Vyrai. 28,4 km lenktynės
1. Aleksandras Bolšunovas (ROK) – 1 val. 11 min. 32,7 sek.
2. Ivanas Jakimuškinas (ROK) atsiliko 5,5 sek.
3. Simenas Hegstadas Krugeris (Norvegija) atsiliko 7,0 sek.
Paskutinėje olimpinėje vyrų rungtyje slidininkai turėjo šliuožti 50 kilometrų laisvuoju stiliumi, bet dėl stipraus vėjo ir šalčio nuotolis buvo sutrumpintas iki 28,4 kilometro.
Pekino žaidynėse Aleksandras Bolšunovas dalyvavo penkių rungčių varžybose ir iškovojo penkis medalius: tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos. Per olimpinę karjerą 25 metų rusas laimėjo tris aukso, keturis sidabro ir du bronzos medalius (nuo 2018 m.).
Daugiau medalių olimpinėse vyrų slidinėjimo varžybose iškovojo tik vienas sportininkas. Norvego Bjorno Dahlie kolekcijoje yra dvylika apdovanojimų (aštuoni aukso ir keturi sidabro), laimėti 1992-1998 metais.
Vyrai. Bendro starto lenktynės
1. Bartas Swingsas (Belgija) – 63 tšk.
2. Chungas Jae-wonas (Korėja) – 40 tšk.
3. Lee Seungas-hoonas (Korėja) – 20 tšk.
Greitojo čiuožimo bendro starto lenktynės surengtos antrą kartą, o du čiuožėjai iškovojo antruosius šios rungties medalius. Prieš ketverius metus Pjongčango žaidynėse greičiausias buvo Lee Seungas-hoonas, antrąją vietą užėmė Bartas Swingsas.
B.Swingsas tapo vos trečiuoju Belgijos sportininku, tapusiu žiemos olimpinių žaidynių čempionu. Aukso medalio belgai laukė nuo 1948 metų žaidynių, kai Micheline Lannoy ir Pierre‘as Baugniet laimėjo dailiojo čiuožimo porų varžybas.
Greitasis čiuožimas
Moterys. Bendro starto lenktynės
1. Irene Schouten (Nyderlandai) – 60 tšk.
2. Ivanie Blondin (Kanada) – 40 tšk.
3. Francesca Lollobrigida (Italija) – 20 tšk.
Irene Schouten prieš ketverius metus bendro starto lenktynėse finišavo trečia ir yra vienintelė moteris šios rungties varžybose iškovojusi du olimpinius medalius.
29-erių I.Schouten buvo ryškiausia Pekino žaidynių greitojo čiuožimo varžybų žvaigždė. Ji laimėjo tris aukso ir vieną bronzos medalį. Šių metų žaidynėse be I.Schouten dviejų rungčių varžybas laimėjo tik švedas Nilsas van der Poelas, kuris vienintelis Pekino olimpiniame ovale pagerino pasaulio rekordą (10000 metrų lenktynėse).
Bendro starto lenktynėmis čiuožėjai baigė šios sporto šakos programą. Pekino žaidynėse buvo išdalinti 14 medalių komplektų, o medalių įskaitoje pirmąją vietą vėl užėmė Nyderlandai (šeši aukso, keturi sidabro ir du bronzos). Du aukso medaliai keliauja į Švediją, po vieną – į Kanadą, Japoniją, Norvegiją, JAV, Belgiją ir Kiniją.
Poros
1. Sui Wenjing ir Hanis Congas (Kinija) – 239,88 tšk.
2. Jevgenija Tarasova ir Vladimiras Morozovas (ROK) – 239,25 tšk.
3. Anastasija Mišina ir Aleksandras Galiamovas (ROK) – 237, 71 tšk.
Kinijos čiuožėjai olimpines porų varžybas laimėjo antrą kartą (pirmą – 2010 m.). Dukart pasaulio čempionai Sui Wenjing ir Hanis Congas medalius iškovojo antrose žaidynėse iš eilės. Prieš ketverius metus jiedu buvo antri.
Pekino žaidynių dailiojo čiuožimo varžybose daugiausiai medalių iškovojo Rusijos sportininkai: du aukso, tris sidabro ir vieną bronzos. Kitų rungčių nugalėtojais tapo JAV, Kinijos ir Prancūzijos olimpiečiai.
