trijų dienų V.Vencienė startavo 5 kilometrų lenktynėse, po kurių jai buvo įteiktas antras apdovanojimas – bronzos medalis.

Nors per Kalgario žaidynes V.Vencienės rezultatai asmeninėse lenktynėse buvo geriausi SSRS rinktinėje, per estafetės varžybas lietuvei vietos ketveriukėje neatsirado. SSRS rinktinės treneriai neabejojo pergale, todėl suteikė progą medalių dar nelaimėjusioms slidininkėms. Sprendimui įtakos turėjo ir kita aplinkybė – estafetės lenktynėse buvo šliuožiama laisvu stiliumi, o V.Vencienės stiprioji dalis buvo klasikinis stilius. Šiuo stiliumi vyko abejos lenktynės, kuriose ji iškovojo Kalgario olimpinių žaidynių medalius.

Po Kalgario žaidynių V.Vencienė pagimdė dukrą ir du sezonus nesportavo. Tačiau Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę olimpinė čempionė grįžo į slidinėjimo trasas ir pradėjo ruoštis kelionei į Albervilį. Šiame Alpių sniego kurorte vyko 1992 metų žiemos olimpinės žaidynės.

Pasiruošimas antrosioms žaidynėms buvo visai kitoks. Nedidelei, galus su galais vos sudūrusiai Lietuvos rinktinei trūko visko: ir slidžių, ir slidžių vaško, dėl lėšų stokos nebuvo ir galimybės nuvykus į pasaulio taurės etapus išmėginti jėgas su stipriausiais pasaulio slidininkais. O prieš pat pirmąjį olimpinį startą atstovaujant Lietuvai garsiausia šalies žiemos sportininkė persišaldė ir į Prancūziją iškeliavo smarkiai karščiuodama.

V.Vencienė per Albervilio žaidynes startavo pirmoji tarp Lietuvos sportininkų. Tai reiškė, kad ji buvo ir pirmoji po beveik 64 metų pertraukos sportininkė, olimpinėse žaidynėse atstovavusi Nepriklausomai Lietuvai.

Pirmasis startas, įvykęs 1992 metų vasario 9 dieną, nenuvylė. 15 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi V.Vencienė užėmė 11-ąją vietą. Šis rezultatas suteikė vilčių, kad V.Vencienė gali dar geriau pasirodyti trumpesnėse 5 kilometrų lenktynėse. Vis dėlto patekti į dešimtuką ar, juo labiau, įgyvendinti visos Lietuvos svajonę ir iškovoti olimpinį medalį slidininkei nepavyko.

Per Albervilio žaidynes V.Vencienė dalyvavo dar trijų rungčių varžybose. 30 kilometrų lenktynėse laisvuoju stiliumi ji užėmė 16-ąją vietą, 5 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi – 19-ąją vietą, 10 kilometrų persekiojimo lenktynėse laisvuoju stiliumi – 28-ąją vietą.

Po dvejų metų V.Vencienė varžėsi ir Lilehamerio olimpinėse žaidynėse, kuriose užėmė 25-ąją vietą 30 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi.

V.Vencienės užimtos 11-oji, 16-oji, 19-oji, 25-oji ir 28-oji vietos iki šiol yra penki geriausi Lietuvos slidininkų rezultatai olimpinių žaidynių asmeninėse rungtyse.

Savaip į Lietuvos olimpinę istoriją pateko Kazimiera Strolienė. Ji yra vienintelė šalies sportininkė, per olimpines žaidynes dalyvavusi dviejų sporto šakų varžybose. Į 1992 ir 1994 metų žaidynes K.Strolienė vyko kaip biatlonininkė, o į 1998 metų Nagano žaidynes – kaip slidininkė.

Per Albervilio žaidynes vyrų slidinėjimo varžybose startavo 19-metis Ričardas Panavas. Nors jo rezultatai nebuvo tokie geri, kaip V.Vencienės, vilnietis visose trijose rungtynes aplenkė kelias dešimtis varžovų ir užėmė vietas lentelės viduryje, o geriausiai pasirodė šliuoždamas 30 kilometrų klasikiniu stiliumi. Šios rungties varžybose R.Panavas užėmė 41-ąją vietą.

Vėliau R.Panavas dalyvavo dar trejose olimpinėse žaidynėse. Geriausias Lietuvos slidininkas karjeros rekordus pasiekė per 1998 metų Nagano žaidynes, kuriose du kartus – 10 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi ir 30 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi – užėmė 30-ąją vietą. Tai – geriausi Lietuvos slidininkų rezultatai asmeninėse vyrų lenktynėse per žiemos olimpines žaidynes.

Vėliau pagerinti R.Panavo rezultatus bandė Vladislavas Zybaila, Vadimas Gusevas, Aleksejus Novoselskis, Modestas Vaičiulis, Mantas Strolia, bet jie užimdavo gerokai žemesnes vietas.

Lietuvos slidininkai retai dalyvauja pasaulio taurės etapuose. Tačiau Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) olimpinės atrankos kriterijai yra daug švelnesni negu Tarptautinės biatlono sąjungos, todėl geriausiems šalies slidininkams patekti į žiemos olimpines žaidynes nėra labai sudėtinga.

Per olimpines žaidynes trasose galima pamatyti net Meksikos, Ekvadoro, Tongos, Portugalijos, Togo, Tailando sportininkus. Geriausi Lietuvos slidininkai šių šalių atstovus smarkiai lenkia, bet mūsiškių rezultatai taip pat būna įrašyti apatinėje lentelės dalyje.

2018 metų Pjongčango žaidynėse per 15 kilometrų lenktynes M.Strolios (90-oji vieta) ir M.Vaičiulio (92-oji vieta) kaimynai galutinėje lentelėje buvo Irano, Turkijos, Mongolijos ir Argentinos slidininkai.

Vis dėlto M.Strolia ir M.Vaičiulis galėjo pasigirti tuo, kad iškovojo olimpinius kelialapius komandų sprinto varžybose, kuriose atrankos kartelė nėra nuleista labai žemai. Lietuvos sprinterių duetas pirmą kartą šios rungties olimpinėse varžybose dalyvavo per 2010 metų Vankuverio žaidynes ir užėmė 18-ąją vietą tarp 22 komandų. Prieš ketverius metus Pjongčango žaidynių komandų sprinto lenktynėse M.Strolia ir M.Vaičiulis užėmė 24-ąją vietą tarp 28 komandų.

Lietuvos slidinėjimo rinktinė. 2022 metų Pekino žiemos olimpinės žaidynės: Tautvydas StroliaModestas VaičiulisEglė SavickaitėIeva Dainytė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.