Moterys. Dvivietės ledrogės
1. Laura Nolte ir Deborah Levi (Vokietija) – 4 min. 3,96 sek.
2. Mariama Jamanka ir Alexandra Burghardt (Vokietija) atsiliko 0,77 sek.
3. Elana Meyers Taylor ir Sylvia Hoffman (JAV) atsiliko 1,52 sek.
Šios rungties varžybos surengtos šeštąjį kartą, o vokietės nugalėtojomis tapo trečiąjį kartą. Šiais metais sidabro medalį laimėjusi Mariama Jamanka prieš ketverius metus tapo olimpine čempione, bet tada važiavo su kita partnere Lisa Bukwitz.
Pekino žaidynių čempionėmis tapusios Laura Nolte ir Deborah Levi iškovojo pirmuosius olimpinius medalius.
Vyrai. Pusvamzdis
1. Nico Porteousas (Naujoji Zelandija) – 93,00 tšk.
2. Davidas Wise‘as (JAV) – 90,75 tšk.
3. Alexas Ferreira (JAV) – 86,75 tšk.
Šios rungties varžybos olimpinėse žaidynėse surengtos trečią kartą. 2014 ir 2018 metais nugalėtoju tapo Davidas Wide‘as, bet Pekine jam teko tenkintis sidabro medaliu.
Pekino žaidynių čempionu tapo Nico Porteousas, kuris prieš ketverius metus Pjongčange laimėjo bronzos medalį.
Vyrai. Finalas
Švedija – Didžioji Britanija 5:4 (po pratęsimo).
Švedijos rinktinė pirmą kartą laimėjo olimpinio turnyro aukso medalius. Iki šių metų švedų taupyklėje buvo du sidabro (1924 ir 2018 m.) bei vienas bronzos (2014 m.) medalis. Visus tris pastaruosius medalius iškovojo ta pati Niklaso Edino komanda. Kartu su kapitonu trečią kartą ant garbės pakylos lipo Oskaras Erikssonas, o Rasmusas Wrana ir Christofferis Sundgrenas prie N.Edino komandos prisidėjo truputį vėliau ir laimėjo antruosius olimpinius medalius.
Didžiosios Britanijos rinktinė olimpine prizininke tapo antrą kartą. 1924 metais britai iškovojo auksą, 2014 metais – sidabrą.
Pekino žaidynių bronzos medalius laimėjo Kanados rinktinė, kuri penktadienį mažajame finale įveikė JAV komandą 8:5.
Akmenslydis
Moterys. Dėl 3 vietos
Švedija – Šveicarija 9:7.
Švedijos rinktinė medalius iškovojo penktose iš eilės olimpinėse žaidynėse. Tiesa, keturis praėjusius kartus švedės žaidė finale ir triskart tapo nugalėtojomis (2006, 2010 ir 2018 m.) bei sykį laimėjo sidabro medalius (2014 m.).
Dėl aukso medalių sekmadienį žais Japonija ir Didžioji Britanija.
Vyrai. Dėl 3 vietos
Slovakija – Švedija 4:0 (0:0, 2:0, 2:0).
Slovakijos rinktinė pirmą kartą iškovojo olimpinius medalius. Slovakai žaidė mažajame finale 2010 metais, bet tuomet pralaimėjo Suomijai.
Dėl aukso medalių sekmadienį kovos Suomijos ir Rusijos ledo ritulininkai.
Medalių lentelės lyderiai
Norvegijos sportininkai šeštadienį iškovojo vos vieną bronzos medalį. Nepaisant to, po šios dienos varžybų Norvegija užsitikrino pirmąją vietą galutinėje medalių įskaitoje. Norvegai iškovojo 15 aukso, 8 sidabro ir 12 bronzos medalių.
Antrąją vietą užima Vokietija (11, 8, 5), o į trečiąją vietą pakilo žaidynių šeimininkė Kinija (9, 4, 2), aplenkusi trečią dieną iš eilės aukso medalių nelaimėjusias JAV (8, 9, 7).
Nuo penktosios iki dešimtosios vietos rikiuojasi vien Europos šalys: Nyderlandai (8, 5, 4), Švedija (8, 5, 4), Šveicarija (7, 2, 5), Rusija (6, 11, 14), Austrija (6, 7, 4) ir Prancūzija (5, 7, 2).
Šeštadienį Belgija tapo 22-ąja šalimi, kurios sportininkai tapo Pekino žaidynių čempionais, o Didžioji Britanija – 29-ąja šalimi, kurios sportininkai laimėjo šių žaidynių medalius.
